Kai kapitalas laimi prieš žmones

Kai ka­pi­ta­las lai­mi prieš žmo­nes

„Stū­mi­mo“ bū­du Sei­me priim­tas nau­ja­sis Dar­bo ko­dek­sas iki šiol ke­lia aist­ras. Jau­ni­mas pro­tes­tuo­ja prie Vy­riau­sy­bės. Ten pat prieš jau­ni­mą pro­tes­tuo­ja ki­tas jau­ni­mas – so­cial­de­mok­ra­tų. Jie pa­ten­kin­ti nau­juo­ju ko­dek­su ir sa­ko, kad dar­bo vi­siems už­teks – jei tik no­rė­si dirb­ti.

Va­le­ri­jus Si­mu­lik

Sei­mo na­rys, Vi­suo­me­ni­nio ju­dė­ji­mo „Už Šiau­lius“ pir­mi­nin­kas

Bruz­de­sys ir ne­pa­si­ten­ki­ni­mas ki­lo tarp so­cial­de­mok­ra­tų – pa­grin­di­nių Dar­bo ko­dek­so „stū­mė­jų“. Da­lis par­ti­jos na­rių ry­žo­si vie­šai pro­tes­tuo­ti prieš sa­vo pa­čių va­do­vus ir ly­de­rius. Vi­suo­me­ni­nin­kai tuo tar­pu krei­pia­si į Pre­zi­den­tę ir pra­šo ve­tuo­ti „bul­do­ze­rio“ prin­ci­pu priim­tą įsta­ty­mą.

Ži­niask­lai­da iš­kė­lė dar vie­ną ak­tua­lų klau­si­mą: o ko­dėl nau­ja­sis Dar­bo ko­dek­sas nu­kreip­tas tik į tuos, ku­rie dir­ba pri­va­čia­me sek­to­riu­je? Ko­dėl dir­ban­tiems vals­ty­bi­nia­me są­ly­gos vi­sai ki­to­kios nei „pri­va­ti­nin­kams“? Tai yra – kur kas ge­res­nės ir pa­lan­kes­nės? Tei­sin­gas klau­si­mas. Ne­no­riu peik­ti vals­ty­bės tar­nau­to­jų ar prie­šin­ti jų su pri­va­ti­nin­kais, ta­čiau vie­na gru­pė ne­ga­li bū­ti „ly­ges­nė už ki­tas“. Be­je, tą pri­pa­žįs­ta ir pa­tys vals­ty­bės tar­nau­to­jai, su ku­riais te­ko bend­rau­ti.

Žo­džiu, emo­ci­jos kun­ku­liuo­ja ir dar tik­rai neaiš­ku, kuo vis­kas pa­si­baigs. Bet ko­kiu at­ve­ju, ma­tyt, tai ga­li tap­ti pui­kiu lak­mu­so po­pie­rė­liu tiems, ku­rie bal­suo­ja ne pa­gal prin­ci­pą „gra­žus–ne­gra­žus“, o pa­gal rea­lius, konk­re­čius dar­bus – ir tą pa­tį bal­sa­vi­mą vi­suo­me­nei ir vals­ty­bei svar­bių tei­sės ak­tų priė­mi­mo me­tu. In­for­ma­ci­ja apie tai, kas ir kaip bal­sa­vo – vie­šai ir leng­vai priei­na­ma, tad no­rin­tys be var­go ga­lės ją su­si­ras­ti prieš rin­ki­mus ir priim­ti spren­di­mą.

Lai­mi ne dar­buo­to­jas

Pa­ti ini­cia­ty­va, keis­ti ar to­bu­lin­ti Dar­bo ko­dek­są, ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, ne­bu­vo blo­ga. Iš tik­rų­jų Lie­tu­vai rei­kia po­ky­čių dar­bo san­ty­kiuo­se. Šio­je sri­ty­je mes ge­ro­kai at­si­lie­ka­me nuo dau­ge­lio Va­ka­rų Eu­ro­pos vals­ty­bių – tad ne­nuos­ta­bu, jog jos tu­ri di­de­lį pra­na­šu­mą.

Ta­čiau, kaip sa­ko­ma, ge­rais no­rais ir pra­ga­ras grįs­tas. Svars­tant, kei­čiant, „to­bu­li­nant“, pil­dant, brau­kant, tai­sant, ko­re­guo­jant pro­duk­tas ta­po to­ks, ko­kį mie­lai no­rė­tų ir ga­lė­tų var­to­ti išim­ti­nai tik vers­las. Pap­ras­tai ta­riant, šio­je ko­vo­je ka­pi­ta­las lai­mė­jo prieš žmo­nes. La­bai di­de­le per­sva­ra. Jei kal­bė­tu­me fut­bo­lo ter­mi­nais (Eu­ro­pos čem­pio­na­tas gi te­be­vyks­ta), ga­lė­tu­me sa­ky­ti, kad rung­ty­nės vy­ko „į vie­nus var­tus“.

Man ne­sup­ran­ta­ma, kaip bu­vo ga­li­ma pri­tar­ti to­kiam įsta­ty­mui, kur dar­buo­to­jų są­ly­gos yra žy­miai pa­blo­gi­na­mos. Ku­ris su­po­nuo­ja di­dė­jan­čius žmo­nių at­lei­di­mus ir pi­gios dar­bo jė­gos iš tre­čių­jų ša­lių at­si­ve­ži­mą. Kur ge­ro­kai su­ma­ži­na­mi at­lei­di­mo ter­mi­nai, išei­ti­nės kom­pen­sa­ci­jos, ki­tos so­cia­li­nės ga­ran­ti­jos, kur įtei­si­na­mos „tuš­čios“ dar­bo vie­tos ir pan. Plius: ži­nant poįs­ta­ty­mi­nių tei­sės ak­tų, ku­rie at­si­ras, pa­slap­tin­gu­mą ir ne­nus­pė­ja­mu­mą, pro­gno­zuo­čiau, jog „staig­me­nų“ bus ir dau­giau. De­ja, dar­buo­to­jai jo­mis tik­rai neap­si­džiaugs.

To­dėl aiš­ku kaip die­ną, kad prie šio tei­sės ak­to – jei ne­bus Pre­zi­den­tės ve­to – tu­rės grįž­ti nau­jos su­dė­ties Sei­mas. Aiš­ku, tuo at­ve­ju, jei to­ji su­dė­tis bus ženk­liai pa­ki­tu­si. Tie, ku­rie bal­sa­vo už nau­ją­jį ko­dek­są, pa­kar­to­ti­nio iš­rin­ki­mo at­ve­ju jo tik­rai ne­keis.

Bal­suo­ti ar ne­bal­suo­ti?

Tuoj po Dar­bo ko­dek­so priė­mi­mo so­cia­li­niuo­se tink­luo­se ir ki­tur at­si­ra­do klau­si­mų: ko­dėl da­lis Sei­mo na­rių iš­vis ne­da­ly­va­vo bal­sa­vi­me? Tai jie už ar prieš?

Paaiš­kin­siu. Juo­lab kad esu vie­nas iš tų, ku­rie bal­sa­vi­me ne­da­ly­va­vo. Neį­si­gi­li­nus į Sei­mo dar­bo spe­ci­fi­ką, iš pir­mo žvilgs­nio, ne­da­ly­va­vi­mas ga­li pa­si­ro­dy­ti kaip nuo­mo­nės ne­tu­rė­ji­mas, ty­lus pri­ta­ri­mas ar de­monst­ruo­ja­mas abe­jin­gu­mas.

Tai ne­tie­sa. Vie­na iš prie­mo­nių – pra­ktiš­kai vie­nin­te­lė – mė­gin­ti su­stab­dy­ti „bul­do­ze­riu“ stu­mia­mo tei­sės ak­to priė­mi­mą, kai ne­ga­li pa­keis­ti pa­čių įsta­ty­mo nuo­sta­tų – yra ne­da­ly­va­vi­mas bal­sa­vi­me. Pap­ras­tai ta­riant, sie­kia­ma, kad ne­bū­tų kvo­ru­mo, t. y. įsta­ty­mo priė­mi­mui rei­ka­lin­go na­rių skai­čiaus.

Ge­riau­sias to pa­vyz­dys – „Sod­ros“ įsta­ty­mas, ku­rį val­dan­tie­ji ir­gi mė­gi­no „pra­stum­ti bul­do­ze­riu“. Opo­zi­ci­ja su­tar­ti­nai ne­da­ly­va­vo bal­sa­vi­me – ir įsta­ty­mas ne­bu­vo priim­tas. Nors vė­liau val­dan­tie­ji su­si­rin­ko bal­sus. Tas pa­ts tu­rė­jo nu­tik­ti ir su nau­juo­ju Dar­bo ko­dek­su. Dėl to bu­vo ta­ria­ma­si su ko­le­go­mis, ne­pri­ta­rian­čiais (ar bent ta­da ne­pri­ta­ru­siais) nau­jo­jo ko­dek­so nuo­sta­toms. Re­zul­ta­tas pa­ro­dė, kad ne vi­si ko­le­gos su­pra­to – ar­ba ne­no­rė­jo su­pras­ti.

Dar­bo ko­dek­so priė­mi­mui kvo­ru­mo už­te­ko. Kas, kad da­lis bal­sa­vo „prieš“ ar su­si­lai­kė: kri­ti­nė ma­sė bal­sa­vo „už“. Ir tai bu­vo aiš­ku nuo pat pra­džių, jog tie­ji „kri­ti­niai“ su­si­rinks ir jų bal­sų pa­kaks. Vie­nin­te­lis rea­lus ke­lias bu­vo ne­pa­si­ro­dy­ti bal­sa­vi­me iš­vis ir taip iš­veng­ti įsta­ty­mo priė­mi­mo.

Aš tą ir pa­da­riau. Man tai at­ro­do kur kas gar­bin­giau ir pra­smin­giau, nei ap­si­mes­ti Ne­ži­niu­ku ir tei­sin­tis, kad gir­di, bal­sa­vau „prieš“, bet bal­sa­vu­sių „už“ bu­vo dau­giau. Ar­ba kad no­rė­jau bal­suo­ti „prieš“, bet par­ti­ja nu­spren­dė ir įpa­rei­go­jo vi­sus bal­suo­ti „už“.

Tai­gi esa­me lau­ki­me. Jei bus Pre­zi­den­tės ve­to, Sei­mas rink­sis ir pri­va­lės rea­guo­ti, ar­ba lauk­si­me nau­jų vė­jų po­li­ti­nė­je are­no­je.

Sei­mo na­rys, Vi­suo­me­ni­nio ju­dė­ji­mo „Už Šiau­lius“ pir­mi­nin­kas Va­le­ri­jus Si­mu­lik

Užs. Nr. 319809