Naujausios
Forume – mokslo ir verslo dialogas
Verslininkus, mokslininkus ir valdžios atstovus subūrė Šiaulių universitete vykęs forumas „Mokslo ir verslo partnerystė regiono pažangai“. Čia aptartos universiteto ir verslo įmonių galimybės efektyviau bendradarbiauti bei diegti inovacijas. „Mokslas ir verslas privalo dirbti kartu tam, kad regionas žengtų į priekį, jauni žmonės liktų dirbti ir kurti verslą“, – teigė Šiaulių universiteto mokslo ir meno prorektorė prof. Diana Šaparnienė.
Kamilė ŠIMAITYTĖ
reklama@skrastas.lt
Forumas subūrė mokslininkus ir verslininkus
Šiaulių universiteto bibliotekoje vyko forumas „Mokslo ir verslo partnerystė regiono pažangai“. Į renginį, skirtą universiteto ir verslo įmonių bendradarbiavimui, inovacijoms regiono pažangai aptarti, susirinko būrys akademinės bendruomenės narių, verslininkų ir valdžios atstovų.
„Sieksime socialinės ir kultūrinės pažangos regionuose. Todėl laikas pereiti nuo mokslo ir verslo bendradarbiavimo prie partnerystės“, – forumą pradėjo Šiaulių universiteto mokslo ir meno prorektorė prof. Diana Šaparnienė.
Renginio dalyvius sveikino ir ŠU rektorius prof. Donatas Jurgaitis. Jis pabrėžė, kad forumas – pirmasis po universiteto 2015–2020 metų strategijos patvirtinimo. Vienas joje numatytų prioritetų yra mokslo ir verslo bendradarbiavimo stiprinimas.
„Mūsų tikslas – aukščiausio lygio moksliniai tyrimai, kokybiškos ir inovatyvios studijos, tam būtinos aplinkos sukūrimas. Stengsimės, kad universitetas darytų veiksmingą poveikį aplinkai. Mes vieni visko pasiekti negalime. Todėl kviečiame verslo ir valdžios atstovus prisijungti prie šių uždavinių įgyvendinimo“, – sakė D. Jurgaitis.
Mokslo ir verslo bendradarbiavimo būtinybę pabrėžė ir renginyje lankęsis Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas Valentinas Kvietkus: „Svarbu, kad ši partnerystė būtų efektyvi. Universitetai turi būti suinteresuoti ir pajėgūs partneriai, galintys bendradarbiauti su verslu ir kurti sudėtinį produktą.“
Forumą organizavo Šiaulių universitetas, Lietuvos pramonininkų konfederacija bei Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai. Renginį vedė mokslo ir meno prorektorė prof. D. Šaparnienė ir universiteto tarybos narys, Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Sigitas Besagirskas.
Pirmieji bendradarbiavimo žingsniai
„Kodėl mokslo ir verslo bendradarbiavimas iki šiol nebuvo aktyvus? Viena to priežasčių – nebuvo rišančios grandies. Neaišku, kas partnerystės būdus privalo užtikrinti. Be to, abi pusės turi būti suinteresuotos ir įžvelgti naudą, pasitikėti viena kita“, – sako D. Šaparnienė.
Dabar naujame Šiaulių universiteto Mokslo institute įkurtas Socialinės partnerystės ir inovacijų centras tapo mokslą ir verslą rišančia grandimi. Šio centro specialistai kaip tik ir aiškinsis, ką konkrečiai mokslininkai galėtų nuveikti verslui ir miestui.
„Reikia ieškoti priemonių, skatinančių aukštųjų mokyklų ir įmonių bendradarbiavimą. Verslui trūksta informacijos apie mokslo rezultatus“,– sako Lietuvos mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros atstovė dr. Danutė Stankevičienė.
Viena bendradarbiavimo formų – inovacijos. Jas mokslas, atlikdamas tyrimus, gali pasiūlyti verslui, galinčiam investuoti į naujovių kūrimą.
D. Stankevičienė pabrėžia, kad palankią bendradarbiavimo aplinką kuria inovaciniai čekiai. Tai priemonė, kuria verslas skatinamas ieškoti paslaugos, sukurtos mokslo įstaigos.
Verslininkai, specialiame registre radę paslaugą ir ją nusipirkę, gauna nustatytą kompensaciją. Ja nuo 2011 metų pasinaudojo 800 įmonių.
Mokslas reikalingas verslui
AB Neaustinių medžiagų fabriko generalinis direktorius Stanislovas Grušas pripažįsta, kad verslas iki šiol nebuvo iniciatyvus ir aktyvus aukštosios mokyklos partneris.
„Mes per mažai pažįstame universitetą. Nežinome, kokius tyrimus ten esantys mokslininkai gali atlikti. Arba atvirkščiai, gal jie nepakankamai aktyviai skleidžia informaciją apie savo galimybes. Visa tai reikia aktyvinti. Tą ir darysime. Šiomis dienomis esame numatę susitikimų su universiteto atstovais“, – sako S. Grušas.
Jis teigia, kad verslas nuolat keičiasi, atsinaujina. Todėl įmonėms ypač svarbios inovacijos ir rinkos tyrimai, kuriuos galėtų pasiūlyti mokslas.
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas, ŠU tarybos narys Vidmantas Japertas pabrėžia, kad universitete galėtų būti atliekami taikomieji moksliniai tyrimai. Jie taip pat praverstų verslui.
„Be abejo, kiekvienas žingsnis siekiant bendros naudos priverčia atsisakyti dalį laisvės ir prisiimti tam tikrus įsipareigojimus. Tai iki šiol neleido išplėtoti glaudesnio bendradarbiavimo“, – mano V. Japertas.
Jo teigimu, mokslo ir verslo bendradarbiavimas – ekonomikos variklis. Vienoje vietoje koncentruojasi žinios. Kitoje – galimybės žinias paversti praktika ir pasiekti rezultatų, naudingų abiem pusėms.
„Abi pusės viena kitą privalo remti. Įmonėse telkiasi investicijos, o miestas be universiteto neįsivaizduojamas. Manau, kad šis forumas padės nustatyti aiškesnius tikslus“, – sakė V. Japertas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Šiaulių universitete vykusiame forume „Mokslo ir verslo partnerystė regiono pažangai“ dalyvavo mokslininkai, verslininkai ir valdžios atstovai.
ŠU mokslo ir meno prorektorės prof. dr. Dianos Šaparnienės teigimu, akademinė bendruomenė ir verslininkai nuo bendradarbiavimo suka link ilgalaikės strateginės partnerystės.
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas, ŠU tarybos narys Vidmantas Japertas pabrėžia, kad mokslo ir verslo bendradarbiavimas – ekonomikos variklis.
