Naujausios
Iš ežero pabėgo vanduo
Vakar nuo pat ryto prie Gudelių ežero, netoli Šiaulių–Radviliškio kelio, vyko užtvankos gelbėjimo darbai. Buvo stabdomas iš ežero į Kruoją plūstantis vanduo. Vandens gylis ežere kritęs apie metrą. Ežerui gelbėti prireikė naro pagalbos.
Irena BUDRIENĖ
irena@skrastas.lt
Įtrūkimą pamatė narai
„Užtvankos šachta nesandari dviejose vietose: viena sklendė nebeužsidaro, o šachtos šone atsivėrė kiaurymė – velniškai veržiasi srovė. Tūkstančiai kubų ten kaip koks geras krioklys“, – „Šiaulių kraštui“ komentavo užtvankos gelbėjimo darbus organizuojantis Laisvūnas Neimanas, ežerą išsinuomojusio žvejų klubo „Penki žvejai“ narys.
Melioracijos specialistai nustatė, kad ežero vanduo pradėjo tekėti grioveliu į Kruoją. Gudelių ežero vandens lygis dėl to krito maždaug metrą.
Į šachtos vidų nusileidę narai įtrūkimą ir sulūžusią sklendę pamatė prieš dvi dienas. Tada bandyta vandens plūdį į šachtą sustabdyti iš jos vidaus, bet dėl milžiniško vandens spaudimo nepavyko.
Šiaulių rajono savivaldybės melioracijos specialistams pajudinus užtvankos sklendes, vanduo pradėjo veržtis dar stipriau.
„Užtvanka nebeatlieka savo funkcijos, jei veiktų – vanduo per šonus nesiveržtų“, – konstatavo Šiaulių rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus Melioracijos poskyrio vedėjas Saulius Darginavičius.
Nuspręsta iš ežero pusės prieš šachtą statyti pylimą ir taip sulaikyti vandenį.
„Naras, klodamas smėlio maišus, mėgins sustabdyti vandens pritekėjimą į šachtą“, – aiškino S. Darginavičius.
Smėlio maišai leidosi į ežerą
Vakar prie Gudelių užtvankos darbavosi kranas – į ežerą guldė didžiulius smėlio maišus – vandens nuotėkis iš ežero turi būti sustabdytas ir nebesiveržti į šachtą.
Kad maišai su smėliu tiksliai nugultų ten, kur reikia, reguliavo naras – sporto mokyklos „Atžalynas“ naras Modestas Bikinas.
Prie Gudelių ežero buvo žvarbu: oro temperatūra kritusi iki minus šešių laipsnių ir pūtė stiprus vėjas. M. Bikinas su naro kostiumu nedvejodamas nėrė į ledinį vandenį.
„Ežero vanduo nėra toks šaltas kaip oras – siekia šešis laipsnius šilumos. Tokiame vandenyje galiu išbūti apie dvi valandas“, – paaiškino naras.
„Kai vanduo išbėgs, lipsime į šachtos vidų, žiūrėsime, kas ten atsitiko – ar skydas surūdijo, ar įskilo kažkas. Į vidų nėręs naras per drumzliną vandenį nedaug tepamatė. Bandėme užsukti sklendes, bet nepavyko“, – aiškino S. Darginavičius.
Specialisto nuomone, nieko nedarant vanduo susirastų sau platesnį kelią išbėgti. Be to, ežeras yra įžuvintas, jeigu išbėgs vanduo, pražus ir žuvys. Tai esanti ir techninė, ir aplinkosaugos problema.
Avarijos mastas paaiškės po kelių dienų
Nors Gudelių ežerą dešimčiai metų yra išsinuomojęs žvejų klubas „Penki žvejai“, ežero užtvanka ir kitais hidrotechniniais statiniais rūpinasi Šiaulių rajono savivaldybė.
Gudelių ežero aukštutinio šlaito užtvankos sutvirtinimo plokštės buvo perklotos už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas. Tai kainavo 1,7 milijono litų. Projektas įgyvendintas 2005 – 2006 metais. Tačiau užtvankos šachta, tarnaujanti 40 metų, renovuota nebuvo.
S. Darginavičiaus nuomone, avarijos mastas paaiškės tik vandeniui išbėgus iš šachtos.
„Uždarę paimą, tvarkysimės. Šachtos viduje laikosi pliusinė temperatūra“, – sakė S. Darginavičius.
Lėšos užtvankai tvarkyti bus skiriamos iš kitų metų valstybės biudžeto eilutės melioracijos įrenginių ir hidrotechninių statinių priežiūrai. Teigiama, kad šachtos remontas gali kainuoti apie 20 tūkstančių litų.
Šiaulių rajono savivaldybė remonto darbams konkurso neskelbė – pasirinko apklausos būdu iš vieno rangovo, nes avarijų atveju tai daryti leidžiama.
Žmonės dirba jau ne pirma diena – šachtą prieš kelias dienas apžiūrėjo narai, užvakar buvo ruošiami maišai su smėliu, vakar prie ežero darbavosi sunkiasvorė technika. Šiuos darbus organizavo vienas iš klubo „Penki žvejai“ narių – L. Neimanas.
„Jis pats pasisiūlė dalyvauti, kraną ir valtį duoda. Jie yra įžuvinę ežerą, ir jeigu vandens lygis toliau kris, iškils pavojus žuvims“, – aiškino S. Darginavičius.
„Savivaldybė mūsų prašo, nes įmonė, kuriai vadovauju, UAB „Rušiota“, turi hidrotechninių statinių atestaciją, todėl ir vykdome darbus. Gelbėjame nuo stichinės nelaimės, kuri dar neįvyko, nes laiku pastebėjome, – aiškino L. Neimanas. – Užtvankos – sudėtingi statiniai. Čia ne juokas, jeigu pasileistų Gudelių ežeras. Ar esat mačiusi cunamį?“
„Hidrotechniniai statiniai sensta, o lėšų jiems prižiūrėti mažėja, todėl tokie įvykiai taps dažnesni“, – prognozavo L. Neimanas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
KRANAS: Vakar prie Gudelių ežero darbavosi kranas – prieš užtvankos vandens paimą klojo smėlio maišus.
NUOTEKIS: Ežero vanduo pradėjo tekėti lauk – grioveliu į Kruoją.
KRIOKLYS: Šachtos gylis – 12 metrų. Užtvankos sklendė nebeužsidaro, o šachtos šone atsivėrė kiaurymė, pro kurią veržiasi srovė.
NARAS: Sporto mokyklos „Atžalynas“ naras Modestas Bikinas ruošėsi užtvankos gelbėjimo operacijai.
IŠTVERMĖ: Nors vakar prie Gudelių ežero buvo žvarbu, Modestas Bikinas su naro kostiumu nedvejodamas nėrė į ledinį vandenį.
NYRIS: Virš vandens liko tik naro plaukmuo.
KELIONĖ: Smėlio maišų kelionę reguliavo vienas iš „Penkių žvejų“ – Laisvūnas Neimanas.
VIETA: Maišai su smėliu turėjo tiksliai nugulti.
