Iš Lie­tu­vos ūki­nin­kų atims 20 mi­li­jo­nų eu­rų

Iš Lie­tu­vos ūki­nin­kų atims 20 mi­li­jo­nų eu­rų

Iš Lie­tu­vos ūki­nin­kų atims 20 mi­li­jo­nų eu­rų

Re­mi­gi­jus ŽE­MAI­TAI­TIS

Par­ti­jos „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“ pir­mi­nin­kas

Nuo 2018 me­tų sau­sio 1 die­nos Lie­tu­vo­je tu­rė­tų įsi­ga­lio­ti nau­ja­sis Vie­to­vių su di­de­lė­mis gam­ti­nė­mis kliū­ti­mis ri­bų že­mė­la­pis. Pap­ras­tai jis va­di­na­mas ne­der­lin­gų ar­ba ma­žiau der­lin­gų že­mių že­mė­la­piu. Pa­gal jį Lie­tu­vo­je ne­der­lin­gų že­mių „ant po­pie­riaus“ su­ma­žės net 500 tūks­tan­čių ha, o ūki­nin­kai dėl to ne­gaus per 20 mi­li­jo­nų eu­rų iš­mo­kų.

Pak­lau­si­te kas to­kio nu­ti­ko, kad Lie­tu­vo­je stai­ga net 0,5 mi­li­jo­no ha že­mių der­lin­gu­mas taip ste­būk­lin­gai pa­ge­rė­jo? Ogi nie­ko. Že­mės ūkio pa­skir­ties že­mės su­dė­tis, jos sa­vy­bės, cha­rak­te­ris­ti­kos ne­pa­si­kei­tė. Va­di­na­mie­ji der­lin­gu­mo ba­lai ne­pa­ki­to. Ne­ga­na to, me­lio­ra­ci­ja dar la­biau nu­si­dė­vė­jo. Kal­vo­tu­mas, rel­je­fas ne­pa­ki­to. O moks­li­nin­kai aiš­ki­na, kad pa­sta­rai­siais me­tais hu­mu­so kie­kis Lie­tu­vos dir­vo­že­my­je ne­tgi su­ma­žė­jo.

Ta­čiau ant po­pie­riaus, Briu­se­liui bus pri­sta­ty­ta, kad Lie­tu­vo­je ne­der­lin­gų že­mių da­bar yra ma­žiau, tai­gi, ir iš­mo­kų ūki­nin­kams rei­kės ma­žiau. „Šau­nuo­lis“,– per pe­tį Lie­tu­vos že­mės ūkio mi­nist­rui Bro­niui Mar­kaus­kui pa­tapš­nos eu­ro­ko­mi­sa­ras Phi­las Ho­ga­nas.

Pap­ras­tai ūki­nin­kai už ne­der­lin­gą že­mę gau­na apie 50 eu­rų kom­pen­sa­ci­ją, nes vis tiek to­kio­je že­mė­je jie ūki­nin­kau­ja, o der­lius iš jos yra ge­ro­kai ma­žes­nis. Di­de­lio ne­pa­lan­ku­mo vie­to­vė­se už ūki­nin­kų pa­tir­tas pa­pil­do­mas iš­lai­das ir pra­ras­tas pa­ja­mas bu­vo mo­ka­ma po 73,6 eu­ro už ha, ma­žo ne­pa­lan­ku­mo vie­to­vė­se – 55,2 eu­ro, in­ten­sy­vaus kars­to zo­no­je – 44 eu­rai, po­tvy­nių už­lie­ja­mo­se te­ri­to­ri­jo­se – 48,8 eu­ro.

Pa­gal nau­ją­jį že­mė­la­pį, ku­rį ty­liai pa­ren­gė Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­ja, pri­ta­riant Že­mės ūkio rū­mams, iš­mo­koms pi­ni­gų rei­kės ma­žiau. Briu­se­liui tai pa­tiks.

Vi­są šį der­lin­gų-ne­der­lin­gų Lie­tu­vos že­mių že­mė­la­pio per­brai­žy­mą val­dan­tie­ji pa­va­di­no „re­for­ma“. Tik ši re­for­ma neiš­rek­la­muo­ta taip skam­biai, kaip, tar­ki­me, al­ko­ho­lio re­for­ma su gar­siai­siais „ve­ry­gos pri­ra­šy­mais“, ar­ba urė­di­jų re­for­ma, ar­ba švie­ti­mo re­for­ma, ar­ba ku­ri ki­ta pro­fe­sio­na­lų vyk­do­ma pseu­do re­for­ma.

Ko­dėl ji ne­bu­vo vie­šin­ta? Ko­dėl jos net ne­pris­ta­tė Sei­me Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­te ir tik vė­liau su­si­zgri­bo, kad gal­būt Sei­mo na­riams rei­kė­tų pa­ro­dy­ti nau­ją­jį že­mė­la­pį, bent jau pa­si­kvie­tus juos į "Ra­ton­dos" vieš­bu­čio res­to­ra­ną. Ko­dėl Sei­mo na­riams to­kie svar­būs do­ku­men­tai yra pri­sta­to­mi vieš­bu­čiuo­se, švais­tant mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gus, o ne Sei­me, kaip bū­da­vo įpras­ta anks­čiau? Ir kas už tą vieš­bu­tį su­mo­kė­jo? Ko­dėl bu­vo sle­pia­mas ne­der­lin­gų Lie­tu­vos že­mių že­mė­la­pio ren­gi­mas?

Ga­li­ma spė­ti, kad šio že­mė­la­pio ren­gi­mas bu­vo sle­pia­mas dėl to, jos ši „re­for­ma“ tie­sio­giai pa­lies mū­sų ša­lies smul­kiuo­sius ūki­nin­kus, ku­riems ki­tą­met mo­kes­čiai pa­di­dės, o iš­mo­kos dar la­biau su­ma­žės.

Sla­pu­kau­ja­ma bu­vo, ma­tyt, dar ir to­dėl, kad per­brai­žant ne­der­lin­gų že­mių že­mė­la­pį vie­nas že­mes bu­vo ga­li­ma iš jo iš­brauk­ti, o ki­tas įra­šy­ti.

Iš ne­der­lin­gų že­mių že­mė­la­pio din­go net 500 tūks­tan­čių ha, o nau­jai įtrauk­ti 141,2 tūks­tan­čio ha. Ir kie­no gi tie nau­jie­ji ne­der­lin­gi ha yra? Ūki­nin­kai ste­bi­si, kaip tarp ne­der­lin­gų že­mių skly­pų ga­li­mai at­si­ra­do da­bar­ti­nės val­džios at­sto­vo, Sei­mo Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko, bu­vu­sio Že­mės ūkio rū­mų va­do­vo And­rie­jaus Stan­či­ko ari­mai Plun­gė­je. Kas ga­lė­tų pa­neig­ti, kad ir dau­giau val­dan­čių­jų vals­tie­čių sa­vo že­mes įtrau­kė į nau­ją­jį ne­der­lin­gų že­mių ir iš­mo­kų už ne­der­lin­gas že­mes že­mė­la­pį?

Štai, pa­vyz­džiui, Ig­na­li­nos ra­jo­ne, Di­džia­sa­lio se­niū­ni­jo­je net 800 ha po­tvy­nių už­lie­ja­mos že­mės ne­be­li­ko ta­me že­mė­la­py­je, nors dar šią va­sa­rą net 2/3 šių plo­tų bu­vo po van­de­niu. Ko­dėl stai­ga Rus­nės ar­ba Kin­tų pie­vos ta­po ne­beuž­lie­ja­mo­mis, nors bet koks pra­ša­lai­tis, va­žiuo­da­mas pro­šal, ma­to, kad jos už­sem­tos van­de­niu?

Pu­sė Sau­gų že­mių po van­de­niu, ta­čiau Bro­niaus Mar­kaus­ko mi­nis­te­ri­ja ir šias te­ri­to­ri­jas pri­sky­rė prie neuž­lie­ja­mų. Kal­ti­nė­nų ke­tu­rio­se ka­dast­ri­nė­se vie­to­vė­se der­lin­gu­mo ba­las ne­sie­kia 34, ta­čiau vis vien vi­sa se­niū­ni­ja, vi­sos pen­kios jos ka­dast­ri­nės vie­to­vės yra pri­skir­tos prie der­lin­gų ir iš­mo­kos joms ne­bep­rik­lau­so. Kaip ga­li me­lio­ra­ci­jos grio­vys, ker­tan­tis skly­pą, lem­ti že­mės ko­ky­bę tiek, kad vie­no­je grio­vio pu­sė­je esan­ti že­mė – ne­der­lin­ga, o ki­to­je, ta pa­ti že­mė, tas pa­ts grums­tas, tas pa­ts lau­kas – jau der­lin­gas? Ir iš­mo­kos čia ne­prik­lau­so.

Iš nau­jo­jo ne­der­lin­gų, gam­ti­nių kliū­čių že­mė­la­pio da­bar iš­brauk­tos net 69 se­niū­ni­jos. Žem­dir­biams tai tik­rai ne­pa­tiks. Bet juk pa­tiks Briu­se­liui. Ir kam iš tie­sų dir­ba že­mės ūkio mi­nist­ras? Lie­tu­vai ar Briu­se­liui?

Prieš rin­ki­mus ža­dė­ję su­vie­no­din­ti Lie­tu­vos ūki­nin­kų gau­na­mas iš­mo­kas su vo­kie­čių ar pran­cū­zų iš­mo­ko­mis, ža­dė­ję gin­ti smul­kiuo­sius ūki­nin­kus nuo stam­bių­jų že­mės ūkio vers­li­nin­kų, pri­si­den­gian­čių ūki­nin­kų var­du, val­dan­tie­ji „vals­tie­čiai“ da­bar sa­vo pa­ža­dus jau pa­mir­šo.

Bro­nius Mar­kaus­kas ir vėl dos­nia ran­ka žars­to pa­ža­dus, kaip Eu­ro­pa kom­pen­suos ūki­nin­kams pa­tir­tus nuo­sto­lius dėl liū­čių. Ką ten ūki­nin­kams. Nuo liū­čių, anot jo, nu­ken­tė­jo ne tik žem­dir­biai, bet ir Ge­di­mi­no kal­nas. To­dėl Ge­di­mi­no kal­nui, pa­sak Bro­liaus Mar­kaus­ko, Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja tu­rė­tų skir­ti iš­mo­kas ir jį at­sta­ty­ti.

Ge­di­mi­no sap­ną karts nuo kar­to su­sap­nuo­jan­tis mi­nist­ras, sa­vo sap­nuo­se ma­to ne Ge­le­ži­nį Vil­ką, bet tik skam­ban­čius va­rio­kus. Gai­la, kad iš to prieš­rin­ki­mi­nio ryž­to am­bi­cin­gai, ener­gin­gai gin­ti Lie­tu­vos kai­mą ir jo in­te­re­sus šian­dien be­li­ko tik ne­te­sė­ti pa­ža­dai ir in­fan­ti­liš­ki pa­reiš­ki­mai.