Naujausios
Individuali šildymo apskaita – galimybė įsivertinti šilumos sąnaudas
Ieva ŠAULYTĖ
Šiemet šildymo sezonas užsitęsė kaip niekad, tad renovuotų daugiabučių gyventojai išlošė daugiausiai – mokėjo mažiau, o namuose palaikė tokią temperatūrą, kokios labiausiai norėjosi. Daugeliui jų sekti suvartojamos šilumos kiekį ir reguliuoti šildymo išlaidas padėjo specialios renovacijos metu įdiegtos priemonės.
Fiksuoja suvartojimą
Būsto suvartotos šilumos apskaitą galima vykdyti dviem būdais: naudojant šilumos skaitiklį šildymo įvade į butą, kai šiluma tiekiama į kiekvieną butą atskirai, arba naudojant prie kiekvieno radiatoriaus pritvirtintą indikatorių – šildymo mokesčių daliklį.
Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) specialistas Genadijus Mikšys sako, kad daliklinė sistema reikalinga dėl patogumo – padeda sužinoti, kiek šilumos išnaudoja gyventojas savo bute. „Jei žmogus daugiau vėdina kambarius, termoreguliatorius daugiau atsidaro, duoda daugiau šilumos ir tą tokie dalikliai fiksuoja“, – sako jis.
Labiausiai tokia priemonė, anot jo, pasiteisina, kai visi namo gyventojai turi panašias sąlygas.
„Dalikliai fiksuoja šilumos suvartojimą ir naudingiausi yra tada, kai visi butai turi vienodai išorinių atitvarų, pavyzdžiui, dvylikaaukščiuose ar devynaukščiuose namuose“, – teigia specialistas ir priduria, kad atnaujinant šildymo sistemą būtinai reikalingi balansiniai ventiliai ant stogo ir termoreguliatoriai ant radiatorių, o dalikliai – individualus reikalas.
Pasak jo, renovuojant namus Šiauliuose individualios šilumos apskaitos priemonės diegiamos, tačiau ar to reikia, sprendžia patys gyventojai.
Padeda sutaupyti
Jei balansinių ventilių funkcija – tolygiai paskirstyti šilumą po visą namą, tai termoreguliatoriai leidžia palaikyti pastovią temperatūrą butuose.
Vis tik net ją paskirsčius vienodai, termometro stulpelis skirtinguose butuose gali rodyti skirtingus skaičius. Kodėl taip yra? Pavyzdžiui, jei žmogus gyvena pietinėje pusėje, šilumos bute bus daugiau, nes ši pusė labiau saulėta. Ir atvirkščiai – šiaurinėje bus vėsiau. Tokiu atveju, gelbėja termostatas. Jis į kambarį tiekia tiek šilumos, kiek reikia pagal tuo metu jame esančią temperatūrą ir ne daugiau nei nustatė būsto šeimininkas.
„Pavyzdžiui, jei saulė pašildė kambarį, šilumos jis tieks mažiau. Taigi galima prisitaikyti pagal individualius poreikius. Be to, nereikia nuolat sukinėti“, – sako Genadijus Mikšys. Įdomu tai, kad kai kuriais paskaičiavimais, vos laipsniu sumažinus kambario oro temperatūrą sutaupoma net 5 proc. šilumos.
Tiek daliklius, tiek termostatą turi įsidiegęs ir šiaulietis Vygantas Ališauskas, gyvenantis Draugystės prospekte. Kaip pats sako, prieš renovaciją kviesti ekspertai rekomendavo diegtis abi priemones, tad daug svarstymų dėl to nebuvę.
„Žiemą radiatorius būdavo užsuktas iki žemiausios ribos – 2 padalos, daugiau jau nėra kur. Net kai termostatas taip prisuktas kambariuose šildavo iki 20 laipsnių. Gal tik kelis kartus buvom daugiau atsukę šaltesnėmis dienomis“, – sakė jis.
Iki renovacijos už 54 kv.m. butą mokėdavęs 104 eurus, dabar vyras moka tik apie 36 eurus – beveik triskart mažiau. Mažesnes sąskaitas ir pastovią temperatūrą kambariuose jis labiausiai sieja su renovacijos metu įstatytais plastikiniais langais ir galimybe pačiam reguliuoti šildymą.
„Kiekvienas žino, kiek jam tos šilumos reikia, todėl ir gali geriausiai sau pasireguliuoti“, – teigia jis ir priduria, kad 20 laipsnių būste laikosi, nors namuose įprasta tiek žiemą, tiek vasarą langus laikyti mikroventiliacijos režimu.
Užs. Nr. 351694
