Naujausios
Gyvenimo akistata su tyliuoju žudiku
Keturiolika metų kariuomenėje, trys misijos Afganistane. Karo tarnyboje save įsivaizdavęs šiaulietis Egidijus Kalinaitis privalėjo gyvenimo vertybes, tikslus ir planus perdėlioti. Po privalomojo sveikatos patikrinimo medikai pasakė, kad jis tarnauti nebegalės – teks kovoti su antros stadijos inkstų vėžiu.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Po misijos Afganistane – medikų paskirta misija
Šiaulietis Egidijus Kalinaitis nusišypsojęs atsikvepia ir pripažįsta, kad onkologinė liga tapo didžiausiu posūkiu jo gyvenime, kurio nei suplanuosi, nei jam pasiruoši, nei nusiteiksi.
„Jaučiausi puikiai, net minties nekilo, kad mano kūne kažkas vyksta. Po eilinės misijos Afganistane, medikai tikrino sveikatą. Kariškiams – privaloma, tradicinė procedūra“, – prisimena vyras.
Ryšio specialistu tarnavęs vyras jau buvo suplanavęs vykti į ketvirtąją misiją Afganistane. Žinodamas, kad šios srities specialistai misijoje itin reikalingi, save jau matė tolimoje tarnyboje.
Kaune po atliktų tyrimų medikai vyrui užsiminė apie pakitimus. Į rankas įteiktas siuntimas atlikti echoskopiją. Prisimena po echoskopijos ištartą mediko frazę, sukėlusią nerimą: „Oi, vyruti, čia reikės rimtesnių tyrimų“.
Išsiųstas į Panevėžio gydyklas, kur rūpinamasi kariškių sveikata, suprato, kad rasta liga rimta. Atlikti pakartotiniai tyrimai. Skubiai atlikta kompiuterinė tomografija.
„Ateinu su tyrimų rezultatais, o gydytojas man sako, kad į Šiaulius jau nebevažiuočiau, o kuo skubiau vykčiau į Vilnių. Onkologijos institutą. Tada supratau, kodėl tiek tyrimų ir skubos“, – pasakoja E. Kalinaitis.
Onkologinė diagnozė – jubiliejaus proga
Onkologijos institute Egidijui atlikti papildomi tyrimai. Atsakymas neužtruko – preliminariai diagnozuotas 2-3 stadijos inksto vėžys.
„Mirties baimės nebuvo. Šokas. Prieš akis rikiavosi visas gyvenimas: dar nedideli vaikai, žmona, namai, darbas, paskola. Tą dieną buvo mano keturiasdešimtasis gimtadienis“, – nepamiršta tą dieną apėmusio jausmo vyras.
Pajuto, kad atsidūrė pačioje rimčiausioje savo gyvenimo kryžkelėje. Suprato, jog kaip klostytis tolimesnis gyvenimas priklausys ne tik nuo jo paties. Gydytojas pasakė, kad būtina nors šiek tiek atsipalaiduoti, kelios savaitės nieko nelems.
„Buvo Naujųjų metų išvakarės. Su žmona išvažiavome į Druskininkus. Poilsio namuose pailsėjome, stengėmės pabėgti nuo minčių. Po švenčių parvažiavome į Šiaulius, o kitą dieną išvažiavau į Vilnių“, – prisimena Egidijus.
Atlikta inksto su antinksčiu šalinimo operacija. Po jos buvo patvirtinta – inkstą apėmęs antrosios stadijos vėžys. Medikai 100 procentų nedavė, tačiau sakė, kad metastazių po organizmą nepaplito.
Po tarnybos – savęs paieškos
Diagnozę išgirdo 2008 metais. Metus, kol vyko gydymas ir reabilitacija, E. Kalinaitis buvo kariškis, vėliau išgirdo, jog tarnybai su vienu inkstu nebetinkamas: turi su ja atsisveikinti.
„Ar buvo sunku? Žinoma. Tai – draugai, kolektyvas, įdomus darbas, geras uždarbis. Buvau pripratęs prie kariško gyvenimo tempo, ritmo, jaučiausi ten reikalingas. Ir staiga viso to netenki! Atsiduri kryžkelėje, supranti, kad viskas keičiasi“, – tada išgyveno tokius jausmus Egidijus.
Džiaugiasi turėjęs metus, kol išėjo į atsargą, nes galėjo galvoti, ką daryti toliau, kuo užsiimti. Sunkiausias laikas buvo ne tada, kai reikėjo rinktis tolesnį gyvenimo kelią, o mėnuo iki operacijos, kai reikėjo suimti save į rankas, susikaupti, nustoti ieškoti ligos priežasčių, išspręsti vidinius konfliktus.
„Tada buvo juodas periodas. Gal nelabai kas matė, nelabai ir demonstravau savo jausmų, bet buvo tikrai labai sunku“, – sako Egidijus.
Testamentas surašytas prieš daugelį metų
Nepalūžti padėjo ir kariška patirtis, ne nesibaigianti savigaila, o ateities planavimas. Nusijuokia, kad apie mirtį jau ne kartą galvojo – juk kariškis, vykstantis į Afganistaną.
„Vykstant į pirmąją misiją Afganistane buvo primygtinai rekomenduojama parašyti testamentą. Jau tada buvo pamąstyta apie mirtį“, – šypsojosi vyras.
Po gydymo kurso, reabilitacijos, jis nuėjo mokytis į Šiaulių Darbo rinkos ir mokymo centrą, kur pabaigė Verslo organizavimo kursus. Gavo darbo. Elektriko specialybę turintis vyras galvojo, kuo galėtų dar užsiimti, norėjo tęsti mokslus, semtis žinių.
„Po mano onkologinės ligos prisidėjo dar ir lydinčios ligos: širdies permušimai, padidėjęs kraujospūdis. Tai buvo signalas, kad reikia dar labiau domėtis ir rūpintis savo sveikata, sužinoti apie organizmą kaip visumą“, – pasakojo E. Kalinaitis.
Įstojo į Šiaulių valstybinės kolegijos Sveikatos fakultetą studijuoti visuomenės sveikatos. Medicinos studijos įtraukė, sudomino ir leido pajusti, kad pasirinko įdomų kelią. Planuoja medicinos mokslus tęsti baigęs kolegiją: „Pasijutau savo vietoje“.
Kelias pas to paties likimo žmones
Pradėjęs visuomenės sveikatos studijas itin ėmė domėtis inkstų ligomis. Pats nustebo, kad tokias ligas medikai ir mokslininkai vadina tyliaisiais žudikais dėl simptomų nebuvimo.
„Inkstų ligos pradžioje nejauti. Kai liga būna smarkiai pažengusi, atsiranda signalai, kad kažkas vyksta. Inkstų onkologinė liga itin klastinga“, – dalijosi patirtimi vyras.
Dėstytojai vyrui pasiūlė prisijungti prie Šiauliuose veikiančios inkstų ligomis sergančiųjų draugijos „Atgaja“. Draugijoje nustebo pamatęs tiek daug įvairaus amžiaus sergančiųjų.
„Pagalvojau, kad to paties likimo žmonėms galiu padėti. Sveikatos profilaktika gali pristabdyti ligas. Jei žmogaus liga dar pradinės stadijos, pats sau gali smarkiai padėti, tik reikia žinoti, kaip“, – dalijosi patirtimi vyras.
Pirmiausia įgytas žinias pritaikė sau. Kaltai šypteli: „Rūkiau, bet to atsisakiau. Tikiuosi, kad nebepradėsiu“. Nauda sveikatai buvo akivaizdi. Nuvažiavus su šeima į Tatrus (Slovakija), žygyje neužduso ir pavargęs nestabčiojo atsipūsti ir parūkyti.
Septynerių metų pokyčiai
Vyras pastebėjo, kad jo gyvenime galioja septynerių metų pokyčių sistema. Nuo tos dienos, kai sužinojo apie ligą, praėjo beveik septyneri metai.
„Dabar svarbu rasti nišą save realizuoti. Kai tau 40 metų, gyvenimas, mąstymas ir požiūris nusistovėjęs, viską keisti yra labai sunku.
Kažkur perskaičiau, kad žmogaus gyvenime kas septyneri metai vyksta pokyčiai, panagrinėjau savo gyvenimą ir pastebėjau panašią tendenciją – gyvenimas vis pasikeičia“, – pasakojo E. Kalinaitis.
7-erių metų pradėjo lankyti mokyklą, 14-os išgyveno paauglystę, 22-ejų vedė, 29-erių ėmė tarnauti kariuomenėje, 35-erių išvyko į pirmąją misiją Afganistane, 40-ies atrasta onkologinė liga, 42-iejų išėjo iš kariuomenės. Juokiasi, kad laukia 48-erių: „Pažiūrėsime, koks kitas iššūkis bus“.
Jis sako, kad dar gerai gyvena: „Kai pamačiau kas antrą dieną dializuojamus, nuo įrenginio priklausomus, jaunus ir pagyvenusius ligonius, pasiklausęs, ką jie išgyvena, pagalvojau, kad esu sveikas“.
Egidijus Kalinaitis tikisi uždegti noru tinkamai rūpintis savo sveikata tuos žmones, kuriems ką tik diagnozuota inkstų liga. Kad jie imtųsi profilaktikos, puoselėtų savo sveikatą, pasižiūrėtų ir pasiklausytų, ką išgyvena dializuojamieji.
Jono TAMULIO nuotr.
NORAI: „Turiu daug minčių, noro padėti ne tik sau, bet ir to paties likimo žmonėms“, – sakė Šiaulių inkstų ligomis sergančiųjų draugijos „Atgaja“ pirmininko pavaduotojas Egidijus Kalinaitis.
GYVENIMAS: Inksto vėžio diagnozę 2008 metais išgirdęs šiaulietis Egidijus Kalinaitis turėjo ne tik susitaikyti su liga, ją įveikti, bet ir atsisakyti pamėgtos kariškio profesijos, rasti gyvenime kitą profesinį kelią.
