Į Ty­tu­vė­nus grį­žo „kol­cho­zo“ lai­kai

Į Ty­tu­vė­nus grį­žo „kol­cho­zo“ lai­kai

Pra­nas Pa­liu­lis iš Ty­tu­vė­nų (Kel­mės ra­jo­nas) aiš­ki­na ke­le­rius me­tus ken­čian­tis te­ro­rą. To­kio tei­gi­nio pa­grin­das – ūki­nin­ko hek­ta­rai, ku­riuos kai­my­nys­tė­je sa­vo plo­tus dir­ban­tys ūki­nin­kai, trum­pin­da­mi ke­lią, iš­mau­ro­ja kom­bai­nais, sė­ja­mo­sio­mis ir sunk­ve­ži­miais.

Dėl me­tai iš me­tų ­nio­ko­ja­mų pa­sė­lių į po­li­ci­ją, Ty­tu­vė­nų apy­lin­kių se­niū­ni­ją ir net Kel­mės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ją krei­pę­sis ūki­nin­kas kol kas nie­ko paguo­džiamo neiš­gir­do. Tuoj tuoj pra­si­dė­sian­tis dar­by­me­tis vėl ke­lia bai­sų ne­ri­mą.

Edi­ta KARK­LE­LIE­NĖ

edita@skrastas.lt

Tie­siai per pri­va­tų lau­ką

59 me­tų Pra­nas Pa­liu­lis – ir pik­tas, ir liūd­nas. Liūd­nas, kad žmo­nių in­te­re­sus gin­ti pri­va­lan­tys val­di­nin­kai – kur­ti. O pik­tas, kad pri­va­ti že­mė ta­po tar­si vi­sų že­me – mat gre­ta plo­tus iš­si­nuo­mo­ję žem­dir­biai esą įsi­gud­ri­no per jo lau­kus va­žiuo­ti su vi­sa že­mės ūkio tech­ni­ka.

Sun­kias­vo­ris trans­por­tas – pa­va­sa­rį že­mės įdir­bi­mo, o ru­de­nį der­liaus nuė­mi­mo – P. Pa­liu­lio lau­ke pa­lie­ka gi­lias pro­vė­žas, su­nai­kin­da­mas ir ne­men­ką da­lį der­liaus.

Še­šis hek­ta­rus ir 17 arų že­mės Ty­tu­vė­nų apy­lin­kė­se esan­čia­me Kal­vių kai­me P. Pa­liu­lis įsi­gi­jo 2000-ai­siais. Abu su žmo­na įni­ko į dar­bus: sė­jo dar­žo­ves, bars­tė grū­dus, puo­se­lė­jo ari­mus.

„Bū­da­vo, nu­va­žiuo­ju į sa­vo lau­ką – taip sma­gu, kad net na­mo va­žiuo­ti ne­si­no­ri. Miš­ke­lis ša­lia, Gry­žu­vos upė – dar­buo­kis ir gro­žė­kis“, – žo­džių ne­tau­po ūki­nin­kas.

Pa­sak jo, ne­su­sip­ra­ti­mai pra­si­dė­jo prieš ke­le­rius me­tus, kai gre­ta esan­čius skly­pus iš­si­nuo­mo­jo ke­li stam­būs vie­tos ūki­nin­kai.

2014 me­tais į sa­vo lau­ką at­va­žia­vęs P. Pa­liu­lis net iš­si­žio­jo pa­ma­tęs gi­lias pro­vė­žas ties sa­vo hek­ta­rų pa­kraš­čiu, gre­ta jam pri­klau­san­čio miš­ke­lio. Lau­ką kir­tęs sun­kias­vo­ris bu­vo kliu­dęs bei su­nio­ko­jęs ir da­lį žiem­ken­čių pa­sė­lių.

„At­li­kęs sa­vo ty­ri­mą“ P. Pa­liu­lis tei­gia su­ži­no­jęs, kie­no tai dar­bas. Pa­ban­dė apie tai pa­si­šne­kė­ti, ta­čiau bergž­džiai.

Ke­lio­nės per lau­ką, anot že­mės sa­vi­nin­ko, kar­to­jo­si: trum­pi­nant ke­lią, maž­daug dvie­jų ki­lo­met­rų at­kar­pą, stam­bių­jų ūki­nin­kų tech­ni­ka ne­si­bo­dė­ta va­žiuo­ti net per pa­sė­lius.

2014-ųjų ru­de­nį rei­ka­lai, anot ty­tu­vė­niš­kio, tik dar la­biau komp­li­ka­vo­si, mat va­žiuo­da­mi tie­siai per ne­nuim­tą P. Pa­liu­lio lau­ką, ko­le­gos ūki­nin­kai su­gal­vo­ję iš­si­vež­ti sa­vo der­lių. Dar­bi­nin­kų vai­ruo­ja­mi sunk­ve­ži­miai, sa­ko pa­šne­ko­vas, ta­da jo lau­ke zu­jo kaip ko­kia­me greit­ke­ly­je.

Ne ki­to­kie bu­vo ir 2015-ie­ji. O 2016 me­tų ru­de­nį į lau­ką nu­va­žia­vu­sį ir sa­vi­va­lę pa­ma­čiu­sį ūki­nin­ką iš­ti­ko ner­vi­nis prie­puo­lis – te­ko čia pat kvies­ti grei­to­sios me­di­kus.

„Ša­lia yra ser­vi­tu­ti­nis ke­lias Tytuvėnai–Kelmė, juo tie­siau­sias pri­va­žia­vi­mas į kiek­vie­no sa­va­va­liau­to­jo skly­pą. Bet per ma­no hek­ta­rus jiems ar­čiau“, – iro­ni­zuo­ja P. Pa­liu­lis, ran­ka pa­ro­dy­da­mas mi­nė­to ke­lio pu­sėn.

Val­di­nin­kas pa­si­ra­šė ir per­si­gal­vo­jo

P. Pa­liu­lis pa­sa­ko­ja su sa­va­va­lia­vi­mu jo lau­kuo­se ban­dęs ko­vo­ti įvai­rio­mis prie­mo­nė­mis: ir kal­bo­mis, ir krei­pi­mu­si į se­niū­ną, ne sy­kį į lau­ką kvie­tė po­li­ci­ją. Vi­sos pa­stan­gos – kaip žir­niai į sie­ną.

Pa­rei­gū­nai at­va­žiuo­da­vo, už­fik­suo­da­vo su­nio­ko­ji­mo fak­tą ir me­džia­gą per­duo­da­vo Ty­tu­vė­nų apy­lin­kių se­niū­ni­jos ži­nion. To­liau – ty­la.

Tie­sa, 2015 me­tais P. Pa­liu­lį, jo žo­džiais, kaip rei­kiant su­kra­tė Ty­tu­vė­nų apy­lin­kių se­niū­no Val­do Iva­naus­ko pa­skleis­ta ži­nia, kad jo lau­ku va­žiuo­ja­ma esą tei­sė­tai – mat jo, P. Pa­liu­lio lau­ke, esa­ma net de­šim­ties met­rų pla­tu­mo ke­lio. Ne­ga­na to, esa­ma ne vie­no ke­lio, o net ke­tu­rių.

„Jaus­mas apė­mė toks, kad aš ne­be ūki­nin­kas, o ke­li­nin­kas“, – ab­sur­du kve­pian­čią si­tua­ci­ją api­bū­di­na ty­tu­vė­niš­kis.

In­for­ma­ci­jos su­krės­tas jis pa­gal­bos krei­pė­si į ma­ti­nin­kus: gal tų ke­lių iš­ties esa­ma? Bu­vo at­lik­ti skly­po ka­dast­ri­niai ma­ta­vi­mai. Spe­cia­lis­tai pa­tvir­ti­no: nei ke­lio, nei juo­ba ke­tu­rių ke­lių P. Pa­liu­lio lau­ke nė­ra ir nie­ka­da ne­bu­vo.

Kad ke­lio tik­rai nė­ra, juo­du ant bal­to Ka­dast­ri­nių ma­ta­vi­mo by­los la­po dar 2015 me­tais pa­si­ra­šė ir Na­cio­na­li­nės že­mės tar­ny­bos Kel­mės sky­riaus ve­dė­jas Ar­vy­das Žu­kaus­kas.

Ta­čiau 2016 me­tų pa­va­sa­rį P. Pa­liu­lis su­lau­kė Ty­tu­vė­nų apy­lin­kių se­niū­no skam­bu­čio. V. Iva­naus­kas pa­pra­šė ūki­nin­ką nu­vyk­ti pas A. Žu­kaus­ką.

Nu­vy­kęs iš pa­sta­ro­jo iš­gir­do ži­nią: jis pri­va­lo leis­ti ki­tiems ūki­nin­kams va­žiuo­ti sa­vo skly­pu, pa­lei pat pa­miš­ke, mat ke­lias ten esan­tis.

Išei­na, kad Ka­dast­ri­nių ma­ta­vi­mų by­la, ku­rio­je ke­lio nė­ra ir ku­rią pa­si­ra­šė pa­ts A. Žu­kaus­kas, klas­to­tė?

Ža­la – ir mo­ra­li­nė

Ty­tu­vė­niš­kis sa­ko pa­var­gęs ko­vo­ti dėl to, kas jam nuo­sa­vy­bės tei­sė­mis pri­klau­so.

„At­ro­do, kad kol­cho­zo lai­kai su­grį­žo, kai vis­kas bu­vo vi­sų“, – sa­ko P. Pa­liu­lis.

Jis ne­skai­čiuo­ja, kiek per tre­jus me­tus jau su­nio­ko­ta der­liaus – te jį vel­nias! Kur kas di­des­nė, pa­sak ūki­nin­ko, mo­ra­li­nė – ne­si­skai­ty­mo su žmo­gu­mi ir sa­va­va­lia­vi­mo – ža­la.

P. Pa­liu­liui bei jo žmo­nai Bi­ru­tei skau­du ir dėl Ty­tu­vė­nų apy­lin­kių se­niū­no V. Iva­naus­ko ne­veik­lu­mo. Kiek kar­tų su juo kal­bė­ta­si, kiek pa­gal­bos pra­šy­ta!

„Jaus­mas toks, kad se­niū­nui rū­pi tik stam­bių­jų ūki­nin­kų, val­dan­čių ir 500 hek­ta­rų, ge­ro­vė bei in­te­re­sai. Bet mąs­tau, kad įsta­ty­mas ga­lio­ja vi­siems vie­no­dai ir kad se­niū­nas at­sa­kin­gas, kad to įsta­ty­mo bū­tų lai­ko­ma­si“, – tei­gia pa­šne­ko­vas.

Ke­lio nė­ra, bet yra

Tai yra ar nė­ra tas ke­lias ūki­nin­ko P. Pa­liu­lio lau­ke?

„Čia kaip pa­sa­ky­ti... 2016 me­tų spa­lio 14 die­ną mes ga­vo­me konk­re­tų at­sa­ky­mą iš Na­cio­na­li­nės že­mės tar­ny­bos (NŽT) Kel­mės sky­riaus. Iš tie­sų ten vi­sa­da bu­vo tas ke­lias. Jis pa­žy­mė­tas spe­cia­lia­ja­me pla­ne“, – paaiš­ki­no Ty­tu­vė­nų apy­lin­kių se­niū­nas V. Iva­naus­kas.

Se­niū­nas per­skai­tė NŽT at­siųs­tą raš­tą, ku­ria­me pa­ra­šy­ta, kad spe­cia­lu­sis pla­nas su nu­brai­žy­tais ke­liais per P. Pa­liu­lio skly­pą – per­spek­ty­vi­nis ra­jo­no ke­lių pla­nas, ku­rio pri­va­lu lai­ky­tis re­konst­ruo­jant esa­mus ar įren­giant nau­jus ke­lius.

To­liau pa­žy­mi­ma, kad „ke­liai per P. Pa­liu­lio lau­ką ga­lė­tų bū­ti pro­jek­tuo­ja­mi atei­ty­je per­tvar­kant pri­va­čius skly­pus“.

Išei­na, kad tiek dis­ku­si­jų su­kė­lęs ke­lias ga­lė­tų kaž­ka­da bū­ti, ta­čiau šiuo me­tu jo vis dėl­to nė­ra.

„Nu ta pra­sme to ke­lio kaip ir ne­lie­ka...“ – žur­na­lis­tų me­ta­mą prie­lai­dą pa­tvir­ti­na se­niū­nas V. Iva­naus­kas.

Jis pri­pa­ži­no, kad ofi­cia­lios in­for­ma­ci­jos iš po­li­ci­jos apie iš­va­ži­nė­tą ūki­nin­ko lau­ką jis tu­rė­jęs. Ta­čiau įvar­dy­ti ūki­nin­kai esą nei­gė va­žia­vę. By­la baig­ta.

Ša­liš­kas ar ne­ša­liš­kas?

Bet­gi, se­niū­ne V. Iva­naus­kai, žmo­gaus tur­tas: že­mė, pa­sė­liai nio­ko­ja­mi!

„Na, da­li­nai taip. Bet teig­ti, kad taip jau la­bai su­nio­ko­ti... Kai mes kar­tą nu­va­žia­vo­me, tai ten jo­kių pa­sė­lių ne­bu­vo“, – at­kak­liai sa­vo ir, ga­li­ma da­ry­ti prie­lai­dą, ne vien sa­vo in­te­re­są at­kak­liai gi­na V. Iva­naus­kas.

Val­di­nin­kas ir dar kar­tą pa­mė­gi­na grįž­ti į po­kal­bio pra­džią: ke­lio, tei­gia, da­bar kaip ir nė­ra, bet jis bu­vo ir vi­suo­se pla­nuo­se bu­vo!

Vė­liau vis dėlto pa­tvir­ti­na, kad ne ke­lias, o tik vė­žės kaž­ka­da per šiuo me­tu P. Pa­liu­liui pri­klau­san­tį lau­ką bu­vo. Išei­tų, kad P. Pa­liu­lis ga­li leis­ti, o ga­li ir ne­leis­ti to­mis vė­žė­mis nau­do­tis.

„Aš ir šiais me­tais jau kal­bė­jau­si su tais ūki­nin­kais. Ieš­ko­me išei­ties, komp­ro­mi­so, – už­tik­ri­no V. Iva­naus­kas. – Ne­su ša­liš­kas. Kam čia man bū­ti ša­liš­kam?“

Dėl pa­da­ry­tos ža­los at­ly­gi­ni­mo se­niū­nas, pa­ts, kaip ir vi­si šios is­to­ri­jos da­ly­viai, bū­da­mas ty­tu­vė­niš­kis, P. Pa­liu­liui pa­ta­rė ci­vi­li­ne tvar­ka kreip­tis į teis­mą. Se­niū­ni­ja esą ga­lė­tų ne­bent su­ra­šy­ti pro­to­ko­lą už pa­sė­lių iš­va­ži­nė­ji­mą. Ta­čiau tik tuo at­ve­ju, jei pa­vyk­tų nu­sta­ty­ti, kas tai pa­da­rė.

Val­di­nin­kas: vis­kas ūki­nin­ko va­lio­je

Vis dėl­to keis­ta, kad P. Pa­liu­lį esą pa­si­kvie­tęs ir ki­tiems ūki­nin­kams per jo lau­ką leis­ti va­žiuo­ti esą įsa­kęs NŽT Kel­mės sky­riaus ve­dė­jas A. Žu­kaus­kas ome­ny­je tu­rė­jo ke­lią, ku­ris gal­būt ka­da nors bus.

Val­di­nin­kas „Šiau­lių kraš­tui“ pa­nei­gė „kaž­ką lie­pęs“, tai esą tik in­terp­re­ta­ci­jos. Jis esą va­do­vau­ja­si tik tei­sės ak­tais.

Pro­jek­tuo­jant skly­pus, anot A. Žu­kaus­ko, ke­lio per P. Pa­liu­lio lau­ką nie­ka­da ne­bu­vo. Ke­lias pa­žy­mė­tas tik per­spek­ty­vi­nė­je ke­lių sche­mo­je, va­di­na­si, šiuo me­tu jo nė­ra.

Ūki­nin­kas, už­tvir­ti­no val­di­nin­kas, tu­ri že­mės nuo­sa­vy­bės do­ku­men­tus, tai­gi ga­li va­do­vau­tis nuo­sa­vy­bės są­ly­go­mis, ap­ri­bo­ji­mais.

„Kiek pri­si­me­nu, to­je že­mė­je ser­vi­tu­to nė­ra nu­sta­ty­ta. Va­di­na­si, P. Pa­liu­lis tu­ri tei­sę draus­ti va­žiuo­ti per jo lau­ką, ly­giai taip pat jis tu­ri tei­sę su­da­ry­ti su ki­tais ūki­nin­kais san­do­rį. Su sa­vo nuo­sa­vy­be jis ga­li elg­tis, kaip no­ri“, – žur­na­lis­tams sa­kė NŽT Kel­mės sky­riaus va­do­vas.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Ūki­nin­ko Pra­no įsi­ti­ki­ni­mu, tei­sy­bė yra stam­bių­jų ūkininkų ran­ko­se.

Pra­nas Pa­liu­lis pirš­tu baks­no­ja į pieš­tu­ku pa­ryš­kin­tą sa­vo skly­po pla­ną – sa­ko, kad ki­ti ūki­nin­kai jo lau­ku va­ži­nė­ja tar­si greit­ke­liu.

Ty­tu­vė­nų apy­lin­kių se­niū­nas Val­das Iva­naus­kas pri­pa­žįs­ta, kad kraš­tie­čių komp­ro­mi­so paieš­kos už­si­tę­sė. Ta­čiau lo­gi­ka pa­pras­ta: ge­ras vi­siems ne­bū­si.

Ty­tu­vė­niš­kis Pra­nas Pa­liu­lis sa­ko ne kar­tą ke­lio­nes per jo lau­ką bu­vo už­blo­ka­vęs be­to­no stul­pe­liais ir ak­me­ni­mis. Juos ra­do iš­mė­ty­tus ir su­lau­žy­tus.