Naujausios
Holokausto aukų vardai – šiauliečių lūpose
Šiaulių gete nužudytų kalinių pavardės buvo ištartos garsiai – šiauliečiai pirmą kartą prisijungė prie visuomeninės iniciatyvos „Vardai“. Jos tikslas – priminti, jog žmogus nėra tik anoniminė statistika. Renginys vyko pagerbiant holokausto aukų atminimą ir Šiaulių geto likvidavimo 70-metį.
Simona SIMONAVIČĖ
simona@skrastas.lt
Suasmeninamas holokaustas
Šiaulių „Aušros“ muziejaus Ch. Frenkelio viloje vakar viena pirmųjų Šiaulių gete kalėjusių žydų vardus skaitė lietuvių kilmės amerikiečių žurnalistė ir rašytoja, knygos „Mes esame čia: atsiminimai apie holokaustą Lietuvoje“ autorė Ellen Cassedy. Jos giminaičiai taip pat kalėjo Šiaulių gete. Vašingtono mieste (JAV) gyvenanti moteris prie akcijos prisijungė tiesioginiu vaizdo teletiltu internetu.
Remiantis 1942 metų Šiaulių geto surašymo duomenimis, garsiai buvo skaitomas žmonių sąrašas, kuriame yra apie 4 tūkstančiai vardų ir pavardžių. Kiekvienas renginio dalyvis, užsiregistravęs iš anksto internete ar atėjęs be registracijos, vardus skaitė po penkias minutes. Vėliau jį pakeisdavo kitas savanoris.
Skaitymų iniciatorių teigimu, taip siekiama pagerbti žuvusiuosius, gaivinti visuomenės atmintį, kalbėti ne anonimine statistika – skaitydami vardus vieną po kito mes suasmeniname holokaustą.
„Mums, kaip potrauminei visuomenei, labai svarbu rasti būdą išreikšti liūdesį. Holokaustas daliai žmonių reiškia diskusijos pradžią, bet šalia to dar turime labai daug emocijų. Vienam su holokaustu gyventi yra labai sunku, o kolektyviai mes pasidalijame skausmą“, – sakė į Šiaulius atvykusi viena iš skaitymų iniciatorių Audra Čepkauskaitė.
Pirmasis „Vardų“ grupės iniciatyva surengtas minėjimas, skirtas Vilniaus geto aukoms pagerbti, įvyko prieš ketverius metus. Nuo to laiko vardų skaitymai tapo kasmetine tradicija, kasmet įtraukiančia vis daugiau Lietuvos miestų ir miestelių.
Kasmet įsitraukia nauji miestai
Pasak A. Čepkauskaitės, Lietuvoje didžioji dalis nužudytųjų vardų dar nėra žinomi. Istorikų teigimu, skyrus lėšų tyrimams, išsamesnius duomenis būtų galima surinkti pagal to meto registracijos korteles, kuriose buvo nurodyta tautybė ir religija.
Jau pradėta sudarinėti internetinė holokausto aukų Lietuvoje duomenų bazė holocaustnames.lt, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus istorikai kviečia visus, turinčius informacijos, prisidėti prie jos pildymo.
„Latvijoje tokia programa sėkmingai veikia jau keletą metų, ją remia aukščiausi valdžios pareigūnai. Lietuvoje valstybinės holokausto vardų rinkimo programos vis dar nėra“, – apgailestavo A. Čepkauskaitė.
Rugsėjo 23-ioji Lietuvos žydų genocido diena pasirinkta minint 1943-iaisiais metais likviduotą Vilniaus getą. 2014-ieji Lietuvoje paskelbti Kauno ir Šiaulių getų likvidavimo 70-mečio atminimo metais.
„Vardų“ iniciatyvą remia ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka. Joje veikia dokumentų paroda „Niekada per amžius“, kurioje pristatoma holokausto istorija. Visą savaitę bibliotekoje rodomi filmai apie Lietuvos žydus, jų kultūros paveldą.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
INICIATYVA: Šiaulių „Aušros“ muziejaus Ch. Frenkelio viloje vakar šiauliečiai pirmą kartą prisijungė prie visuomeninės iniciatyvos „Vardai“ – garsiai skaitė Šiaulių gete nužudytų kalinių vardus ir pavardes.
PASIDALIJIMAS: „Mums, kaip potrauminei visuomenei, labai svarbu rasti būdą išreikšti liūdesį. Vienam su holokaustu gyventi yra labai sunku, o kolektyviai mes pasidalijame skausmą“, – sakė į viena iš skaitymų iniciatorių Audra Čepkauskaitė.
