
Naujausios
Gestų kalba prabilo visuomenei
Vakar prie Povilo Višinskio paminklo Šiaulių kurčiųjų draugijos nariai vaidino, platino gestų kalbos abėcėlę praeiviams, bendravo. Penkiuose Lietuvos miestuose kurčiųjų bendruomenės šventė 20-ies metų jubiliejų, kai lietuvių gestų kalba pripažinta gimtąja kurčiųjų kalba.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Žinia visuomenei
Vakar vidurdienį prie P. Višinskio paminklo iškilo plakatas su užrašu „Lietuvių gestų kalbai – 20 metų“. Ant stalelio Šiaulių kurčiųjų draugijos nariai dėliojo literatūrą: gestų kalbos žodynai bei vadovėliai, žinynai apie studijų perspektyvas tokią negalią turintiems žmonėms, karjeros projektavimą ir galimybes, tikybos gestus, žinynai tėvams apie negirdinčius vaikus ir kitą.
Draugijos saviveiklininkų būrelis suvaidino ištrauką iš pjesės „Amerika pirtyje“, bendravo, dalijo lankstinukus praeiviams, tačiau aikštėje triukšmo nebuvo.
„Koks tavo vardas?“ – padavęs gestų kalbos pirštų abėcėlę nebyliai paklausė vyriškis. Ir ėmė gestais rodyti raides, kurios reiškė jo vardą: „Linas“. Nusišypsojęs ragino pabandyti parodyti gestų kalba savąjį vardą, stebėjo ir padėjo teisingai parodyti reikiamas raides.
„Ši šventė – žinia visuomenei, kad tokie esame. Šiaulių apskrityje yra 474 kurtieji. Vyriausybė 1995 metais gegužės 4 dieną kurčiųjų gestų kalbą pripažino gimtąja kalba. Tai labai svarbu, nes palengvinamas susikalbėjimas su girdinčiaja visuomene, institucijomis, įkurti gestų vertėjų biurai“, – vardijo Šiaulių kurčiųjų reabilitacijos centro direktorė Kristina Prudnikovienė.
K. Prudnikovienė sakė, kad dažnai visuomenėje susiduriama su nesupratimu ir netolerancija kitokiam žmogui. Todėl, tokia diena – puiki galimybė skelbti apie save.
Tokie pat
Jolita Uljanovienė Šiaulių sutrikusios klausos vaikų ugdymo centro direktorės pavaduotoja ugdymui į renginį atsivedė pulką moksleivių.
„Šiuo metu mūsų įstaigoje yra 29 vaikai su sutrikusia klausa. Labai svarbu kalbėti visuomenėje apie kurčiųjų gyvenimą, kalbos specifiką, mažinti atskirtį. Vaikai turi tik klausos sutrikimų, tad jų atskirti ar vengti jų nereikėtų“, – sakė J. Uljanovienė.
Šiaulių apskrities gestų kalbos vertėjų centro direktorius Ramūnas Maciulevičius sakė, jog gestų vertėjų paslaugos teikiamos Šiaulių bei Telšių apskrityse. Kurtieji lydimi į įstaigas, padedama jiems tvarkyti dokumentus, lankomasi pas gydytojus ar kitur.
„Dirba 9 vertėjai, tačiau yra laisvų vietų. Specialybė sunki ir ruošiami vertėjai tik vienoje Vilniaus kolegijoje. Reikia labai stengtis ir įkalbinėti, kad specialistai važiuotų dirbti į Šiaulius“, – apgailestavo direktorius.
R. Maciulevičius pasidžiaugė, jog nuo šio rudens Šiaulių universitete studentams atsiras galimybė mokytis gestų kalbos.
Jono TAMULIO nuotr.
VAIDINIMAS: Šiaulių kurčiųjų draugijos nariai suvaidino dalį iš pjesės „Amerika pirtyje“.
VERTĖJAI: Šiaulių apskrities gestų kalbos vertėjų centro direktoriaus Ramūno Maciulevičiaus teigimu, 9 vertėjų neužtenka Šiaulių ir Telšių apskričių kurtiesiems.