
Naujausios
Europos investicijos atnešė naudą visam rajonui
Iš Europos Sąjungos 2007-2013 metų struktūrinių fondų Pakruojo rajone vykdytiems projektams skirta beveik dvidešimt devyni milijonai eurų. Už šiuos pinigus tiesti vandentiekio tinklai, asfaltuotos gatvės, renovuoti pastatai, tvarkytos aikštės – praėjusio etapo projektų rezultatais naudojasi viso rajono gyventojai ir svečiai.
Rima BORUSIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Europinis vandentiekis – miestuose ir kaimuose
Patys didžiausi ir finansavimo, ir darbų apimtimi – vandentvarkos projektai. Pirmajam iš jų, 2008-aisiais prasidėjusiam „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Pakruojo rajone“, iš Sanglaudos skatinimo veiksmų programos skirta daugiau kaip 5,3 milijono eurų parama. Pusšeštų metų Linkuvos ir Pakruojo miestų, priemiestinio Jovarų kaimo gatvėse dirbo vandens ir nuotekų trasų tiesėjų technika.
Vandentiekis buvo ypač aktualus linkuviečiams – aukštesnėje vietoje esančio miesto šuliniai karštomis vasaromis išdžiūdavo, žmonės buvo priversti vandenį pirkti. Centralizuotų tinklų miestelėnai prašė ne vienerius metus.
Šio projekto antroji dalis, iš tos pačios programos sulaukusi 3,4 milijono eurų paramos, pradėta 2010-aisiais, o baigta pernai rudenį. Trasų tiesėjai dirbo Klovainių miestelyje (kur atnaujintas buvęs senas vandentiekis bei nuotekų valykla, nutiesta ir naujų tinklų), Pakruojo ir Mažeikonių kaimuose (pastarajame centralizuoto vandentiekio apskritai iki tol nebuvo). Trasos nusitiesė ir tose Pakruojo bei Linkuvos miestų gatvėse, kuriose darbai nevyko ankstesniajame etape.
Europinio vandentiekio projektų seriją baigė naujos trasos Sigutėnuose bei keliose nedidelėse Pakruojo miesto gatvėse.
Skaičiuojama, kad baigus šiuos projektus, vandentiekio ir nuotekų trasomis gavo galimybę naudotis tūkstančiai naujų vartotojų, iki tol vandenį sėmusių iš paprastų, neretai nitratais užterštų šulinių.
Žmonėms jungiantis prie centralizuotų nuotekų šalinimo tinklų, sodybose mažėjo nesaugių išsėmimo duobių. Mažiau teršalų buvo išleidžiama į aplinką, ypač – į vandens telkinius. Jie švarėjo, gerėjo rajono upių bei dirbtinių tvenkinių tyrimų duomenys. Pastebėta, jog Pakruojo rajono vandenyse vis dažniau žydi į Raudonąją knygą įrašytos baltosios vandens lelijos. O šis dėl užterštumo nykstantis augalas laikomas vandenų švaros indikatoriumi.
Sutvarkytos gatvės, svarbios įstaigos, viešosios erdvės
Iš Ekonomikos veiksmų augimo programos finansuota kita labai svarbi rajono gyventojams sritis – gatvių asfaltavimas ir rekonstrukcija. Žvyruotos gatvės asfalto danga padengtos Rozalimo miestelyje, Kauksnujų, Pakruojo, Linksmučių ir Mikniūnų kaimuose. Rajono centre dvejus metus buvo rekonstruojama centrinė Vytauto Didžiojo gatvė. Joje paklotos naujos inžinerinės komunikacijos, išlietas asfaltas, atnaujinti šaligatviai, pertvarkytas apšvietimas. Judrioje Vytauto Didžiojo, Statybininkų ir Kruojos gatvių sankryžoje įrengta saugumo salelė sumažino avarinių situacijų. Neseniai baigta rekonstruoti kita ypač judri, Pakruojo Prano Mašioto gatvė, prie kurios įsikūręs daugiabučių namų kvartalas ir dvi mokyklos.
Per 2007-2013 metų projektinį laikotarpį renovuotas Pakruojo miesto seniūnijos administracinis pastatas, Žeimelio vidurinė (vėliau tapusi gimnazija), Klovainių ir Pakruojo „Žemynos“ pagrindinės mokyklos, Pakruojo vaikų lopšelis-darželis „Vyturėlis“, baigtas lopšelio-darželio „Saulutė“ pirmasis atnaujinimo etapas. Darželinukai ir moksleiviai, pedagogai gali dirbti šiltose patogiose patalpose. Prie Pašvitinio pagrindinės mokyklos iš esmės atnaujintas stadionas. Žeimelio žemės ūkio profesinės mokyklos moksleiviai ir pedagogai įsikūrė šiuolaikiškai renovuotose automobilių remontininkų ir stalių mokomosiose dirbtuvėse. Žeimelio vaikų darželis ir Stačiūnų kaimo pradinės klasės tapo naujomis rajone įstaigomis: čia įkurti daugiafunkciai centrai, po tuo pačiu stogu sujungiantys ir švietimo, ir kultūrinio gyvenimo sritis.
Artėja į pabaigą paskutinysis laikotarpio projektas rajono ugdymo įstaigose – Linkuvos gimnazijos pastato rekonstrukcija, vykusi etapais nuo 2009-ųjų rudens. Jam iš Sanglaudos skatinimo veiksmų programos buvo skirta daugiau kaip 1,1 milijono eurų, per 991 tūkstančio eurų jau sumokėta už atliktus darbus.
Linkuviečiai naudos iš Europos struktūrinių fondų skirto finansavimo turi bene daugiausiai. Be jau minėtų viso miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų, atnaujinti baigiamos gimnazijos, miestelėnai gali naudotis ir rekonstruota centrine aikšte.
Viešosios erdvės sutvarkytos ir Rozalime, Pašvitinyje.
Socialinis aspektas
Iš viso Pakruojo rajone per 2007-2013 metų laikotarpį finansavimo sulaukė penkiasdešimt šeši projektai. Penkiasdešimt iš jų jau baigti, likusieji – artėja į pabaigą: kam belikę nuveikti paskutiniuosius darbus, kam – tik įforminti, kas padaryta. Daugiausiai projektų ES programoms pateikė valstybinės įstaigos. Dalyvavo konkursuose ir rajono verslininkai, pasinaudoję galimybe atnaujinti įrangą ar pakelti darbuotojų kvalifikaciją.
Nauda rajonui skaičiuojama ne tik tiesioginėmis ekonominėmis investicijomis. Antai „Dolomito“ skaldos gamykloje už laimėtas lėšas įrengta nauja gamybos linija reiškė, kad atsirado pora dešimčių naujų darbo vietų. Projektų vykdymo rangos konkursus laimėjusių rajono įmonių darbuotojai turėjo darbo savame krašte. Pastatų renovacija, mažėjanti aplinkos tarša, naudojamas geresnis vanduo – galimybė mažinti sergamumą.
Išskirtinis socialiai reikšmingas projektas – Žeimelio kapinių išplėtimo detalusis planas. Nors jo kaina, lyginant su didžiaisiais rajone vykdytais projektais nedidelė, laidojimo vietų poreikis seniūnijoje buvo aktualus jau keliolika metų. Projektas leis įkurti ypač modernias kapines, kuriose atsižvelgiama ir į tradicijas, ir į šiuo metu populiarėjančius laidojimo būdus.
Baigiami kurti Rozalimo Švč. M. Marijos vardo parapijos senjorų namai išskirtiniai tuo, kad jų projektą Sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, socialinė ir švietimo infrastruktūra“ priemonei „Stacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra“ pateikė parapijos klebonas Algimantas Žibėnas. Ganytojo užmojis pasirūpinti senjorais (nes rajono visuomenei senstant, tokių įstaigų poreikis didėja) buvo paremtas daugiau kaip 535 tūkstančių eurų, iš kurių per 522,8 tūkstančio eurų jau sumokėta.
Užs. Nr. 244747
Janinos ŠAPARNIENĖS nuotr.
GATVĖ: Rekonstruotoje Vytauto Didžiojo gatvėje – patogiau ir vairuotojams, ir pėstiesiems.
PASTOGĖ: Naujutėlėje Rozalimo parapijos Senjorų namų pastogėje jau baigiami darbai: neužilgo čia galės gyvenimo rudenį leisti pora dešimčių gyventojų.