Naujausios
Kaip Lietuvoje gaudomi negydantys, bet pinigus imantys medikai?
Į talką sveikatos apsaugos ministrui Vyteniui Andriukaičiui, prabilusiam apie akivaizdžiai įtartiną medikų uždarbių skirtumą, atėjo Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) inspektoriai. Per du mėnesius jie pasiryžę patikrinti, ar išties kai kurie medikai sugeba per mėnesį uždirbti keliasdešimt tūkstančių litų dirbdami keliose ar net keliolikoje darboviečių nepažeisdami teisės aktų. VDI vadovas Vilius Mačiulaitis sako, kad darbas jau vyksta, parengti kontroliniai klausimynai ir artimiausiu metu prasidės „fizinės kontrolės priemonės“. Jis neatmeta, jeigu sveikatos priežiūros bus nustatyta piktnaudžiavimo ar sukčiavimo atvejų, apie tai bus informuota prokuratūra.
Valstybinės darbo inspekcijos vadovas Vilius Mačiulaitis, „Respublikos“ nuotr.
- „Fizinės kontrolės priemonės“ – skamba baugokai. Kaip tai atrodys praktiškai? – „Respublika“ paklausė vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus Viliaus MAČIULAIČIO.
- Be jokios abejonės, inspektoriai nepuls į operacines, į kabinetus. Mes turime daugiau kaip tūkstančio žmonių, kurie dirba keliose darbovietėse, sąrašą, pagal tai išsigryninome tas sveikatos priežiūros įstaigas, kurias reikėtų patikrinti. Tokių įstaigų, kuriose dirba šie medikai, koncentracija gana aiški, smarkaus išsibarstymo nėra. Mus iš esmės domina du klausimai. Pirmas: ar yra laikomasi įdarbinimo antraeilėse pareigose ir paskesnėse tvarkos. Nes tam yra taikomi tam tikri teisiniai reikalavimai. Dėl to, kad būtų apskaitomas darbo laikas, būtų galima jį kontroliuoti, iš pirmaeilės darbovietės turi būti pateiktos tam tikros pažymos ir t.t. Antras mus dominantis klausimas – darbo laiko apskaitos arba darbo laiko režimo laikymosi dalykai. Žiūrėsime, ar iš tiesų tie žmonės, kurie dirba keliose darbovietėse, neviršija per dieną leistinos maksimalios darbo normos.
- Sveikatos apsaugos ministras buvo kalbėjęs apie gudručius medikus, sugebančius būti vienu metu skirtingose vietose...
- Tai galėtų būti įvardijama kaip viena iš problemų, kurią galbūt atrasime. Čia norėčiau priminti, kad Darbo kodeksas sako, jog antraeilės pareigos yra laisvu nuo pagrindinių pareigų metu dirbamas darbas. Be jokios abejonės, savo darbuotojų kontrolę turi vykdyti jo darbdavys, t.y. sveikatos priežiūros įstaiga. Jeigu yra tam tikri neatitikimai, mes atkreipsime dėmesį. Bet, kita vertus, mes neturime pamiršti ir to, kad įstatymai leidžia pasirinkti labai daug darbo formų – nuotolinį darbą, ne visą darbo laiką ir t.t. Todėl iš anksto nenorėčiau pranašauti kažkokių esamų persidengimų ir kad darbas penkiose įstaigose iš karto yra pažeidimas. Jokiu būdu ne.
- Raminate, kad VDI patikrinimas nebus nieko panašaus į kažkokią baudžiamąją akciją?
- Tikrai nebus. Nenoriu gąsdinti ir jokiomis administracinėmis sankcijomis. Gal tik vertėtų priminti, kad Administracinis kodeksas už Darbo įstatymo pažeidimus nustato baudą nuo 500 iki 5 tūkst. litų. Bet patikrinimo negalėčiau pavadinti nei kampanija, nei akcija. Tikslas – išgryninti problemas ir arba patvirtinti, arba paneigti, kad jos yra. Jeigu žmogus dirba 0,1 etato, tai nereiškia, kad taip negali dirbti. Nustačius problemas, sektų išvados, kodėl jos atsirado – ar dėl teisinio reguliavimo, galbūt dėl vidinės kontrolės nebuvimo, galbūt dėl įstatymų ignoravimo. Aišku, tokiais atvejais pasiliekame sau teisę taikyti sankcijas. Kartoju, tikslas – kad problemų nebūtų, o ne kažką nubausti.
- Bet už rimtus pažeidimus, aišku, neglostysite.
- Už pažeidimus šiuo atveju patys medikai administracine tvarka neatsako, atsako įstaigos vadovas. Aš ne veltui paminėjau, kad vienas iš svarbių veiksnių persidengiant darbo laikui yra vidinė kontrolė. Įstaigų vadovai, sudarydami sąlygas arba priimdami į darbą tokius medikus, turi apie tai galvoti. Ypač jeigu priimama į antraeiles pareigas, įstatymas reikalauja pažymos iš pirmaeilės darbovietės apie darbo laiką, pradžią ir pabaigą. Antros, trečios arba paskesnės įstaigos vadovo uždavinys yra patikrinti, kad darbuotojas nedirbtų pažeisdamas teisės aktų reikalavimus. Be jokios abejonės, už tai atsakomybė tenka vadovui. Jeigu, nustačius šiurkščių įstatymų pažeidimų, kiltų įtarimų dėl sukčiavimo, piktnaudžiavimo ar kitokių baudžiamųjų veikų, medžiaga visuomet yra perduodama ikiteisminio tyrimo institucijoms.
- Inspekcija patikrinimus planuoja metų pradžioje, o šis iš anksto nenumatytas. Ar nenukentės įprastinė veikla? Kodėl to negalėjo atlikti SAM vidaus auditas? Ar tai kažkas specifiška, ar jūsų ištekliai didesni?
- Mūsų ištekliai gal nėra didesni. Ir sveikatos priežiūros įstaigos tuo požiūriu nėra prioritetinės, dėl jų ekonominės veiklos žmonės nežūsta. Šalia planinių darbų tai kaip ir papildoma veikla, todėl mūsų žmonės turės padirbėti intensyviau. Tiesiog tie klausimai dėl darbo sutarčių sudarymo ir darbo laiko kontrolės priskiriami Darbo inspekcijos kompetencijai. Mes iki šiol sveikatos priežiūros įstaigose tirdavome informaciją, gaunamą skundų ar kitokiu pavidalu. Kadangi mes čia nekalbame apie poreikį patikrinti tūkstančius įmonių, planiniai patikrinimai, kurie susiję su darbų sauga, darbuotojų sveikata, poilsio, įdarbinimo režimų kontrole, nukentės.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
