Naujausios
Kaimynas – pabėgėlis
Ar esame tam pasiruošę?
Jau greitai pabėgėlis iš Sirijos gali būti jūsų kaimynas. Akmenės rajono savivaldybės mero Vitalijaus Mitrofanovo manymu, užsieniečių priėmimas gali būti naudingas regionui kaip ženklas, jog čia galima kurtis ir investuoti. Meras jau nurodė ieškoti vietos pabėgėliams įsikurti, kur mokytųsi vaikai ir dirbtų tėvai. Šiaulių mieste prieglobsčiui kol kas ruošiamasi tik morališkai.
Simona SIMONAVIČĖ
simona@skrastas.lt
Pabėgėliai – naudingi regionui
Akmenės rajono savivaldybės mero Vitalijaus Mitrofanovo manymu, užsieniečių priėmimas gali būti naudingas regionui, skatintų vidinį vartojimą, būtų atsvara emigruojantiems lietuviams.
Meras administracijos vadovybei davė užduotį surasti galimybių kaip ir kur Savivaldybė galėtų priimti pabėgėlius. V. Mitrofanovo teigimu, svarbu galvoti kompleksiškai: ne vien apie gyvenamą vietą, bet ir įdarbinimo galimybes, galimybę vaikams lankyti ugdymo įstaigas. Pabėgėliams turėtų būti suteikiama ir psichologinė pagalba.
V. Mitrofanovo manymu, regionui parodžius savo atvirumą ir toleranciją tai būtų ženklas kitų valstybių žmonėms, kad čia galima dirbti, investuoti. Pavyzdžiui, pakistanietis sugalvotų įkurti įmonę, atsivežtų savo inžinierius.
Specialistų jau trūksta: pavyzdžiui, Akmenės rajone aktyviai vykstant renovacijai pastebimas statybininkų, apdailininkų trūkumas.
Akmenėje jau dabar gyvena apie 50 šeimų iš Donecko ir Luhansko, tačiau V. Mitrofanovas pastebi problemą – neišspręstas žmonių leidimo gyventi Lietuvoje klausimas. Jie neturi pabėgėlio statuso, todėl kas tris mėnesius žmonėms tenka grįžti į savo šalį, jie negali Lietuvoje įsidarbinti.
„Pavyzdžiui, šiandien programuotojas iš Ukrainos norėjo pateikti prašymą gauti individualios veiklos pažymą, tačiau pagal įstatymus jis neturi teisės“, – įstatymų spragas vardija meras.
Neaiškūs skirstymo kriterijai
V. Mitrofanovas pasigenda aiškumo: dar nėra žinomi pabėgėlių skirstymo kriterijai po šalies savivaldybes, kokie lėšų krepšeliai juos lydėtų, ar tik savivaldybei teks rūpintis pabėgėliais?
„Man patiko Visagino merės nuomonė. Ji sakė: mieste jau gyvena 43 tautybių žmonės, jei nė viena savivaldybė nenori pabėgėlių, galime priimti visus. Biržų meras buvo labai kategoriškas, vadino juos kolonistais. Tada lygiai taip pat galime pavadinti mūsų tautiečius Anglijoje ar Airijoje ar kitų tautybių žmones gyvenančius Lietuvoje“, – vertino V. Mitrofanovas diskusijas, vykusias praėjusią savaitę Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje.
Jis atkreipia dėmesį, jog masinis pabėgėlių srautas Europoje taip pat kelia įtarimų – ne visi bėga vejami vien karo negandų, bet ir dėl ekonominių priežasčių.
„Buvo nepatogu, kai prieš atvykstant Gruzijos vyrų ansambliui, išduodant jiems vizas ambasadoje kiekvieno atskirai paprašė padainuoti, tikrino, ar jie tikrai dainininkai. Tai dėl penkių atvažiuojančių žmonių su aiškiais dokumentais, savivaldybės bendradarbiauja. Dabar atvyksta tūkstančiai, bet jų neprašoma nei dainuoti, nei šokti“, – apie kitą pusę kalba V. Mitrofanovas.
Šiauliai ruošiasi morališkai
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Eduardo Bivainio teigimu, kol kas pabėgėlių klausimas neišpręstas nė aukščiausiame lygmenyje: nežinoma, kiek jų atvyks į Lietuvą, kokios priėmimo procedūros, kokiuose miestuose jie bus apgyvendinti, todėl Šiaulių miesto savivaldybės pasiruošimas pabėgėliams atvykti kol kas tik moralinis.
„Šiandien laisvų patalpų apgyvendinti miesto savivaldybė neturi. Yra nemenkas socialinių būstų poreikis, eilėje laukia daug gyventojų“, – komentavo E. Bivainis.
Administracijos direktoriaus nuomone, nereikėtų sutelkti pabėgėlių ar imigrantų vienoje vietoje, kur jie gyventų tik savo bendruomenėse ir nesiintegruotų į visuomenę.
E. Bivainis svarsto, jog pabėgėliams atvykus su juos lydinčiu lėšų krepšeliu savivaldybei tektų integracijos rūpestis.
„Dabar mes į kitokius žmones žiūrime su baime, skepticizmu, atrodo, atvažiuos ir bus kažkas baisaus. Dažnai taip net nėra. Patys išvažiavę gyventi kitur norime, kad mus priimtų išskėstomis rankomis, – svarsto administracijos vadovas. – Būkime realistai – ar jie norės gyventi Lietuvoje, ar Šiauliuose? Lietuva nėra pati patraukliausia valstybė ekonomine prasme, yra žymiai patrauklesnių variantų ir vakariau, ir šiauriau“.
Padeda ukrainiečių šeimoms
Popiežius Pranciškus sekmadienį paragino kiekvieną Europos parapiją ir religinę bendruomenę priimti po vieną migrantų šeimą pademonstruojant solidarumą. Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas patvirtino, jog popiežiaus raginimas bus išgirstas.
Šiaulių vyskupijos „Caritas“ savanorė, direktoriaus pavaduotoja Zita Baranauskienė sako, jog jau dabar padedama dviem oficialiai pabėgėlių statuso neturinčioms ukrainiečių šeimoms iš Donecko.
„Kiek leidžia išgalės, padedame drabužiais, maistu. Parsivedu pietų pavalgyti, kad palaikyčiau žmogišką santykį. Ne vien aš, ir daugiau kas tą padaro, – pasakoja savanorė. – Kiek bendravau su tomis šeimomis, situacija baisi: subombarduoti namai, nėra kur grįžti, jie neturi iš ko gyventi“.
Šiaulių vyskupijos „Carite“ dirba tik savanoriai, lėšų padėti nelaimėliams yra tiek, kiek suaukoja žmonės. „Padėti niekuomet neatsisakome, bet galimybės nėra labai didelės. Nutikus bėdai visada atsiranda išeitis“, – tikina „Carito“ atstovė.
Z. Baranauskienė svarsto, jog esant poreikiui kelias pabėgėlių šeimas būtų galima apgyvendinti Motinos Teresės šeimų namuose.
Bėga nuo karo grėsmių
Renata Kuleš, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro atstovė Lietuvoje, „Šiaulių kraštui“ komentavo, jog išspręsti pabėgėlių krizę reikia visų valstybių, įskaitant ir Lietuvos, solidarumo. Pabėgėlių skaičiai Europoje labai dideli – vien į Graikiją šiemet atvyko 200 tūkstančių pabėgėlių.
Liepos mėnesį per derybas Europos Sąjungoje (ES) Lietuva įsipareigojo priimti 325 pabėgėlius. Pasak R. Kuleš, pabėgėlių srautui į ES nemažėjant, greičiausiai reikės svarstyti kitokius skaičius.
„Žmonių baimės yra suprantamos, bet reikia suvokti, kad tie, kurie patys bėga nuo karo, nekelia grėsmės – jie patys bėga nuo grėsmės. Graikijoje apie 80 procentų žmonių bėga nuo karo, sisteminių žmogaus teisių pažeidimų“, – pažymi R. Kuleš.
JT atstovės teigimu, į Lietuvą paklius daugiausia pabėgėliai iš Sirijos, kur jau penktus metus vyksta karas.
„Pabėgėlių priėmimas – ilgas ir sudėtingas procesas. Reikia informuoti vietos bendruomenes, kodėl būtent šie žmonės atvažiuoja, dėl kokių priežasčių jie negalėjo gyventi savo valstybėse. Pačius pabėgėlius informuoti, kaip veikia Lietuvos visuomenė“, – aiškina R. Kuleš.
Ji pažymi, jog labai svarbu bendruomenėms būti atviroms, nes niekas nenorės likti ten, kur jų nenori matyti.
Kas yra pabėgėlis?
Pabėgėlis tai užsienietis (užsienio šalies pilietis arba asmuo be pilietybės), kuris dėl patirto persekiojimo savo kilmės valstybėje arba dėl baimės patirti tokį persekiojimą negali naudotis savo kilmės šalies gynyba. Toks persekiojimas turi būti susijęs su rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais.
Kas yra papildoma apsauga?
Papildoma apsauga Lietuvoje suteikiama užsieniečiui, kuris neatitinka pabėgėlio apibrėžimo, tačiau negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas, kad yra grėsmė, jog jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija, kad yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.
Kas yra prieglobsčio suteikimas?
Prieglobsčio suteikimas Lietuvos Respublikoje – leidimo gyventi (nuolat arba laikinai) Lietuvoje išdavimas bei socialinės pagalbos teikimas užsieniečiui, kuriam suteiktas prieglobstis. Užsieniečiui, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas, išduodamas leidimas nuolat gyventi, užsieniečiui, kuriam suteikta papildoma apsauga, leidimas laikinai gyventi (jis gali būti pakeistas po 2 metų, jeigu išliko pagrindai, dėl kurių buvo suteikta papildoma apsauga). Suteikus užsieniečiui prieglobstį, šiam asmeniui Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka taikoma socialinė integracija (iškilus klausimų, susijusių su socialinės integracijos taikymu, prašom kreiptis į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją).
Šaltinis: Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
EPA-ELTA nuotr.
PABĖGĖLIAI:Jungtinės Tautos perspėjo, kad iš Sirijos bėgančių žmonių skaičius gali dar kartą smarkiai išaugti. Jei pilietinis karas išplistų į konflikto kol kas nepaveiktą Viduržemio jūros pakrantės miestą Latakiją, pabėgėlių skaičius gali išaugti iki milijono. Be to, pabėgėlių srautus išauginti gali ir tolesnis „Islamo valstybės“ džihadistų skverbimasis.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
AIŠKUMAS: Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas pasigenda aiškios valstybės politikos pabėgėlių klausimu: dar nėra žinomi žmonių skirstymo kriterijai po šalies savivaldybes, kokie lėšų krepšeliai juos lydės, iki galo nesutvarkyta įstatyminė bazė.
Vytauto RUŠKIO nuotr.
PASIRUOŠIMAS: Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Eduardo Bivainio teigimu, kol nėra jokių nurodymų iš Vyriausybės, Savivaldybės pasiruošimas pabėgėlių atvykimui kol kas tik moralinis.
Dainiaus LABUČIO (ELTA) nuotr.
GRĖSMĖ: Jungtinių Tautų Vyriausiojo Pabėgėlių Komisaro atstovė Lietuvoje Renata Kuleš sako, jog pabėgėlių nereikia bijoti – jie nekelia grėsmės, o patys nuo jos bėga.
EPA-ELTA nuotr.
POZICIJOS: Prancūzijos prezidentas Fransua Olandas paskelbė, kad vykdydama ES planą šalis priims 24 tūkstančius pabėgėlių. Iš viso per dvejus metus planuojama priimti daugiau nei 100 tūkstančių pabėgėlių.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel sakė, kad jos šalis nemėgins sustabdyti prieglobsčio prašytojų, atkeliaujančių iš Vengrijos: „Teisė į politinį prieglobstį nėra ribojama prieglobsčio prašytojų skaičiumi.“
