Į dvarą susirinko krašto bajorai

Į dva­rą su­si­rin­ko kraš­to ba­jo­rai

Šeš­ta­die­nį į Kel­mės kraš­to mu­zie­jų, ku­ris įsi­kū­ręs dva­ro rū­muo­se, į ren­gi­nį „Dva­rų kul­tū­ros at­spin­džiai“ su­si­rin­ko Šiau­lių kraš­to ba­jo­rų pa­li­kuo­nys, ba­jo­rys­te be­si­do­min­tys kel­miš­kiai.

Pris­ta­ty­ta pa­ro­da „Tar­pu­ka­rio ba­jo­rai“, ku­rio­je eks­po­nuo­ja­mos 85 nuo­trau­kos, at­spin­din­čios to me­to ba­jo­riš­ku­mo ten­den­ci­jas, ap­lin­ką, gy­ve­ni­mo bū­dą ir fo­tog­ra­fa­vi­mo sti­lių.

Da­lia KAR­PA­VI­ČIE­NĖ

daliak@skrastas.lt

Ba­jo­rų kil­mė kil­di­na­ma su ka­riau­nos at­si­ra­di­mu

Į ren­gi­nį Kel­mės kraš­to mu­zie­ju­je apie dva­rų kul­tū­ros at­spin­džius su­si­rin­ko ne tik Šiau­lių kraš­to ba­jo­rų pa­li­kuo­nys, Lie­tu­vos ka­ra­liš­ko­sios ba­jo­rų są­jun­gos Šiau­lių kraš­to sky­riaus na­riai, bet ir ba­jo­rys­te be­si­do­min­tys kel­miš­kiai.

Kel­mės kraš­to mu­zie­jaus di­rek­to­rė Da­nu­tė Žal­pie­nė tei­gė, jog ba­jo­rų kil­mė kil­di­na­ma su ka­riau­nos at­si­ra­di­mu dar gen­čių gy­va­vi­mo lai­ko­tar­piu. Vė­liau, val­dant ku­ni­gaikš­čiams, pri­rei­kė ka­rių, ku­rių ne­var­žy­tų bui­ties ir že­mės dir­bi­mo rū­pes­čiai. Ka­rius, ku­ni­gaikš­čių iš­lai­ko­mus iš su­ren­ka­mos duok­lės, pra­dė­ta va­din­ti ge­rai­siais žmo­nė­mis. Pa­va­di­ni­mas plė­to­jo­si, kei­tė­si, ka­riai va­din­ti ir šlėk­to­mis, ir ba­jo­rais.

Daug ka­rių-ba­jo­rų at­si­ra­do Vy­tau­to Di­džio­jo lai­kais, nu­spren­dus su­for­muo­ti pro­fe­sio­na­lią ka­riuo­me­nę. Kar­tais ka­riams skir­da­vo la­ti­fun­di­jas – že­mes, iš ku­rių jie ga­lė­tų pra­gy­ven­ti.

Ant­ra­sis eta­pas ba­jo­ri­jos gy­ve­ni­me sie­ja­mas su že­mė­val­dos su­stip­rė­ji­mu. XV am­žiu­je ba­jo­rai „iš­si­sluoks­nia­vo“, at­si­ra­do di­di­kai (ku­ni­gaikš­čiai, tu­rin­tys la­bai daug že­mių), stam­būs ba­jo­rai, pa­rei­gi­niai ba­jo­rai, ne­tu­rin­tys pa­val­di­nių ba­jo­rai, tar­ny­bi­niai ba­jo­rai, plik­ba­jo­riai, pri­klau­sę nuo ki­tų ba­jo­rų. Ku­ni­gaikš­čių pri­vi­le­gi­jos spar­ti­no ba­jo­rų su­tvir­tė­ji­mą, jie įga­vo daug tei­sių. 1528 me­tus, pa­sak D. Žal­pie­nės, ga­li­ma bū­tų va­din­ti ga­lu­ti­ne ba­jo­rų su­si­for­ma­vi­mo da­ta. Ba­jo­rai bu­vo su­ra­šy­ti kar­tu su vals­tie­čiais, kad ku­ni­gaikš­čiui bū­tų aiš­ku, kiek ka­rių ga­lė­tų siųs­ti į ka­rą.

Nuo 30 vals­tie­čių kie­mų rei­kė­jo ap­gink­luo­ti vie­ną rai­te­lį. „Su­ra­šy­mas tu­ri di­de­lę reikš­mę iki šių die­nų, pa­de­da iš­siaiš­kin­ti ba­jo­rys­tės kil­mę“, – įsi­ti­ki­nu­si Kel­mės kraš­to mu­zie­jaus di­rek­to­rė.

Lai­kui bė­gant ba­jo­rai skai­dė­si, at­si­ra­do Ta­ry­bos, ku­rių tu­rė­jo klau­sy­ti pa­ts ku­ni­gaikš­tis, tar­tis, leis­da­mas įsta­ty­mus, su­da­ry­da­mas su­tar­tis. Di­di­kai ba­jo­rai tu­rė­jo fi­nan­si­nį ir eko­no­mi­nį sa­va­ran­kiš­ku­mą.

XVIII am­žiaus pa­bai­go­je iš vi­sų ba­jo­rų tik apie 20 pro­cen­tų tu­rė­jo dva­rų ir pa­val­di­nių. Lie­tu­vai pa­kliu­vus į ca­ri­nės Ru­si­jos įta­ką, ca­rams la­bai ne­pa­ti­ko šlėk­tos su sa­vo tei­sė­mis, lais­vė­mis ir di­de­liais rei­ka­la­vi­mais. Bu­vo ne­tgi su­ma­ny­ta šlėk­tas iš­kel­din­ti kur nors prie Juo­do­sios ar Azo­vo jū­ros. Bet ka­ras su Na­po­leo­nu už­ma­čių ne­lei­do įgy­ven­din­ti.

Su­si­kū­rus Nep­rik­lau­so­mai Lie­tu­vai, vie­nam dva­rui bū­da­vo pa­lie­ka­ma tik apie 80 hek­ta­rų val­dų. To­dėl daug dva­rų su­ny­ko. Tar­pu­ka­riu dva­ri­nin­kai ne­ga­lė­jo džiaug­tis ge­ru gy­ve­ni­mu.

„Šiais lai­kais dva­rus mums pri­me­na dva­rų pa­sta­tai – pui­kūs ar­chi­tek­tū­ri­niai sta­ti­niai. Šis ren­gi­nys vyks­ta Gru­ževs­kių, ka­dai­se bu­vu­sia­me la­bai stip­ria­me, tur­tin­ga­me dva­re. Gru­ževs­kių dva­re lan­kė­si ne vie­nas ca­ras. Į bet ko­kius dva­rus ca­rai tik­rai ne­va­žiuo­da­vo“, – pa­žy­mė­jo D. Žal­pie­nė. Iš ba­jo­rų bu­vo ki­lę daug gar­bin­gų žmo­nių, da­ly­va­vu­sių Lie­tu­vos kū­ri­me. Dau­ge­lis dva­rų bu­vo kul­tū­ros ir moks­lo ži­di­niai.

„Gi­mi­nės me­dis – sim­bo­li­nė ke­lio­nė į šei­mos praei­tį“

Šiau­lių kraš­to sky­riaus pir­mi­nin­kas Min­dau­gas Sa­daus­kas ci­ta­vo Lie­tu­vos ka­ra­liš­ko­sios ba­jo­rų są­jun­gos Sta­tu­tą, ku­ria­me tei­gia­ma, jog Lie­tu­vos ba­jo­ri­ja, val­džiu­si ir gy­nu­si Lie­tu­vos vals­ty­bę, su­si­for­ma­vo dau­giau kaip prieš 600 me­tų. Lie­tu­vos ba­jo­rų ka­ra­liš­ko­ji są­jun­ga jun­gia Lie­tu­vos ba­jo­rų ai­nius, įro­džiu­sius pro­tė­vio ba­jo­ro gi­mi­nės tęs­ti­nu­mą, yra tei­sė­ta Lie­tu­vos ba­jo­rys­tės pa­vel­do pe­rė­mė­ja.

Lie­tu­vos ba­jo­rų drau­gi­jos, vei­ku­sios 1928-1940 me­tais, veik­lą nu­trau­kė Lie­tu­vos oku­pa­ci­ja. Šios drau­gi­jos pa­grin­du 1994 me­tais at­kur­ta Lie­tu­vos ka­ra­liš­ko­ji ba­jo­rų są­jun­ga.

Šios drau­gi­jos Šiau­lių kraš­to sky­rius vie­ni­ja tik ne­di­de­lės da­lies Lie­tu­vos ba­jo­rų pa­li­kuo­nis. Drau­gi­jos na­riais ga­li bū­ti Lie­tu­vos ir ki­tų vals­ty­bių pi­lie­čiai, pil­na­me­čiai ir pil­na­tei­siai ba­jo­rų pa­li­kuo­nys, ne­prik­lau­so­mai nuo gy­ve­na­mo­sios vie­tos. Ba­jo­riš­ko­ji kil­mė tu­ri bū­ti įro­dy­ta ir pa­tik­rin­ta nu­sta­ty­ta tvar­ka, pa­tvir­tin­ta Se­na­to. Ba­jo­rams pri­va­lo­ma pri­siek­ti.

Lie­tu­viš­ko­ji ka­ra­liš­ko­ji ba­jo­rų są­jun­ga tu­ri sa­vo him­ną, su­kur­tą Un­di­nės Nas­vy­ty­tės ir Kip­ro Ma­ša­naus­ko, per su­si­rin­ki­mus gie­da jį po Tau­ti­nės gies­mės. Her­bų są­jun­go­je – apie 600 (Šiau­lių kraš­te – apie 30), le­gi­ti­muo­tų ba­jo­rų dau­giau kaip 4000, nors ne vi­si Są­jun­gai pri­klau­so.

„Tau­ta gy­va tol, kol pri­si­me­na ir ger­bia sa­vo praei­tį, kal­ba sa­vo kal­ba. Gi­mi­nės me­dis tar­si sim­bo­li­nė ke­lio­nė į šei­mos praei­tį. Ji pa­lie­čia dau­ge­lį da­ly­kų, tarp ku­rių ne tik pa­ties žmo­gaus, bet ir Lie­tu­vos is­to­ri­ja“, – sa­kė M. Sa­daus­kas.

Nuot­rau­ko­se – tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos ba­jo­rai

Lie­tu­vos ka­ra­liš­ko­sios ba­jo­rų są­jun­gos Šiau­lių kraš­to sky­riaus pir­mi­nin­kas pri­sta­tė pa­ro­dą „Tar­pu­ka­rio ba­jo­rai“, ku­rio­je eks­po­nuo­ja­mos 85 nuo­trau­kos, at­spin­din­čios to me­to ba­jo­riš­ku­mo ten­den­ci­jas, ap­lin­ką, gy­ve­ni­mo bū­dą ir fo­tog­ra­fa­vi­mo sti­lių.

Pa­ro­dai nuo­trau­kų ori­gi­na­lus pa­tei­kė dau­giau kaip 20 Lie­tu­vos ba­jo­rų iš sa­vo šei­mų ar­chy­vų. Nus­ta­ty­ti 21 fo­toatel­jė pa­va­di­ni­mai. Nuot­rau­kos iš­dės­ty­tos abė­cė­lės tvar­ka, pa­gal sa­vi­nin­kų pa­var­des, jo­se už­ra­šy­ta, kas pa­vaiz­duo­ta. Eks­po­zi­ci­ją jun­gia vie­nas sti­lius, for­ma­tas, ru­da spal­va. Nuot­rau­kų ori­gi­na­lai bu­vo blo­gos būk­lės, to­dėl juos te­ko va­ly­ti, res­tau­ruo­ti. Šios pa­ro­dos pa­grin­du, pa­pil­džius dar 23 ba­jo­rų nuo­trau­ko­mis, Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­jos lei­dyk­lo­je iš­leis­tas fo­toal­bu­mas.

Kel­mės kraš­to mu­zie­jaus di­rek­to­rė Da­nu­tė Žal­pie­nė sa­kė, jog ak­ci­ja „Mu­zie­jų ke­lias“ vyks­ta ke­le­ri me­tai. Per­nai ren­gi­nys va­di­no­si „Svir­na du­rys at­si­da­ra“, bu­vo skir­tas liau­dies me­no gro­žiui. Šie­met no­rė­ta pri­si­min­ti dva­rus, kaip kul­tū­ros at­spin­džius, su­si­pa­žin­ti su ba­jo­rų pa­li­kuo­nių veik­la.

Ren­gi­nio da­ly­viams pa­ro­dy­tas Nau­jo­sios Ak­me­nės kul­tū­ros rū­mų teat­ro mo­nospek­tak­lis su in­tar­pais „Že­mai­tė ir trys my­li­mos“ pa­gal Že­mai­tę ir Adol­fą Sprin­dį. Trys my­li­mos, pa­sak re­ži­sie­rės And­rė­jos Gri­čiu­tės, pa­tys gra­žiau­si per­so­na­žai: Kat­rė, Mar­cė ir Že­mai­tės duk­tė. Že­mai­tės šak­nys – ir­gi ba­jo­riš­kos: ji gi­mė ba­jo­rų šei­mo­je, bū­si­mą­ją ra­šy­to­ją auk­lė­jo ba­jo­rė, šei­mo­je bu­vo kal­ba­ma len­kiš­kai.

Au­to­rės nuo­tr.

VEIK­LA: Lie­tu­vos ka­ra­liš­ko­sios ba­jo­rų są­jun­gos Šiau­lių kraš­to sky­riaus pir­mi­nin­kas Min­dau­gas Sa­daus­kas su­pa­žin­di­no su Są­jun­gos veik­la, tiks­lais. Tie­sa, oru­mas ir gar­bė – tos Są­jun­gos šū­kis.

PA­RO­DA: Kel­mės kraš­to mu­zie­ju­je eks­po­nuo­ja­mos 85 nuo­trau­kos iš tar­pu­ka­rio ba­jo­rų gy­ve­ni­mo.

SPEK­TAK­LIS: Ren­gi­nio da­ly­viams pa­ro­dy­tas Nau­jo­sios Ak­me­nės kul­tū­ros rū­mų teat­ro mo­nos­pek­ta­lis su in­tar­pais „Že­mai­tė ir trys jos my­li­mos“. Ra­šy­to­ja ir­gi bu­vo ba­jo­riš­kos kil­mės.

BA­JO­RAI: Į ren­gi­nį „Dva­rų kul­tū­ros at­spin­džiai“, su­reng­tą Kel­mės kraš­to mu­zie­ju­je, su­si­rin­ko Šiau­lių kraš­to ba­jo­rų pa­li­ki­nuo­nys ir kel­miš­kiai, be­si­do­min­tys is­to­ri­ja, ba­jo­rys­te.

HER­BAS: Kil­min­gų­jų her­bą su­da­ro šal­mo pa­puo­ša­las, ran­go ka­rū­na, šal­mas, skrais­tė, sky­das, he­rol­di­nės fi­gū­ros. Gi­mi­nės her­be nė­ra ran­go ka­rū­nos ir sky­do, o vie­to­je he­rol­di­nių – mo­bi­lio­sios fi­gū­ros.

VĖ­LIA­VA: Lie­tu­vos ka­ra­liš­ko­sios ba­jo­rų są­jun­gos Šiau­lių kraš­to sky­rius į ren­gi­nį Kel­mė­je at­si­ve­žė ir sa­vo vė­lia­vą.

KAR­PIAI: Taip at­ro­do di­di­kų Kar­pių gi­mi­nės me­dis.

TRIS­DE­ŠIMT: Her­bų Ba­jo­rų są­jun­go­je – apie 600, Šiau­lių kraš­te – apie 30.