Naujausios
Festivalio mugėje yra ir baldų šunims, ir kraujinių vėdarų
Festivalio „Ant rubežiaus“ tautodailininkų, amatininkų, kulinarinio paveldo ir prekybininkų mugėje tarsi turtingose džiunglėse – žmonės „medžioja“ sau pirkinius. Vakar „Šiaulių kraštas“ pakalbino prekybininkus, kurių produkcija kaip nors susijusi su gyvūnais: nuo baldų gyvūnams iki kraujinių vėdarų.
Simona SIMONAVIČĖ
simona@skrastas.lt
Baldus derina prie interjero
Miniatiūriniai foteliukai, lovelės ar guoliai – stilingas augintinių lepinimas. Visi baldeliai – rankų darbo, vienetiniai, pritaikomi konkrečiam gyvūnui ar derinami prie namų interjero.
Aušra Bartašienė, viena iš įmonės „Jaukumo vizija“ baldų kūrėjų pasakoja, jog Šiauliuose žmonės labiausiai iš visų Lietuvos miestų domisi jų produkcija. „Šiauliečiai yra kitokie žmonės – nuoširdūs, jiems viskas įdomu, patinka. Čia visada miela sugrįžti“, – komplimentus žeria prekybininkė.
Pirmąjį baldą prieš pusantrų metų kolega pagamino savo paties šuniui, rusų spanieliui Argui. Pamatęs, kad gyvūnas fotelį labai pamėgo, nutarė užsiėmimą paversti verslu.
Kai kurie užsakovai derina augintinių baldelius prie tapetų, renkasi tokį pat audinį, kokie baldai stovi namuose. Gyvūnų baldelių kainos prasideda nuo 30 eurų, kaina kinta atsižvelgiant į medžiagas, dizainą, dydį.
Baldai dekoruoti ir gyvūno pėdutės atspaudo aplikacija.
Nors baldininkai gamina ir draskykles katėms, tačiau jos nėra populiariausia prekė. Daugelis jas įsigyja standartines prekybos centruose. Vieni klientai užsisakė itin aukštą draskyklę savo katinui, kad šoklus gyvūnas galėtų daug laipioti.
Šiauliuose nepuola ekoteroristai
It perukai pasipūtusios kailinės kepurės – daugiau nei 20 metų kailinius aksesuarus kuria kėdainiškė Jūratė Paliulienė. Kepurės pagamintos iš juodsidabrės lapės, bebro, usūrinio šuns janoto, triušio.
J. Paliulienė apgailestauja, jog įvedus eurą, kailinių dirbinių pirkimas smuko. Viena kepurė kainuoja apie 100 eurų, iki euro įvedimo kainavo apie 500 litų. „Perka labai sunkiai, sudėtinga... Nežinau, ar dar bevažiuosiu į muges“, – atsidūsta prekeivė.
Ekoteroristų, kuriuos piktina iš gyvūnų kailių pasiūti gaminiai, Šiauliuose prekybininkei neteko sutikti. Tačiau per visus jos darbo metus nemalonių išpuolių yra pasitaikę.
Žiedas iš elnio rago
„Jei vyras nenori turėti ragų, tegul nuperka žmonai raginius papuošalus“, – juokauja panevėžietis Algimantas Karkazas, pardavinėjantis dirbinius iš gyvūnų ragų, kokoso riešuto kevalo. Ant stalo išdėlioti ne tik papuošalai, bet ir sagos, raginės taurės. Žiedai iš jaučio ar elnio ragų, galima atrasti net antilopės dirbinių. Pasak jo, vyrui papuošalai iš gyvūno ragų suteikia stiprybės, o moteriai – išminties.
A. Karkazas giria iš ragų pagamintas ekologines trąšas, mažinančias dirvos rūgštingumą.
Būdamas studentas Algimantas atrado spalvingą ragą. Sumanė iš jo drožti sages ir pardavinėti po 6 rublius Kalvarijų turguje. Raginiai papuošalai sulaukė neįtikėtino populiarumo – mėnesio stipendija siekė 40 rublių, o per savaitę drožėjas uždirbdavo 120.
„Studentas būdamas turėjau pilnas kišenes pinigų! Net neturėjau kur leisti. Dabar taip gerai nebeperka – visi taupo, karo bijo“, – svarsto A. Karkazas.
Kraujiniai vėdarai ir cukriniai gaideliai
Latviški kraujiniai vėdarai, sūdyti lašiniai su česnaku ir paprika, kuriuos pardavinėja latvis Janis Mežinskis iš Jakabilio miesto – populiarūs tarp pirkėjų. „Kiek žinau, Lietuvoje jau mažai kas gamina vėdarus. Todėl juos perka pas mus“, – sako Janis.
Šalia lašinių vyras siūlo ir latviškus saldumynus „Kuki muki“ – kukurūzus su karamele. Latvis džiaugiasi, kad lietuviai juos ypač pamėgo.
Iš medinio samčio entuziastingai riešutais vaišina latvis Dima. Riešutai su medumi, česnaku, kitais prieskoniais, juos gamina pats. Vyras giria tikruosius ledinukus gaidelius, kurie pagaminti tik iš cukraus, be cheminių priedų. Latvis dar gamina obuolius karamelėje ir šokolade, tačiau į Šiaulius lepių gardumynų neatsivežė – saulėje jie aptirptų.
„Gaideliai tokie pat gražūs, kaip Rygoje ant bažnyčių ir senamiesčio stogų“, – saldžialiežuvauja Dima. Ne pirmą kartą Šiauliuose prekiaujantis latvis svarsto, jog šiauliečiai tapo turtingesni – perka daugiau nei anksčiau.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
BALDELIAI: Ant augintiniams pagamintų mažų baldelių Aušra Bartašienė su kolega gali atsisėsti patys – jie labai tvirti.
AUGINTINIAI: Baldus savo augintiniams žmonės derina prie namų interjero, individualių augintinio poreikių.
KAILIS: Daugiau nei 20 metųkėdainiškė Jūratė Paliulienė siuva kepures iš juodsidabrės lapės, bebro, usūrinio šuns janoto, triušio kailių.
RAGAI: Panevėžietis Algimantas Karkazas iš gyvūnų ragų gamina trąšas, sagas, papuošalus, indus.
VĖDARAI: Janio pardavinėjami latviški kraujiniai vėdarai ir lašiniai gundo lietuvių pirkėjus.
GARDUMYNAI: „Ledinukai gaideliai tokie pat gražūs, kaip Rygoje ant bažnyčių ir senamiesčio stogų“, – saldžialiežuvauja iš Latvijos atvykęs prekeivis Dima.
