Naujausios
Keturios stichijos ir skulptūros
Joninių vakarą skirtingose Šiaulių miesto erdvėse įsikūrė keturi stichijų kiemai.
Zubovų parke, Vandens stichijos kieme, lankytojai žengė pro „Virsmo vartus“, simboliškai nusiplaudami rankas iš ąsočio liejamu vandeniu.
Interaktyvią erdvę „Balto lino kiemas“ kūrė Šiaulių menų mokyklos teatro studija „Kompanija šauni“, Šiaulių kultūros centro mėgėjų teatras „Durys“, veikė „Midaus namai“, kūrybinės dirbtuvės „Medžių dvasios“, „Kvapo lašas“, muzikinius pasirodymus „Skambanti versmė“ dovanojo Šiaulių kultūros centro folkloro ansambliai „Salduvė“ ir „Vijolė“, Šiaulių Dainų muzikos mokyklos jaunimo folkloro ansamblio „Vieversėlis“.
Žemės stichijos kieme prie Šiaulių miesto savivaldybės atgijo senieji amatai. Žvangėjo kalamos monetos, veikė odos ir žalvario dirbtuvės, kvepėjo kepami šakočiai, skambėjo skrabalų muzika.
Povilo Višinskio aikštėje, Oro stichijos kieme, buvo galima dalyvauti smilkymo ir žolinių smilkalų gamybos, rištinių juostų, sviesto mušimo, „Valerijono“ krautuvėlės edukacijose, ragauti sūrius ir kitą kulinarinį paveldą.
Liaudiškus šokius šoko Šiaulių kultūros centro kolektyvai „Kalatinis“, „Vajaunas“, „Šėvulis“ bei Šiaulių Dainų progimnazijos liaudiškų šokių studija „Šermukšnėlė“ ir vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Šermukšnis“, Šiaulių Jovaro progimnazijos ir Didždvario gimnazijos liaudiškų šokių ansamblis „Šėltinis“.
Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos kieme liepsnojo ugnis – čia įsikūrė Ugnies stichija, veikė žolynų turgelis. Lankytojai būrėsi iš kupolių, atliko gintaro dulkių ritualą, mokėsi iš titnago įskelti ugnį.
Lankytojai, vakaro metu aplankę stichijų kiemus ir surinkę specialius ženklus žemėlapyje, Saulės Laikrodžio aikštėje galėjo atsiimti atminimo dovaną – amuletą.
Vakare Saulės Laikrodžio aikštė prisipildė žiūrovų – valstybinis ansamblis „Lietuva“ klausytojams dovanojo koncertinę programą „Mes – Lietuva!“.
Artėjant vidurnakčiui, artėjo ir šventės kulminacija – keturių šamoto skulptūrų atidengimas. Talkšos ežero link žengė fakelų ugnies apšviestos vaidilutės, skambėjo Pasvalio sutartinių giedotojų grupės „Rags“ sutartinės.
Šokiu ritualą papildė Šiaulių kultūros centro choreografijos studijos „Aušrelė“, Šiaulių Jovaro progimnazijos ir Didždvario gimnazijos liaudiškų šokių ansamblio „Šėltinis“, Šiaulių Dainų progimnazijos liaudiškų šokių studijos „Šermukšnėlė“ šokėjai.
Ugnies liežuvių išdegtos, žiežirbų šokiu išdailintos šamoto skulptūros žaižaravo tamsoje tarsi dideli, magiški žibintai. Šiemet skulptoriai sukūrė keturias skulptūras, atspindinčias Šiaulių miesto herbą.
Šiauliečiai menininkai Irena ir Vilius Šliuželiai sukūrė „Kunigaikštišką kepurę“, Latvijos menininkės Beāte Kate Ločmele ir Rūta Kurpniece – „Bundantį jautį“, estė Tiina Kaljuste – „Saugantį lokį“, Živilė Bardzilauskaitė-Bergins ir Domilė Ragauskaitė-Svirnelienė – „Apvaizdos akį“.
Talkšos ežero pakrantėje, prie skulptūros „Geležinė lapė“, didelio formato šamotinių skulptūrų pleneras „Saulės stulpai“ vyko birželio 13–23 dienomis. Išdegtos skulptūros stovės Rėkyvos kultūros namų parke. Čia jau eksponuojamos pernai plenere sukurtos skulptūros.
Trijų tautų panašumai
Kupolinių šventėje prie Žaliūkių vėjo malūno pynėsi trijų tautų tradicijos ir papročiai: dainavo, grojo, šoko lietuviai, lenkai, ukrainiečiai.
Šventę pradėjo Žemaitijos liaudiškos muzikos atlikėjai ir papročių gaivintojai, folkloro ansamblis „Spigėns“ iš Telšių.
Ukrainietiškas tradicijas ir papročius parodė ukrainiečių folkloro ansamblis „Lastyvočki“ ir jo vadovė aktorė Olena Lastivka. Ukrainiečių vasaros saulėgrįžos šventė vadinama Kupalos švente, jos apeigos primeną lietuviškąsias.
Lenkiškų vėjų į šventę įpūtė alternatyvaus folkloro grupė „Daj ognia“ iš Krokuvos, įkvėpimo randanti tiek lenkų, tiek skandinavų muzikos tradicijose.
Vakarą tęsė bendrijos „Kelmės bočiai“ meno mėgėjų kolektyvai „Naktigonė“ ir „Pavakarys“.
Apie stebuklingas augalų savybes žiniomis dalijosi ne tik muziejininkai, bet ir Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Botanikos sodo specialistai.
Organizatoriai lankytojus kvietė pajausti vakaro išskirtinumą – pinti vainikus, puošti Kupolės medį, iš žolynų burti ateitį, suptis sūpuoklėse, burtis prie laužų, žaisti, šokti, dainuoti, muzikuoti – sutikti trumpiausią vasaros naktį.
