Naujausios
Gyvenimas prie pragaro
Pragariškas trenksmas, greitis ir didžiuliai tumulai dulkių. Plėvele nuo tų pačių dulkių aptraukti langai ir dėl nuolatinio sunkiasvorių mašinų bildesio suskilinėjusios namų sienos.
Žvyrkelis Šiauliai— Gilvyčiai (Šiaulių rajonas) ir netoli esantys smėlio karjerai Jonelaičių, Biručių, Šemetiškių kaimų gyventojams jau daugelį metų tapo prakeiksmu.
Atsakingos institucijos gyventojus daug metų maitina pažadais, jog kelią tvarkys, tačiau nepasirūpina pastatyti bent greitį ribojančių ženklų. .
Sigita STONKIENĖ
siga@skrastas.lt
Sunkiasvorės greičio nemažina
„Dvidešimt metų, kaip vargstam. Ištisais srautais važiuoj ir važiuoj, po penkias, po šešias į krūvą. Anūkų negaliu laikyti, išsivežė vaikai. Jau baigia nudrebinti, žiūrėkit, troba į žemę lenda, susmuko viskas. Per tokius karščius gyvenam uždarytais langais, kambariuose nėra oro. Kreipėmės į Bubių seniūną, važinėjomės į Savivaldybę, sakėm policijai. Sako: mes nieko negalim padėti “, — netoli žvyro karjerų esančio Šemetiškių kaimo gyventoja Ona Jokubauskienė pasakoja ir graudinasi, braukia ašaras.
„Šiaulių kraštas“ nebe pirmą kartą rašo apie gyventojus, vasaromis dūstančius nuo dulkių. Žmonės skundžiasi, kad jų bėdos valdžios rūmuose lieka neišgirstos.
Išskirtinai karštą vasaros rytą šnekamės Onos sodyboje, kuri yra prie pat kelio, vedančio į smėlio karjerus. Vėjo visai nėra. Kas kiek laiko mūsų pokalbį nutraukia kurtinantis trenksmas: pagrindinį eismą šiuo keliu sudaro sunkiasvorės mašinos, vežiojančios smėlį ir žvyrą.
Pro kaimą jos lekia gal 70-80 kilometrų per valandą, paskui save sukeldamos debesis dulkių. Ir ko neskubėti: palei kaimus nematėme nė vieno greitį ribojančio ženklo.
Kelioms pravažiavus, nusispjaunu: tarp dantų grikši smėlis.
Sodybos augalų lapai nuo dulkių balti. „Valgom dulkes, anūkams uogos negaliu nuskinti, Jezau Marija, viens švins. O kai paprašėm, ką nors padaryti, kad taip baisiai nedulkėtų, pasakė, čia aukso kasyklą turem. Trys ar keturi karjerai atidaryti. Ir dar sakė, čia nerekuokit mūsų“, — vietine tarme kalbėjo moteris.
Šemetiškių kaime yra apie dešimt „gyvenimų“. Vieni arčiau kelio, kiti toliau.
Tiesa, bandyta ieškoti išeities. Pasak O. Jokubauskienės, karjerų savininkai žadėjo mokėti po penkiasdešimt litų, kad gyventojai kelią patys pasilaistytų. „Bet du kartus pamokėjo ir nutraukė: sako, taip mes nieko neuždirbam.“
Skyla namas
Už kelių kilometrų Šiaulių link — Biručių kaimas. Šio kaimo gyventojas Stanislovas Vitkus pakvietė į namus ir pasiūlė nufotografuoti dulkių sluoksnį ant lentynų. Sako, nespėja valyti. Iš tiesų: ant lentynos gali pirštu rašyti.
„Pažiūrėkit, kas čia dedas. Drabužiai, langai, palangės — vienos dulkės“, — vyras namų langus apkalė plėvele, bet ne ką padeda.
Sakė girdėjęs pažadus: „per radiją, televizorių kalbėjo, kad kelią asfaltuos.“ Bet laikas eina, o kalbos taip ir lieka kalbomis.
Netoliese esančio Jonelaičių kaimo gyventoja Konstancija Račkauskienė labiausiai sielojasi dėl skilinėjančių namo sienų ir stogo. Jos anūkai atvažiavę tuojau ima sloguoti ir kosėti.
„Na kaip reik gyventi? Kaip mumis judin, visą pamatą per naują dėjom. Sienos sproginėja, šiferis susproginėjo, vanduo pro stogą varva, prieangis visas išpuvo, išlūžinėjo. Draudimą moku, bet nieko neatlygina, sako, draudžia tik nuo stichinių nelaimių, o čia mašinos. Ar tai iš mano priežasties jos susproginėja, tokie tankai ein“, — rypavo aštuntą dešimtį baigianti moteris ir rodė cementu užglaistytus sienų trūkius.
Išėję į kiemą, skubiai vėl traukiamės į vidų: drebindama žemę visu greičiu atgarma dar viena sunkiasvorė. Maždaug per porą valandų šiuo keliu jų pravažiavo apie apie dvidešimt.
Seniūnas pareiškė užuojatą
Bubių seniūnas Vytautas Slabys, situaciją aiškino tradiciškai: nėra pinigų.
Paklaustas, kodėl seniūnija, kurios pareiga yra rūpintis seniūnijos gyventojais, nepasirūpina bent greitį ribojančių ženklų pastatyti, seniūnas išsisukinėjo: „O kodėl nestato regiono keliai? Kita vertus, yra ženklai ar nėra — niekas tų ribojimų nesilaiko ir greičio netikrina, čia tik taip, ženklas dėl ženklo... Be to, kas turi teisę uždrausti važiuoti mašinoms?
Aš matau, problema labai rimta, bet čia ne mūsų... Kol nebus ten asfalto, užuojauta jiems, ir viskas,„ — seniūnas tikino, jog neturi galimybių ir kelio palaistyti, tuo neva turėtų rūpintis Savivaldybė.
Greitis svarbiau už žmogų?
— Kodėl tiek laiko nesiimama jokių priemonių apsaugoti gyventojus nuo jiems daromos žalos? Nejaugi kaimo žmogus reikalingas tik mokesčiams mokėti? — klausėme ir Vytauto Mačiulio, Viešosios įstaigos „Šiaulių regiono keliai“ direktoriaus pavaduotojo kelių priežiūrai.
V. Mačiulio teigimu, Šiaulių apskrityje išasfaltuota daug rajoninės reikšmės kelių. Praėjusiais metais buvo parengtas ir kelio Sauginiai — Gilvyčiai 4 kilometrų ruožo techninės rekonstrukcijos projektas. Tačiau dėl lėšų stygiaus jis liko popieriuje.
„Nuo pernai tie dalykai praktiškai “stovi ant nulio“ — nėra finansavimų“, — sakė pavaduotojas.
Pasak V. Mačiulio, keliai patenka į asfaltuojamų kelių sąrašus pagal tam tikrus kriterijus. Svarbiausias argumentas: eismo intensyvumas. Minėto kelio eismo intensyvumas yra iki šimto automobilių per parą, o tai, anot pavaduotuojo, labai mažai.
Tačiau kokių automobilių? Sunkiasvorių mašinų.
Rudenį ir pavasarį, kai kelias pažliunga, apribojama automobilių masė ir tai vairuotojus sutramdo, bet tada karjero savininkai pradeda skųstis.
Paklaustas, kodėl nepastatomi bent greitį ribojantys ženklai, V. Mačiulis svarstė: mintis nebloga, reikėtų kalbėtis su seniūnu. Jo nuomone, seniūnija galėtų „biškį ir verslininką paspausti, kad nors mažą dalį to savo pelno skirtų keliui palaistyti“.
„Bet kai nuvažiuoji pasižiūri, pamatai vieną trobelę prie kelio ir padėti tokį žiaurų ženklą “iki 40“ — žinokit, labai sunku apsispręsti. Jie ten visi prie kelio tikrai negyvena“, — argumentų ieškojo V.Mačiulis.
GREITIS: Keliu Sauginiai— Gilvyčiai sunkiasvorės į žvyro karjerus ir atgal lekia dideliu greičiu, šalia kelio esančias sodybas paskandindamos dulkių debesyse.
EISMAS: Taip atrodo sunkiasvorių eismas žvyrkeliu pro gyvenvietes karštą vasaros dieną.
DULKĖS: Dulkės skverbiasi net pro plėvele apkaltus langus: namuose ant lentynos galima rašyti.
AUGALAI: Sodybų augalai atrodo tarsi apibarstyti miltais.
SVEIKATA: Šemetiškių kaimo gyventoja Ona Jokubauskienė graudenosi, kad dėl dulkių pas ją negali viešėti anūkai: mažyliai pradėjo kosėti ir tėvai išsivežė.
POVEIKIS: Jonelaičių kaimo gyventojos Konstancijos Račkauskienės namas ir stogo šiferis skilinėja nuo pro šalį važiuojančių sunkiasvorių trenksmo.
JOno TAMULIO nuotr.
