Naujausios
Ištuštėjusiai Lietuvai europiniai vamzdžiai nereikalingi
Už europinę paramą praplėtus ir atnaujinus vandentiekio tinklus, vartotojai jais pasinaudoti negali: dalis neturi pinigų, dalis emigravo, palikę tuščius namus. Vandens tiekėjai svarsto, ar neteks grąžinti dalį paramos, nes neįvykdė pagrindinio reikalavimo — prisijungti kuo daugiau vartotojų.
Janina VANSAUSKIENĖ
janinaV@skrastas.lt
Per didelės sąnaudos
Vartotojus slegia dideli vandens ir nuotėkų valymo mokesčiai.
Brangiausiai už nuotėkų valymą Šiaulių apskrityje moka kuršėniškiai. Suvartojęs vieną kubinį metrą vandens kuršėniškis moka 10 litų 91 centą. Šios sumos didžiąją dalį — 7 litus ir 10 centų — sudaro mokestis už nuotėkų tvarkymą.
Kuršėnuose aukštą nutekamojo vandens kainą lėmė nuotėkų valyklos įrenginių rekonstrukcija ir didžiulės sąnaudos dėl plačiai po rajoną išsidėsčiusio gyvenviečių vandentvarkos ūkio bei lėčiau, nei buvo planuota, augančio vartotojų skaičiaus.
Dalį mokesčių gyventojams kompensuoja rajono Savivaldybė.
„Savivaldybė kompensuoja 1,21 lito už kiekvieną nuotėkų kubą, o naujai prisijungusiems — po 1,21 lito ir už kiekvieną nuotėkų ir sunaudoto vandens kubą“, — apie lengvatas ir skatinimą prisijungti prie miesto vandentvarkos ūkio tinklų sako bendrovės “Kuršėnų vandentiekis“ ekonomistė Ema Vismantė.
Nuostolinga veikla
„Esame pigiausio vandens tiekėjai apskrityje. Vandens kainos Kelmėje buvo patvirtintos dar 2006— ųjų balandį, kai gyventojų vidutinis atlyginimas buvo vos 600 litų, o benzino litras kainavo apie 2 litus, — sako UAB “Kelmės vanduo“ direktorius Bronius Paliulis.
Jau penkeri metai, kai kelmiškiai už kubą šalto vandens moka 2 litus 41 centą, o už to paties kiekio nuotėkas — 3 litus 57 litus. Priskaičiavus 3 litus 41 centą vadinamojo skaitiklio mokesčio už sunaudotą kubinį metrą šalto vandens kelmiškiui pateikiama 9 litų 39 centų sąskaita.
B. Paliulis teigia, kad dėl tokių žemų kainų pagrindinė bendrovės veikla yra nuostolinga, todėl planuojama vandenį branginti bent litu.
Naujų vartotojų nėra tiek, kiek tikėtasi
Vandentiekininkai tvirtina, kad skaičiuodami geriamojo vandens tiekimo ir jo pardavimo bei nuotėkų tvarkymo kainas visas sąnaudas dalija esamiems vartotojams. Ar kainos gali ateityje bent neaugti?
Į šį klausimą daugelis vandnes tiekėjų atsako lakoniškai: jei prie vandentvarkos tinklų prisijungs daugiau abonentų. Prieš kelerius metus, rengiant tinklų rekonstrukcijos ir plėtros projektus to ir buvo tikimasi.
„Dabar situacija kita. Kas galėjo numatyti, kad mūsų prognozės žlugs, — apie nuotėkų valyklos, statytos dar 1997-aisiais pajėgumus sako UAB “Joniškio vandenys“ direktorius Mečys Grunskis. — Valykla dirba puse pajėgumo, o planuota buvo, kad ji per parą išvalys 4,2 tūkstančius kubinių metrų nuotėkų.“
Direktoriaus teigimu, pramonės įmonėms mieste žlugus, nuotėkų valyklos sąnaudos gulė ant gyventojų pečių.
„Siekdami taupyti komunalinių paslaugų sąskaita, gyventojai pastaraisiais metais žymiai mažiau sunaudoja vandens. Rengiant vandentvarkos ūkio projektus, buvo planuota aptarnauti daugiau gyventojų, skaičiuota, kad per parą abonentas suvartos apie 200 litrų vandens. Tačiau realybė šiandien kita. Mieste vidutiniškai šeima per dieną suvartoja 56 litrus geriamojo vandens, kaime — dar mažiau“, — sako UAB “Pakruojo vandenys“ direktorius Stasys Tamulionis.
ES lėšas gali tekti grąžinti?
Rajonuose vandentvarkos ūkio projektai pastaraisiais metais vykdyti finansuojant Europos Sąjungai ir prisidedant Vyriausybei bei savivaldybėms.
„Esame galutiniai paramos gavėjai — sako “Joniškio vandenų“ direktorius M. Grunskis. — Europinis reikalavimas buvo toks, kad panaudojus skirtas lėšas, atsirastų naujų vartotojų. Dabar akivaizdu, kad vartotojų turėsime tik dalį to, ką planavome. Todėl gali būti pareikalauta europines lėšas, kaip netikslingai panaudotas, grąžinti“.
Direktorius sako, kad vieni gyventojai atsisako jungtis prie vandentiekio tinklų, nes šiuo metu neturi pinigų, o kitų namai stovi tušti.
„Vieni joniškiečiai emigravo, o mirusių senukų namai liko tušti, nes jų vaikai irgi gyvena užsienyje. Ar supras Europa, kad mūsų yra trys milijonai, tik nežinia kur?“, — sako M. Grunskis apie žlugusius planus, ka vandens vartotojų nutiesus naujus tinklus bus daugiau.
Geriamojo šalto vandens kainos apskrityje
UAB „Šiaulių vandenys“: 1 kubinis metras vandens — 3,45 Lt, nuotėkos — 3,18 Lt , skaitiklio mokestis — 3,50 Lt
UAB „Kuršėnų vandentiekis“: 1 kub. m. vandens — 3,81 Lt, nuotėkos — 7,10 Lt, skaitiklio mokestis— 4,02
UAB „ Akmenės vandenys“: 1 kub.m. vandens — 2,76 Lt, nuotėkos — 4,39 Lt, skaitiklio mokestis — 3,74 Lt.
UAB „Kelmės vanduo“: 1 kub.m. vandens–2,41 Lt, Nuotėkų — 3,57 Lt, skaitiklio mokestis — 3,41 Lt.
UAB „Radviliškio vanduo“ : 1 kub. m. vandens — 3,35 Lt, nuotėkos — 4,77 Lt, skaitiklio mokestis — 3,90 Lt.
UAB „Pakruojo vandenys“ : 1 kub.m. vandens — 3, 75 LT, nuotėkos — 5,95 Lt, skaitiklio mokestis — 2,87 Lt
UAB „Joniškio vandenys“ : 1 kub.m. vandens — 2,96 Lt, nuotėkos — 5,37 Lt, skaitiklio mokestis — 2,89 Lt.
Pagal bendrovių pateiktą informaciją kainos nurodytos su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM).
SITUACIJA: Įgyvendinus Europos sąjungos ir valstybės lėšomis finansuotus vandentiekio ir nuotėkų tinklų plėtros projektus, gyventojai turi galimybę prisijungti prie vandentiekio, tačiau ta galimybe dalis jau nepasinaudos — gyventojai emigravo arba neturi pinigų.
KAINA: Už vandenį tenka mokėti vis brangiau, nes vandens tiekėjų planai prisijungti kuo daugiau vartotojų žlunga. Mažiau vartotojų — didesnė kaina, didesnės sąnaudos.
Redakcijos archyvo nuotr.
