Naujausios
Išgelbėtos letenėlės
Šiaulietė aktorė Orinta Jazdauskaitė kasdien skuba į Šiaulių rajone esantį Lingailių kaimą. Prie tvoros prisiplojusios šunų nosys užuodžia gelbėtoją iš tolo. Moteris su bendraminčiais yra besikuriančios gyvūnų globos įstaigos „Šiaulių letenėlė“ savanorė. „Jie ištraukti iš mirties, už kiekvieną gyvūną kovojame, kaip už save pačius“, – šypsosi O. Jazdauskaitė.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Negalėjo nepadėti
Į susitartą vietą ateina mergina, apsigobusi galvą gobtuvu, šaliką užsivyniojusi ligi pat nosies. Pasiruošusi ne tik važiuoti autobusu, bet nuo stotelės dar klampoti per sniegą iki globos namų. Važiuojame į Lingailių kaimą, kur jos laukia kasdieniai darbai – rūpinimasis šunimis ir katėmis. Ji – savanorė, viena iš gyvūnų globos namų įkūrėjų.
„Jūs dar ir aktorė?“ – paklausiu. „Taip, dar ir aktorė“, – nusišypso "Naisių vasaros" teatro aktorė Orinta Jazdauskaitė. Jos nuomone, gyvūnų globa, kova dėl kiekvienos gyvybės praturtina ją. Jaučia gilesnius jausmus, supratimą ir atjautą vargstančiam, neabejingumą.
„Didžiąją dalį mano minčių užima šie gyvūnai. Baisu matyti gyvūnus, kurie pasmerkti mirčiai, susispaudę kenčia siaubą, laukia, kol bus sunaikinti. Tu gali pakeisti jų likimą, rasti jiems namus, dovanoti kitokį likimą“, – ašaros sužibo Orintos akyse.
Nesusitaikė su naikinimu
Noras suteikti dar vieną šansą gyventi katėms ir šunims kilo Orintai ir jos draugams sužinojus, kad sugauti, rasti ar atvežti gyvūnai į Kuršėnų komunalinio ūkio įmonę pervežami į Gruzdžius ir sunaikinami.
Bendraminčiai susidūrė su problema, kaip šiuos, sunaikinti atvežtus gyvūnus, atgauti, kur juos laikyti.
„Vilniuje – 12 gyvūnų prieglaudų, Kaune – 8, o Šiauliuose – 1. Nenormalu naikinti gyvūnus, vien dėl to, kad juos kažkas išmetė į gatvę, jie pabėgo nuo šeimininkų, ar katė atsivedė mažylių lauke“, – sakė Orinta.
Pasiskelbę internete, kad nori steigti gyvūnais besirūpinančią įstaigą, sulaukė daugiau neabejingų žmonių. Pasitarę ėmėsi žygių į Šiaulių rajono savivaldybę. Rašė raštus ir prašymus, kad jie gali padėti gyvūnams rasti namus ir globėjus.
„Pirminis atsakymas buvo griežtas – ne. Niekas ten į mus nekreipė dėmesio. Nenuleidome rankų, ėjome, klausėme, ieškojome. Susitarėme, kad galime kurtis, – pasakojo viena iš globos įstaigos kūrėjų. – Susiradome patalpas, paėmėme 2 katinus, jau paruoštus sunaikinti“. Tai buvo prieš penkis mėnesius.
„Išgirdome užgaunančių žodžių, jog užsimanė mergaitės pažaisti su gyvūnėliais. Tai žemina ne tik mus, bet ir parodo, kad šuns ar katės gyvybė yra niekinė?“ – klausė Orinta.
Prisiglaudė buvusioje skerdykloje
„Gyvūnus naikinančioje įstaigoje yra galimybė kiekvieną ketvirtadienį nuo 14 iki 15 valandos paimti gyvūną globai, bet kiek žmonių apie tai žino?“ – klausė moteris.
Nuo mirties išgelbėtus gyvūnus bendraminčiai įkurdina globos namuose, kur anksčiau veikė skerdykla. Iš pradžių atėjus į apleistas patalpas buvo nejauku. Sandėlio sienos su stogu. Dabar suremontuota trečdalis patalpų.
„Maloniai stebina žmonių neabejingumas. Skelbėme talkas, į kurias suvažiuodavo nemažai žmonių. Išvalėme dalį patalpų. Pradėjome jas įrenginėti, – pasakojo Orinta. – Aukojo įstaigos, žmonės – ne tik pinigų, bet ir statybinių medžiagų. Įremi galvą ir iriesi į priekį, žinai, kad sunku, bet apie tai negalvoji“.
Vienas didžiausių nemalonumų, kad netoliese globos namų įsikūrę gyventojai ėmė piktintis ir skųstis šunų lojimu. Savanoriai skuba pas kaimynus ir bando tartis, kalbėtis, kad šie nepyktų, nes kiemuose prie būdų pririšti šunys taip pat loja, o globos namų šunys yra itin sargūs.
Globos namuose – gyvenimo istorijos spėliojamos
O. Jazdauskaitė vedžioja po įrengtus gyvūnams kambarius. Suvirinti voljerai šunims, padaryti paaukštinimai, patiesti čiužiniai, paklotai, įrengtos būdos, šalia – dubenėliai su vandeniu ir maistu. Voljere palikta žaislų.
Vedasi į vidinį kiemą. Prie būdų pririšti šunys net šoka ant dviejų kojų iš džiaugsmo, pamatę globėjas. Nuglostyti, pašnekinti ir pašerti šunys vis dar nepatikliai žiūri į atvykėlius, bet mielai leidžiasi glostomi savanorių.
Lauke įrengtuose voljeruose gyvenantys šunys cypia iš džiaugsmo, kai jiems segami antkakliai ir jie vedami pasivaikščioti. Orinta prie kiekvieno šuns prieina, paglosto, šnekina. Šunys taikosi lyžtelėti jei ne veidą, tai bent jau rankas. Perspėja, kad fotografas neitų labai arti vieno voljero. Šuo itin nemėgsta vyrų ir juos iškart puola. Mergina mano, kad šis šuo yra nukentėjęs nuo vyrų.
„Jie visi – su savo liūdnomis istorijomis, tik reikia jas atspėti. Vienas bijo to, kitas – ano. Reikia būti atidiems, švelniems. Šitie šunys, pajutę, kad jiems čia nėra jokios grėsmės, tapo labai draugiški ir jaukūs“, – ant kelių atsiklaupusi ir apsikabinusi džiūgaujantį šunį pasakoja Orinta.
Vienas sudėtingiausių dalykų – keturkojus parsivežti. Tenka ieškoti galinčių ir norinčių padėti. Parvežus į globos namus gyvūnai laikomi karantine, kol parodomi veterinarijos gydytojui, paskiriamas gydymas. Jie apsipranta, ima gyti.
Kačių – daugiausia
„Čia – sveikų kačių karalystė“, – įsiveda į jaukiai įrengtą kambarėlį Orinta. Ant kambario durų kabo popieriaus lapas, surašyti šios patalpos gyventojai: vardai, numeriai, datos. Tokie lapai su išsamia augintinių bei jų gydymo informacija pakabinti ant visų patalpų, kur gyvena pūkuotieji.
Kai kurios katės ima glaustytis prie Orintos kojų, mažyliai kačiukai atstraksi žaisti. Ji paima po vieną ant rankų. Apžiūri, paglosto, pašnekina. Parodo drąsią, rankų nebijančią katytę. Mano, kad ji gyveno namuose. Kaip skirtumų palyginimą parodo į šnypšiančią ir bailią „laukinukę“.
Kitoje patalpoje, minkštai įrengtose dėžėse, susispaudę į vieną vietą guli katinai. Jie suglaudę ausis, nepatikliomis akimis stebi situaciją. Apie tai, kad jie iš savo vietų išlenda, moteris supranta tik iš po nakties randamų siautėjimo žymių: išblaškytų maisto indelių, ištrauktų pagalvių, pridraskytų dėžių.
Patalpose, kurios skirtos naujai atvežtoms katėms yra naujakurių. Drąsesnieji snaudžia ant katėms skirtos lipynės, kiti tupi spintelėje. Pravėrus spintelės duris pasigirsta šnypštimas, iš tamsos sužiba piktos akys, naujokų ausys suglaustos. Orinta pataria nenervinti stresą patyrusių gyvūnų.
„Tos katės sušalusios, nežinia, kiek laiko tupėjusios šlapime, vandenyje ir purve. O katės – švaros mėgėjos. Neįsivaizduojama, ką jos išgyveno. Atvažiavusioms pirmiausia karantine sušeriame vaistų nuo kirminų, veterinarijos gydytojas apžiūri žaizdas, paskiriamas gydymas sergantiems gyvūnams. Kai kurių kačių akių nebuvo matyti per žaizdas, sirgo sinusitais ir tracheitais. Išgydėme“, – pasakojo O. Jazdauskaitė.
Savanorystės idėja
Per kelis veiklos mėnesius savanoriai surado ne vienerius namus savo globotiniams. Ieško tvarkingų, atsakingų, sąžiningų žmonių, kurie nuoširdžiai rūpinsis gyvūnais. Pasirūpina, kad katės būtų sterilizuotos, paskiepytos nuo ligų.
„Gal iš pradžių atrodo, kad atvažiuoji juos tik paglostyti. Taip nėra. Kiek daug kraiko dėžių reikia pakeisti, maistelio įdėti, vandens parūpinti, sutvarkyti jų pagalves. Lašiukų sulašinti, vaistų suleisti“, – vardija po kelias valandas ryte ir vakare su gyvūnais praleidžianti Orinta.
Apie savo globotinių likimus, kasdienybę periodiškai praneša gyvūnų mylėtojams socialiniame tinkle. Įdėtos šunų ir kačių nuotraukos sulaukia dėmesio, dalydamiesi informacija žmonės vieni per kitus suranda šeimininkų.
„Kam viso to man reikia? – klausimą atkartoja Orinta. – Kam tas klausimas kilo, tas pasitraukė iš mūsų tarpo.“
Jono TAMULIO nuotr.
DRAUGAI: Kiekvieną dieną Orinta Jazdauskaitė skuba į Lingailių kaimą, Šiaulių rajone, kur jos laukia globotiniai.
PATALPOS: Apleistose patalpose atsirado sienos ir grindys, voljerai šunims, patalpos katėms.
LAUKIMAS: Iš mirties nagų ištrauktas šuo laukia savo tikrojo šeimininko.
BŪDA: Šunims, įpratusiems gyventi lauke, įrengtos naujos ir šiltos būdos.
SARGAS: „Mūsų seniukas. Jis labai sargus, bet mums meilus“, – sakė besikuriančios gyvūnų globos įstaigos viena iš steigėjų Orinta Jazdauskaitė.
ŽVILGSNIS: Katės, įsitaisiusios šiltuose guoliuose, į svetimus žiūri nepatikliai.
ATIDUMAS: Orinta Jazdauskaitė atidžiai apžiūri visas kates, sergančioms suleidžia ar sulašina vaistų.
MINTIS: „Įremi galvą ir iriesi į priekį, žinai, kad sunku, bet apie tai negalvoji. Šiems gyvūnams dabar reikalinga mūsų pagalba“, – sakė Orinta Jazdauskaitė.
INFORMACIJA: Prie kiekvienų durų, už kurių gyvena katės priklijuoti lapai su informacija.
KARANTINAS: Naujokės katės ilsisi karantine.
VOLJERAI: Viduje įrengti voljerai šunims, negalintiems būti lauke.
