Naujausios
Europos jaunuoliai klausė: kas esame?
Šią savaitę Šiauliuose susibūrė tarptautinio jaunimo mainų projekto „Round and round meeting of minds“ dalyviai iš Lietuvos, Latvijos, Švedijos, Slovėnijos ir Didžiosios Britanijos.
Antradienį miesto Dailės galerijoje penkioms dešimtims jaunų europiečių surengta diskusija apie nacionalinį identitetą „Būti ar nebūti: lietuviu, latviu, švedu, slovėnu ar britu“.
Marina VISOCKIENĖ
marina@skrastas.lt
Būti ar nebūti
Diskusiją vedė šiaulietė istorikė Roma Baristaitė. Jos dalyvius provokavo buvę Šiaulių moksleivių namų vaikų ir jaunimo teatro studijos „Kompanija šauni“ nariai – Olandijoje ir Danijoje studijavęs saksofonininkas Remigijus Rančys, Klaipėdoje režisūrą studijuojanti Monika Klimaitė.
Mantė Vertelytė, prieš kelias savaites Danijoje baigusi tarpkultūrinės komunikacijos magistrantūros studijas, stebėjosi, kodėl nacionalinis identitetas vis dar toks svarbus.
„Studijavau Danijoje. Po klausimo „Koks tavo vardas?“ dažniausiai išgirsdavau kitą – „Iš kur tu?“. Bet juk esu ne tik lietuvė, turiu daugybė kitų identitetų – dukra, sesuo, draugė. Atsakydamas iš kur esi, kitam žmogui iššauki tam tikrus stereotipus apie šalį „, – pastebėjo mergina.
Užsieniečiai prisipažino turėję stereotipų apie Lietuvą. Britams tai – „old fashion“ – senosios mados valstybė, o jos gyventojai – tokie išprotėję, kad pamiršę bet kokius pavojus sveikatai, ryžtasi nelegaliai dirbti statybose užsienyje.
Slovėnai nesistebi iš užsieniečių girdėdami klausimą: „Ar namuose turite elektrą?“.
Latviams Lietuva labiausiai kelia pavydą dėl tvarkingų kelių.
Švedei režisierei Lisai Ahnlund visos posovietinės valstybės atrodo nubaustos komunizmo.
„Tą pačią minutę atsisakytume iPhone'ų ir faceboook'ų, jei galėtume gyventi be streso. Juk tais laikais baigę studijas jaunuoliai užtikrintai gaudavo darbą, jiems paskirdavo butą, buvo nemokamas gydymas. Supraskite teisingai – kalbame ne apie tuometinės politinės sistemos gerumą, bet apie sąlygas žmonėms,"– savo argumentus išsakė viešnios iš Slovėnijos.
Projekto organizatorė, „Kompanija šauni“ vadovė Dalia Dargienė pabrėžė apie besiformuojantį identitetą, atmetantį stereotipus ir jau išbandytas politines sistemas.
Koks teatras?
Diskusijos tema buvo siejama ir su šių dienų teatru. Koks jis jaunam žmogui: saviraiškos dalis, meno objektas ar pilietinės pozicijos išraiška.
Monika Klimaitė apgailestavo: „Lietuvių teatras – toks pat, kaip prieš 20 metų – klasikinis. Vis dar žvalgomės atgal, rodos, esame įstrigę laike. Bijome eksperimentuoti, bandyti naujas formas, turėtume iš britų pasimokyti drąsos.“
Didžiosios Britanijos delegacijos nariai jai prieštaravo: „Mūsų šalies aplinka – multikultūrinė, todėl dažniausiai einama lengviausiu keliu – žiūrovą stengiamasi šokiruoti. Eksperimentų kartais būna per daug.“
Projektas derintas su festivaliu
Didžiosios Britanijos mėgėjų teatrų sąjungos asociacijos pradėtas projektas „Round and round meeting of minds“ buria ir ugdo jaunus mėgėjų teatrų aktorius, režisierius, kad šie susipažintų su naujais metodais, išbandytų savo kūrybines ambicijas, tobulėtų.
Šiauliuose projekto dalyviams organizuojamos sceninio judesio, ritmo kūrybinės dirbtuvės.
Į dvi mišrias grupes pasidalinę jaunuoliai kurs pasirodymus identiteto tema.
Nors pagal projekto reikalavimus visų šalių atstovų jame turi būti po lygiai, daugiausia – britų.
„Jie rodys spektaklį per rytoj prasidėsiantį mūsų organizuojamą IX tarptautinį vaikų ir jaunimo teatrų festivalį „Baltoji varnelė“, todėl atsivežė didesnę grupę“, – aiškino Dalė Dargienė.
Projekto laikas derintas su festivaliu, kad teatrą mėgstantys jauni žmonės pamatytų Lietuvos jaunimo teatrų pasirodymus.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
POKYČIAI: „Būti ar nebūti: lietuviu, latviu, švedu, slovėnu ar britu“ diskusijos dalyviai tiesiogiai neatsakė, bet pripažino, kad požiūris į identitetą turi keistis.
AKCENTAS: Kalbėdama apie posovietines valstybes, švedė režisierė Lisa Ahnlund jas vadino „nubaustomis komunizmo“.
ATSAKAS: Slovėnės apgailestavo dėl dabar jaunimui kylančių darbo, būsto problemų. Joms nepatiko būti vadinamomis „nubaustomis komunizmo“, nes tuomet šių problemų buvo mažiau.
NUOMONĖ: Teatro studijos „Kompanija šauni“ vadovė ir tarptautinio jaunimo mainų projekto Lietuvoje organizatorė Dalė Dargienė Lietuvoje pasigenda džiaugsmą, šviesą, gyvenimą spinduliuojančio teatro: „Man lietuviško teatro spalva – sodriai ruda, o juk teatras nėra vien sunki, filosofinė medžiaga.“
