Naujausios
SĖKMĖS ISTORIJA
Iš Vokietijos – į Vokietijos ambasadą
Iš Kelmės rajono Šaukėnų miestelio kilusi Salomėja Blažytė-Pranckienė po magistro studijų Vokietijos Drezdeno universitete ir darbo tarptautiniuose projektuose perėmė buvusias diplomato pareigas Vokietijos ambasadoje Lietuvoje. Tai buvo pirmas kartas, kai į šią poziciją priimta vietinė, specialaus Vokietijos diplomatų statuso neturinti specialistė. Salomėjos grįžimą į Lietuvą galima laikyti viena iš sėkmingiausių emigrantų grįžimo istorijų.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Pareigos ambasadoje
Kultūros ir spaudos skyriaus specialiste ir kartu Vokietijos kultūros atašė Lietuvoje padėjėja dirbanti Salomėja Blažytė-Pranckienė sako, jog didelis privalumas atrankoje į šias pareigas buvo programos „Kurk Lietuvai“ metu įgyta darbo patirtis Lietuvos valstybiniame sektoriuje. Iki tol į šią poziciją būdavo atsiunčiami diplomato statusą turintys specialistai iš Vokietijos.
„Mano darbas – labai įvairus ir daugialypis, – pasakoja Salomėja. – Tenka administruoti Lietuvoje veikiančias Vokietijos kultūros bei švietimo institucijas, organizuoti ir apskaityti kultūros projektus bei ambasados renginius, rūpintis oficialiomis kultūros ir spaudos delegacijomis, rengti ataskaitas Vokietijos užsienio reikalų ministerijai, bendradarbiauti su Lietuvos kultūros bei švietimo organizacijomis.“
Šiame darbe labai svarbi tarpkultūrinė kompetencija. Privalu susigaudyti Lietuvos ir Vokietijos šalių santykiuose, domėtis dvišaliu bendradarbiavimu, ypač kultūros, švietimo, žiniasklaidos ir politikos srityse.
Dažnai tenka atstovauti ambasadai įvairiuose renginiuose, dalyvauti susitikimuose. Neretai tenka dirbti po darbo valandų ir savaitgaliais.
Lietuvos ir Vokietijos kultūriniai ryšiai yra labai gilūs ir glaudūs. Sėkmingai bendradarbiaujama visose srityse. Šiemet Lietuva ypatingosios viešnios teisėmis prisistatė tarptautinėje Leipcigo knygų mugėje. Vilniuje veikiantis Goethe's institutas kasmet Lietuvai pristato įvairius Vokietijos kultūros projektus, skatina vokiečių kalbos mokymąsi Lietuvoje.
Ilgas kelias į sėkmę
Salomėjos kelias į sėkmę nebuvo lengvas ir paprastas. Baigusi Šaukėnų vidurinę mokyklą, mergina įstojo studijuoti vokiečių filologijos į Vilniaus universitetą. Trečiaisiais studijų metais pagal „Erasmus“ mainų programą išvyko į Erfurto universitetą.
Mokslai Erfurte sekėsi puikiai, todėl kilo mintis siekti magistro laipsnio Vokietijoje. Paskutiniais bakalauro studijų metais pretendavo gauti Vokietijos akademinių mainų tarnybos, vokiškai trumpinamos DAAD, magistro studijų stipendiją.
Perėjo atranką ir įstojo į Drezdeno technikos universitetą, kur siekė Vokietijos kultūros, komunikacijos ir vokiečių kalbos pedagogikos magistro laipsnio. Gaunamos stipendijos užteko padengti visas studijų ir pragyvenimo išlaidas Vokietijoje.
„Buvau patenkinta Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos bakalauro studijomis. Katedroje dirbo daug puikių profesorių ir jaunų kūrybingų dėstytojų. Jie skatino nebijoti iššūkių ir siekti kuo aukštesnių tikslų. Su jais ne kartą dalyvavome įvairiuose tarptautiniuose projektuose, vykdavome į ekskursijas užsienyje“, – mena Salomėja.
Tačiau Vokietijoje, pasak jos, labiau patiko studijavimo kultūra. Ten studentai po paskaitų noriai eina mokytis į bibliotekas ar skaityklas. Universitetų ir bibliotekų infrastruktūra geriau pritaikyta studentų ir mokslininkų poreikiams nei tuo metu buvo Lietuvoje: daugybė darbo vietų su kompiuteriais ir kitokia audio- ar videoįranga, savitarnos kopijavimo bei skenavimo aparatai, spintelės susidėti daiktams, šalia esančios ir iki vėlumos veikiančios studentų kavinės bei valgyklos.
Lietuvaitei patiko ir tai, kad studijuojant Vokietijoje, buvo galimybių prisidurti prie stipendijos dirbant universitete mokslininkų arba studentų asistentais.
Salomėja vieną semestrą drauge su kita lietuvaite dirbo vienos profesijos dėstytojos moksline asistente, padėjo jai rengti studijų medžiagą bakalauro ir žemesnių kursų studentams.
Magistro studijas Vokietijoje šaukėniškė baigė labai geru bendru įvertinimu. Magistro darbą ji rašė vienoje Drezdeno komunikacijos ir reklamos agentūroje. Ten tikriausiai būtų ir likusi dirbti, jei ne viliojantis pasiūlymas dalyvauti programoje „Kurk Lietuvai“.
„Kurk Lietuvai“
Dar rašydama magistro darbą Salomėja sužinojo apie Lietuvoje pirmą kartą organizuojamą programą „Kurk Lietuvai“, skirtą lietuvaičiams, baigusiems studijas ar turintiems profesinės patirties užsienyje.
„Kurk Lietuvai“ – Lietuvoje pirmoji ir kol kas vienintelė profesinio tobulinimo ir gerosios užsienio praktikos pritaikymo programa, kuri suteikia galimybę profesionalams savo žiniomis ir idėjomis prisidėti prie modernios Lietuvos ateities kūrimo.
12 mėnesių vykstančios programos dalyviai rotacijos principu nacionalinio ir regioninio lygmens viešojo sektoriaus institucijas konsultuoja Lietuvos įvaizdžio gerinimo, konkurencingumo didinimo, verslumo skatinimo, tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo ir kitais klausimais.
Konkursas į šią programą buvo didelis. Vyko 2 atrankos etapai. Po jų šaukėniškė gavo kvietimą dalyvauti programoje.
„Tariausi su agentūros, kurioje tuo metu rašiau magistro darbą, vadovu, – mena Salomėja. – Jis buvo nuoširdus: „Jei galvočiau kaip verslininkas, neleisčiau taip lengvai „pabėgti“ iš agentūros, bet kaip žmogus, patariu pasinaudoti šia unikalia galimybe.“
Jis buvo teisus. Lietuvaitei Tėvynėje atsivėrė puikios perspektyvos.
Šeima – lietuviška
Vokietija iš nedidelio Lietuvos miestelio kilusiai merginai atvėrė ne tik dideles profesines galimybes, bet ir padėjo sukurti lietuvišką šeimą.
Salomėjos vyras Vytautas baigė Miuncheno technikos universitetą ir dirbo Bavarijoje. Dabar sėkmingai bendradarbiauja su Vokietijos kompanijomis eismo inžinerijos srityje.
„Nors gimėme ir augome netoli vienas nuo kito, susipažinome tik Vokietijoje, – šypsosi Salomėja. – Kiek kilometrų reikėjo nuvažiuoti nuo gimtinės, kad atrastumėm vienas kitą.“
Savo gyvenimo Vokietijoje Salomėja sako niekuomet nevadinusi emigracija: „Man tai buvo normalus laisvas judėjimas Europoje. Juk lėktuvu per porą valandų be jokių vizų ir tik su ID kortele gali grįžti namo. Esu kosmopolitiškų pažiūrų. Žmonės turi teisę gyventi ir dirbti ten, kur jiems geriausiai sekasi, kur jie jaučiasi laimingi.
Man asmeniškai labai svarbi Lietuva. Čia buvo, yra ir bus mano namai ir mano identiteto dalis.“
Šaukėniškė apgailestauja, kad daug mūsų tautiečių išvyksta į užsienio šalis ir pamažu nutraukia visus ryšius su savo tėvyne. Daugelis gyvenančių užsienyje vis dar domisi Lietuva, skaito lietuviškas naujienas. Deja, jų vaikai jau nebekalba lietuviškai, ir Lietuva jų vaikams jau svetima.
„Jei norime, kad Lietuva neišnyktų, pirmiausia kiekvienas turi pradėti nuo savęs ir pagalvoti, ką pats gali dėl to padaryti“, – įsitikinusi S. Blažytė-Pranckienė.
Asmeninės nuotr.
„Dirbdama Vokietijos ambasadoje kiekvieną dieną “emigruoju” į kitos šalies teritoriją, kurioje galioja kiti įstatymai“,– sako Salomėja Pranckienė.
Programos „Kurk Lietuvai“ atidarymo renginyje, drauge su tuomečiu Lietuvos Premjeru A. Kubiliumi ir tuomečiu Vokietijos ambasados referentu ekonomikos klausimais W. Wiethoffu.
Salomėja Pranckienė – dažna viešnia Goethe's instituto renginiuose.
Studijuodama Drezdene Salomėja tęsė pažintį su Vokietija ir jos kultūra.
Atostogos su vyru Vytautu Teroro miestelyje, Gran Kanarijoje.
