Naujausios
KALĖDŲ BELAUKIANT
Italai per Kalėdas mėgaujasi kompanija ir maistu
31-erių italę Sarah Caruso prieš šventes sutikome Šiaulių Lieporių gimnazijoje. Čia ji po pamokų moko moksleivius ir suaugusiuosius italų ir ispanų kalbos. Sarah prie Kūčių stalo sės savo gimtinėje Italijoje. Gruodžio 8-oji italams – pasiruošimo Kalėdoms pradžia. Šiandien jie puošia eglutes.
Marina VISOCKIENĖ
marina@skrastas.lt
Eglutes italai puošia gruodžio 8-ąją
Su Sarah susitikome likus porai dienų iki gruodžio 8-osios – šiandien minimos Švč. Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo šventės. Mat ši diena italams – pasiruošimo artėjančioms Kalėdoms pradžia.
Tą dieną italai namuose puošia eglutes, stato prakartėles, tik be Jėzaus figūrėlių, kurios ten atsiranda tik atėjus Kalėdoms.
Šiuolaikinis gyvenimo tempas, ekonomika lemia pokyčius: Italijos prekybos centrai Kalėdoms pasipuošia ir jų atributika pradeda prekiauti jau lapkričio pabaigoje. „Tačiau italų šeimose gruodžio 8-osios tradicija – vis dar tvirta“, – neabejoja Sarah.
Kokiais žaislais sužiba italų eglutės? „Spalvotais bumbulais ir medinėmis kalėdinių personažų statulėlėmis, dar – girliandomis ir lemputėmis. Nieko labai itališko“, – sako pašnekovė.
Kūčių vakarienė – malonumas skrandžiui ir sielai
„Kalėdos Italijoje praranda religinę prasmę, mums ši šventė – šeimos. Tai galimybė bent kartą per metus susiburti visiems drauge“, – sako viešnia, pati gruodžio 24-ąją grįšianti į tėvų namus.
Susibūrę Kūčioms italai ilgai vakarieniauja, mėgaudamiesi maistu ir bendravimu. Tarp patiekalų – išskirtinai žuvies, jūros gėrybių ir kiti užkandžiai, daržovių salotos, viskas, išskyrus mėsą.
Pagrindinis patiekalas – makaronai su žuvimi arba orkaitėje su bulvėmis ir kitomis daržovėmis kepta žuvis, daugiausia – vietinė, Viduržemio jūros. Apie vidurnaktį, kaip ir Naujųjų metų naktį, simboliškai pakeliama balto vyno ar šampano taurė. „Žinoma, labai religingi italai taurę pripildo nealkoholinio gėrimo“, – sako Sarah.
Nepopuliari „Likimo urnos“ tradicija
Dovanomis Sarah, kaip ir dauguma kitų italų, keičiasi ir Kūčių vakarą, ir per Kalėdas, jas padėdami po eglute ar įteikdami asmeniškai.
„Taip praktiškiau, mat mūsų šeimos gausios. Pavyzdžiui, Kūčias su broliu praleisime su giminėmis iš tėvo pusės, Kalėdas – su mamos giminaičiais. Ir su vienais, ir su kitais apsikeisime dovanėlėmis“, – aiškina pašnekovė.
Pirkdama Kalėdų dovanas, Sarah galvoja apie žmogų, kuriam ji bus skirta, atsižvelgia į jo pomėgius, norus. Tradicinių itališkų kalėdinių dovanų nėra.
Čia nėra populiari „Likimo urnos“ tradicija, kai ant popierėlių surašomi svečių vardai ir dovanos dalijamos juos traukiant aklai. „Toks žaidimas labiau būdingas ispanams“, – sako Sarah, kelerius metus gyvenusi Barselonoje. Ten šiemet ji sutiks Naujuosius metus.
Kalėdų stalui – saldėsiai, Naujųjų pietums – mėsa
Italų Kalėdų stalas neįsivaizduojamas be tradicinių saldžių patiekalų. Tai – panettone – saldus šventinis pyragas su razinomis ir kitais džiovintais vaisiais, ir torrone – nugos konditerinis gaminys, gaminamas iš medaus, cukraus ir kiaušinio baltymo, pagardinamas kepintais migdolais ar kitais riešutais.
Gruodžio 26-ąją italai taip pat švenčia, tačiau ne kaip antrąją Kalėdų, o kaip šventojo Stepono dieną. „Dauguma italų religine šios dienos prasme net nesidomi, mums tai tiesiog puiki proga dar viena diena pratęsti šventes“, – šypsosi Sarah.
Pasakojimas apie tradicinius italų Naujuosius metus labai primena lietuvišką naujametę naktį – su būriu draugų jaukioje vietelėje ar miesto centre, klausant koncerto, žiūrint spektaklį ir vidurnaktį stebint fejerverkus.
Ypatingas dėmesys Italijoje skiriamas sausio 31-osios pietums. Jie, kaip ir Kūčių vakarienė, trunka keletą valandų, jų dalyviams ramiai besišnekučiuojant. Tiesa, pagrindinis patiekalas čia būna jau ne žuvies, o mėsos. Kokios? „Pagal kiekvieno skonį, nieko konkretaus“, – sako viešnia.
Atskrenda ragana
Italų vaikučiams dovanas teikia ne tik Bobo Natalė (itališkas Kalėdų Senelio atitikmuo) per Kalėdas, bet ir sausio 6-ąją juos aplankanti geroji ragana Befana.
Į mažųjų pakabintas kalėdines kojines geriems vaikučiams ji įdeda šokoladinių skanėstų, prasikaltusiems – anglių. „Norėdami įsiteikti raganai, vaikai jai palieka stiklinę pieno ir sausainių“, – šypsosi Sarah.
Apie raganos atsiradimą pasakoja kelios Italijoje gyvuojančios legendos. Viena iš jų byloja, kad anksčiau Befana gyveno kartu su Kalėdų Seneliu Suomijoje, tačiau jiedu susipyko ir ragana nusprendė dovanas vaikams teikti savarankiškai.
Tikima, kad ji yra labai sena ir išoriškai – bjauri, su didžiule kumpa nosimi, į namus aplankyti vaikų atskrendanti ant šluotos.
Beje, ispanai sausio 6-ąją audringai pažymi Trijų karalių šventę, kuri čia svarbesnė už Kalėdas. Net dovanomis, Sarah pastebėjimais, čia keičiamasi būtent tą dieną, o ne Kalėdų laikotarpiu.
Apie Sarah trumpai
Pagal mainų programą Lieporių gimnazijoje dirbanti asistentė Sarah Caruso Romos universitete yra baigusi sociologijos bei masinės informacijos priemonių ir ryšių studijas.
Vėliau dirbo savo universitete pagal socialinį projektą ir mokė emigrantus italų kalbos. Po to pagal Leonardo da Vinči programą išvyko mokyti emigrantus į pietų Ispaniją. Persikėlusi į Barseloną, dirbo tarptautinėje kompanijoje redaktore italų tinklalapiui, vėliau – kalbų mokykloje.
Jono TAMULIO nuotr.
STEREOTIPAS: Sarah Caruso susimąstė, paklausta apie neva italams peršamą tradiciją Naujųjų metų išvakarėse pro langus mesti iš namų senus daiktus. „Didžiausi švaruoliai gal ir išmeta vieną kitą nereikalingą daiktą, ruošdamiesi Naujiesiems metams. Tačiau juos išneša pro duris. Vaikščioti Italijos miestų gatvėmis naujųjų išvakarėse – saugu. Niekas ant galvos neužkris“, – prapliupo kvatoti Sarah.
SNIEGAS: Bene labiausiai lietuviškos Kalėdos nuo itališkų skiriasi sniegu, kurio jos gimtinėje beveik nebūna. „Sausį buvau Romoje tuo metu, kai porai dienų ten prisnigo“, – šypteli prisiminusi Sarah. Kol kas Lietuvoje ji pasigenda šventinio žmonių nusiteikimo. „Bet juk iki Kalėdų dar yra laiko“, – sako viešnia.
