Kaip apginti vaikus nuo vaikų

Kaip apginti vaikus nuo vaikų

Kaip ap­gin­ti vai­kus nuo vai­kų

Paaug­liai su­mu­šė ke­lis ne­pil­na­me­čius. Vie­nam su­krės­tos gal­vos sme­ge­nys, pa­gul­dy­tas į Res­pub­li­ki­nę Šiau­lių li­go­ni­nę. Net­ru­kus tie pa­tys chu­li­ga­nai, su­ži­no­ję, jog nu­ken­tė­ju­sio ber­niu­ko tė­vai krei­pė­si į po­li­ci­ją, ap­tal­žė dar vie­ną vai­ką. Ki­tos mo­kyk­los pra­di­nu­kas ir­gi ta­po ag­re­sy­vių paaug­lių tai­ki­niu – jis nuo­la­t te­ro­ri­zuo­ja­mas, jam gra­si­na­ma, kar­tą na­mo grį­žo su mė­ly­ne paa­ky­je. Vai­kas įbau­gin­tas.

Kas tai? Nau­jos nu­si­kal­tė­lių kar­tos „ap­ši­li­mas“? Po­li­ci­ja ži­no skriau­di­kų pa­var­des, ta­čiau nie­ko ne­da­ro?

Edi­ta KARK­LE­LIE­NĖ

edita@skrastas.lt

„Lau­ki­te sve­čių“

In­ci­den­tas, kai bu­vo su­muš­tas vie­nos mies­to mo­kyk­los, esan­čios pie­ti­nia­me mik­ro­ra­jo­ne, 13-me­tis, įvy­ko ko­vo 30-ąją.

Į mo­kyk­los priei­gas at­slin­ko ke­tu­ri ne­ži­nia iš kur at­si­bas­tę ne­pil­na­me­čiai. Sta­dio­ne vai­kai žai­dė fut­bo­lą.

At­vy­kė­liai pa­spy­rė ka­muo­lį ir pa­rei­ka­la­vo jį tuč­tuo­jau at­neš­ti iš sta­dio­no vi­du­rio. Žai­dė­jams at­si­sa­kius, vie­nas iš paaug­lių, 13-me­tis, pa­sa­kė: „Lau­ki­te sve­čių“.

Net­ru­kus prie sta­dio­no su­si­rin­ko bū­rys, gal net koks pen­kio­li­ka paaug­lių. Su­kė­lė muš­ty­nes. Try­li­ka­me­čiui ir dar vie­nam ber­niu­kui kliu­vo la­biau­siai.

Ne­pil­na­me­čiui po muš­ty­nių pri­rei­kė me­di­kų, jam bu­vo įtar­tas gal­vos sme­ge­nų su­krė­ti­mas, pa­gul­dy­tas į li­go­ni­nę ste­bė­ti.

Vai­ko tė­vai dėl in­ci­den­to krei­pė­si į po­li­ci­ją. Ta­čiau po dvie­jų sa­vai­čių su­lau­kė at­sa­ky­mo, kad bau­džia­mo­ji by­la nu­trauk­ta. Mo­ty­vas, smur­ta­vu­siam paaug­liui – vos 13 me­tų.

Gra­sin­ta ir te­le­fo­nu

Tą pa­čią die­ną, kai 13-me­čio tė­vai su­lau­kė po­li­ci­jos raš­tiš­ko po­li­ci­jos spren­di­mo nu­trauk­ti iki­teis­mi­nį ty­ri­mą, bu­vo su­muš­tas to pa­ties vai­ko vy­res­ny­sis bro­lis. Muš­ty­nės įvy­ko ta­me pa­čia­me gim­na­zi­jos sta­dio­ne.

Prie 15-me­čio tą­dien priė­jo, tei­gia­ma, tas pa­ts mu­šei­ka ir pa­si­tei­ra­vo, ar jis tik­rai esan­tis ano­ bro­lis. Iš­gir­dęs pa­tvir­ti­ni­mą, paaug­lys kaž­kam ėmė skam­bin­ti. Į sta­dio­ną be­ma­tant pra­dė­jo rink­tis kom­pa­ni­ja.

Ir vėl įvy­ko muš­ty­nės.

Nu­ken­tė­ju­sio paaug­lio tė­vas, su­ži­no­jęs apie in­ci­den­tą, vėl pra­ne­šė po­li­ci­jai.

Po įvy­ku­sios ap­klau­sos ber­niu­kas pa­si­ju­to blo­gai, jam ėmė svaig­ti gal­va. Iš po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to vai­ką tė­vas nu­ve­žė į li­go­ni­nės priė­mi­mo sky­rių. Diag­no­zė: gal­vos sme­ge­nų su­krė­ti­mas.

Paaug­lio tė­vas pa­pa­sa­ko­jo, kad, sū­nui gu­lint li­go­ni­nė­je, jis at­si­tik­ti­nai per­skai­tė sū­nui siun­čia­mas ži­nu­tes per feis­bu­ką. Ra­šė ber­niu­ką su­mu­šęs paaug­lys. Jis gra­si­no su­si­do­ro­ji­mu.

Tė­vas vėl krei­pė­si į po­li­ci­ją: ką da­ry­ti?

Ty­rė­ja pa­ta­rė gra­sin­to­jui priei­gą prie tink­lo už­blo­kuo­ti.

„Ar ga­liu bū­ti ra­mus, kad pa­tar­tas ty­rė­jos ir už­blo­ka­vęs „ra­šy­to­ją“ už­tik­rin­siu sa­vo sū­nums ra­my­bę?“, – klau­sė su­ne­ri­męs tė­vas. Jis pa­ta­ri­mo, kaip ap­sau­go­ti sa­vo vai­kus, ne­su­lau­kė.

Au­ka – pra­di­nu­kas

Moks­lei­vės ma­ma ra­šė, kad jos duk­ra į na­mus ly­dė­jo paaug­lių skriau­džia­mą pra­di­nu­ką. Vai­kas bu­vo pa­muš­ta aki­mi.

„Kad iš­veng­tų pa­ty­čių, tas ber­niu­kas au­to­bu­se at­si­sė­do tie­siai už vai­ruo­to­jo. Ir nors vi­si au­to­bu­se gir­dė­jo gra­si­ni­mus „iš­lip­sim ir ta­ve pri­mu­šim“, nė vie­nas iš suau­gu­sių­jų nie­ko ne­pa­sa­kė. Už­sis­to­jo tik mano dukra, ga­vo do­zę „gra­žių žo­džių“, bet pa­ly­dė­jo ber­niu­ką iki mo­čiu­tės na­mų. Vai­kas jai pa­sa­ko­jo, kad anie jau se­niai jį per­se­kio­ja, mu­ša­si, kad jiems bu­vo kvies­ta po­li­ci­ja, bet jie ne­pil­na­me­čiai ir vis tiek ne­si­liau­ja, jų var­dai ir pa­var­dės ži­no­mos“, – so­cia­li­nė­je pa­sky­ro­je ra­šo pi­lie­tiš­kai pa­siel­gu­sios mer­gai­tės ma­ma.

Ką da­ry­ti? Kaip tei­siš­kai ir tei­sin­gai elg­tis, kad už­kirs­tu­me ke­lią ne­pil­na­me­čiams smur­tau­to­jams? Ir ko­dėl ap­lin­ki­niai abe­jin­gi?

Šiau­lie­tė ra­šo pa­skam­bi­nu­si mo­kyk­los, ku­rio­je mo­ko­si mi­nė­tas pra­di­nu­kas, so­cia­li­nei pe­da­go­gei. Pa­si­kal­bė­jo.

Pa­si­gen­da pre­ven­ci­jos

Gra­si­ni­mais be­si­švais­tan­tis ir muš­ty­nes su­ke­lian­tis mu­šei­ka – 13-me­tis vie­nos mies­to mo­kyk­los mo­ki­nys – ge­rai ži­no­mas po­li­ci­jai ir vai­kų tei­sių gy­nė­jams. Ta­čiau dėl jau­no jo am­žiaus ins­ti­tu­ci­jos pri­vers­tos nu­leis­ti ran­kas. Tuo tar­pu tas pa­ts jau­nas am­žius paaug­liui tar­si su­tei­kęs vi­sas ga­lias – gąs­di­na bend­raam­žius, gra­si­na, o čia, žiū­rėk, vie­nam ki­tam dar ir už­si­mo­ja.

Šiau­lių mies­to ir ra­jo­no kri­mi­na­li­nės po­li­ci­jos vir­ši­nin­kas Pa­ve­las Še­gu­ro­vas pa­si­gen­da įsta­ty­mo griež­tu­mo.

„Žiū­ri­ma tik, kad ne­pil­na­me­čių pa­žei­dė­jų tei­sės ne­bū­tų pa­žeis­tos. Ma­nau, gal lai­kas bū­tų įsta­ty­mui pa­si­rū­pin­ti skriau­džia­mais vai­kais, ku­riems pa­tir­to fi­zi­nio, jau ne­kal­bant apie psi­cho­lo­gi­nį, smur­to pa­sek­mės ga­li iš­lik­ti vi­sam gy­ve­ni­mui?“ – tei­gė pa­rei­gū­nas.

Šiau­lių mies­to ir ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tas tu­ri in­for­ma­ci­jos apie ne vie­ną at­ve­jį, kai smur­tau­ja ne­pil­na­me­čiai.

Skriau­džia­mi vai­kai įsta­ty­mui ne­rū­pi?

Kad nu­si­kals­ti lin­ku­sių vai­kų tei­sės yra la­biau sau­go­mos ne­gu tų, ku­rie pri­vers­ti ken­tė­ti bend­raam­žių smū­gius, pa­ty­čias, gra­si­ni­mus, pa­tvir­ti­no ir Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės Vai­ko tei­sių ap­sau­gos sky­riaus ve­dė­jas Do­na­tas Ža­ka­ris.

Jo žo­džiais, toks yra įsta­ty­mas: 16-os me­tų ne­tu­rin­tis paaug­lys, kol neį­vyk­dė sun­kaus nu­si­kal­ti­mo – neiš­ža­gi­no, neišp­rie­var­ta­vo, ne­nu­žu­dė – at­sa­ko­my­bės ne­ne­ša. O jo tė­vai dėl ne­de­ra­mo at­ža­los el­ge­sio pa­gal nuo me­tų pra­džios įsi­ga­lio­ju­sį Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­są ga­li at­si­pirk­ti tik įspė­ji­mu.

Tai kaip ap­gin­ti psi­cho­lo­gi­nį ir fi­zi­nį bend­raam­žių smur­tą pa­ti­rian­čius vai­kus?

Skriau­džia­mo vai­ko tė­vams, pa­sak D. Ža­ka­rio, apie to­kius in­ci­den­tus bū­ti­na in­for­muo­ti vi­sas ins­ti­tu­ci­jas, neišs­ki­riant ir mo­kyk­los. Jei po­li­ci­ja Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riui pa­teiks in­for­ma­ci­ją, kad paaug­lys smur­ta­vo, jo el­ge­sį svars­tys Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Vai­ko ge­ro­vės ko­mi­si­ja, ir to­kiam vai­kui ga­li bū­ti skir­ti tam tik­ri mi­ni­ma­lios prie­žiū­ros įpa­rei­go­ji­mai, pa­vyz­džiui, lan­ky­ti mo­kyk­lą, bend­rau­ti su so­cia­li­niu pe­da­go­gu, psi­cho­lo­gu ir t.t.

Jei vai­kas pa­skir­tų mi­nė­tų įpa­rei­go­ji­mų ne­vyk­dys, jis ga­li bū­ti iš­vež­tas į so­cia­li­za­ci­jos cent­rą.

D. Ža­ka­ris in­for­ma­vo, kad vie­nas paaug­lys iš mi­nė­to mu­šei­kos kom­pa­ni­jos Ge­ro­vės ko­mi­si­jos nu­ta­ri­mu yra iš­siųs­tas į So­cia­li­za­ci­jos cent­rą. Pa­ke­liui į šį cent­rą bu­vo ir ag­re­sy­vu­sis tryli­ka­me­tis. Ta­čiau to­kį siū­ly­mą Spe­cia­lio­sios pe­da­go­gi­kos psi­cho­lo­gi­jos cent­ras at­me­tė.

„Lie­ka lauk­ti, kol tas vai­kas kaž­ką rim­čiau pri­si­dirbs ar­ba kol su­lauks 16-os me­tų, ir tik ta­da bus priim­ti kaž­ko­kie spren­di­mai. Taip bū­ti ne­tu­rė­tų“, – įsi­ti­ki­nęs D. Ža­ka­ris.

Jis su­tin­ka: rea­lių, sku­bių ir veiks­min­gų prie­mo­nių, ku­rias pa­nau­do­jus skriau­džia­mus vai­kus ga­li­ma bū­tų ap­sau­go­ti nuo ne­pil­na­me­čių skriau­di­kų, nė­ra.

Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jo­je vis gar­siau pra­by­la­ma apie idė­ją pa­nai­kin­ti vai­kų so­cia­li­za­ci­jos cent­rus.

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

Vai­kai – prieš vai­kus. Kaip ap­sau­go­ti ne­pil­na­me­čius nuo bend­raam­žių?

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Šiau­lių mies­to ir ra­jo­no kri­mi­na­li­nės po­li­ci­jos vir­ši­nin­kas Pa­ve­las Še­gu­ro­vas sa­ko, kad po­li­ci­ja pa­da­ro vis­ką, ką įpa­rei­go­ja įsta­ty­mas. Ta­čiau, anot ko­mi­sa­ro,

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės Vai­ko tei­sių ap­sau­gos sky­riaus ve­dė­jas Do­na­tas Ža­ka­ris pri­pa­žįs­ta: efek­ty­vių ir grei­tų bū­dų už­kirs­ti ke­lią paaug­lių vyk­do­moms pa­ty­čioms bei smur­tui nė­ra.