Naujausios
Kalėdų tradicijas vienija bendra dvasia
Olandijoje vaikai kalėdines dovanas jau gavo gruodžio 5 dieną, kai į šalį laivu atplaukė Kalėdų Senelio prototipas šv. Mikalojus. Į pagalbą Seneliui stoja ir Juodasis Pytas.
Graikai per Kalėdas specialiu ritualu baido piktąsias dvasias.
Apie savo šalių šventines tradicijas papasakojo Šiaulių universitete pagal tarptautinę mainų programą studijuojanti olandė Paola van der Sluis ir graikas Kyriazis Bousios.
Simona SIMONAVIČĖ
simona@skrastas.lt
Diskusijos dėl Juodojo Pyto
Kol olandė Paola van der Sluis keturis mėnesius studijavo Šiaulių universitete socialinę pedagogiką, jos namuose jau apsilankė Kalėdų Senelis, olandiškai vadinamas Sinterklaas. Angliškas Kalėdų Senelio pavadinimas Santa Claus kilo būtent iš olandų kalbos žodžio.
„Mūsų Sinterklaas yra visiškai kitoks nei amerikietiškas Santa Claus, kurį rodo reklamose. Tai šventasis Mikalojus atneša vaikams dovanų. Vaikai net juokiasi iš „naivių“ amerikiečių tikėjimo, kad jie nesupranta, jog tikrasis senelis tai Sinterklaas, – aiškino Paola. – Painioji dalis – jis gyvena Ispanijoje, bet yra kilęs iš Turkijos. Sinterklaas kasmet atplaukia laivu iš Ispanijos.“
Paola priduria, jog vaikai turi būti geri visus metus, kitu atveju senelis juos pasiims atgal į Ispaniją. Sinterklaas galvą dengia šventiko kepurė. „Va taip jis atrodo“, – olandišką Kalėdų Senelį į užrašų knygutę nupiešia Paola.
Sinterklaas turi elfų ir padėjėjų būrį, kurių vienodas vardas – Juodasis Pytas. Šie personažai būna visuomet juodai išsidažę veidus.
„Šiemet dėl Juodojo Pyto kyla daug diskusijų rasizmo tema. Daugelis pyksta, jog Pytas primena vergovės laikus, todėl nereikalingas. Kita versija – galbūt jis juodas, nes lenda pro kaminą, – pasakojo Paola. – Tikiuosi, kad šią tradiciją išlaikysime, nes ji labai olandiška. Nors iš tiesų man jokio skirtumo, jei Juodasis Pytas taptų žalias ar mėlynas. Maži vaikai tiki pasakiškais dalykais, jie gali įsivaizduoti padėjėją ir kitos spalvos“.
Kalėdų Seneliui padeda kaimynas
Olandijoje visas gruodžio mėnuo pilnas švenčių. Dvi savaites iki šv. Mikalojaus dienos vaikai palieka batus prie durų ar židinio, juose kasdien randa įdėtą mažytę dovanėlę – saldainių, riešutų, mandarinų, nedidelį žaidimą ar kita.
Gruodžio 5-osios vakarą vaikai prie namų durų randa paliktą maišą su dovanomis. Kartais dovanas įteikia ir raudonai apsirėdę senelio pagalbininkai.
„Vaikystėje, pamenu, tuo pagalbininku paprastai būdavo kaimynas. Kad nekiltų įtarimas, tėvai būdavo kambaryje, o kaimynas pabelsdavo į duris. Pribėgę prie durų jau rasdavome maišą dovanų. Todėl turime palaikyti šiltus santykius su kaimynais, jie padeda tokiose situacijose“, – juokiasi Paola.
Mergina patikina, jog tai vienintelis kartas, kai vaikai gauna dovanas. „Antrą kartą, gruodžio 25-26 dienomis, irgi galima gauti dovanų, bet tik tuo atveju, jei turi labai turtingus tėvus“, – vėl juokiasi olandė.
Kalėdinė eglutė Olandijoje tarnauja kaip šventinė dekoracija – po ja dovanų niekas nededa. Visiems įprastoms Kalėdoms, gruodžio 25-26 dienomis, olandai daug dėmesio neskiria – valgo šventinę vakarienę su šeima, bendrauja.
Nyderlanduose taip pat gyvuoja tradicija dovanoti darbuotojams dovanų dėžes, pripildytas delikatesų, žaislų ir kokių nors dovanėlių, kvietimų į kiną, teatrą. „Šias dėžes gauna kone visi darbuotojai. Vaikystėje būdavo labai smalsu pamatyti, kas dėžės viduje“, – šypteli Paola. Jos šeimoje tradiciškai tokią dovaną kasmet paruošia močiutei.
Ritualas su židiniu atbaido demonus
Matematiką Šiaulių universitete studijuojantis graikas Kyriazis Bousios Kalėdas sutiks Lietuvoje. Į savo šeimas jį pasikvietė dvi lietuvės, su kuriomis jis susibičiuliavo dar Graikijoje, kai jos ten studijavo. „Nekantrauju pamatyti, kaip atrodo jūsų šventės!“ – nenustygo Kyriazis.
Pasak vaikino, graikams ortodoksams Kalėdos yra pati svarbiausia metų šventė. Tada vienuose namuose susirenka ne tik šeima, bet ir giminė.
„Mano šeimoje prie vieno stalo susės apie 20 žmonių: atvyksta tetos, dėdės, seneliai...“ – pasakoja Kyriazis. Šis susitikimas būna dusyk – gruodžio 24 ir 31 dieną, Naujųjų metų išvakarėse. Moterys dažniausiai pluša virtuvėje nuo pat ryto, o vyrai lauke "griliuoja" mėsą. K. Bousios šeimoje įprasta valgyti senelio pakepintus riešutus. „Tai šeimos tradicija. Riešutai labai labai skanūs!“ – priduria.
Iš šiaurinės Graikijos dalies Monastiraki kaimelio kilęs Kyriazis sako, jog kiekviename regione ar net kaime Kalėdų tradicijos šiek tiek skirtingos, ypač salose.
Jo gimtinėje per Kalėdas kiekvienas šeimos vyras turi nueiti į mišką ir surasti didelį medžio gabalą, kuris židinyje galėtų degti 12 dienų, per visas šventes iki sausio 6 dienos, Trijų karalių. Prieš šį ritualą židinys iššveičiamas iki kristališko švarumo. Nuo medžių likę pelenai saugomi visus metus. Jie turi atnešti sėkmę ir laimę namams, atbaidyti demonus.
Kalėdoms moterys gamina specialią duoną, vadinamą „christopsomo" - Kristaus duona, jos kepale išpiešia kryžių. Kiekvienas šeimos narys turi atsilaužti po visiškai vienodą gabaliuką duonos, nesvarbu, ar jam vieneri, ar 100.
Laivas iš lempučių vietoje eglės
Graikijoje itin populiari kalėdinių giesmių tradicija. Dieną prieš Kalėdas gėlių vainikais pasipuošę vaikai lanko kaimynus giedodami kalėdines giesmes ir sakydami palinkėjimus. Už tai jiems duoda skanėstų ar simbolinį pinigėlį. „Tai reiškia, kad namai bus visus metus melodingi“, – paaiškina Kyriazis.
„Graikija labai laikosi ir saugo savo tradicijas. Niekuomet nepamirštame, iš kur esame kilę ir kas mes tokie. Atėjus sunkmečiui esame dar labiau vieningi. Nors kasmet bažnyčios vis tuštėja, žmonės darosi stipresni", – pabrėžia vaikinas.
Kalėdinės eglutės graikai nepuošia. Jos alternatyva – lemputėmis išpuošti ir iliuminuoti namai. Dažnai iš lempučių suformuojama laivo forma.
Pasak K. Bousios, graikiškas Kalėdų Senelis kilęs iš Turkijos miesto Kapadokijos, kurios teritorija kadaise priklausė Graikijai. Pirmasis Kalėdų Senelis buvo turtuolis, kuris dalijo pinigus ir dovanas varguoliams.
„Mūsų Kalėdų Senelis vardu Agios Vasilis, jis atneša dovanų per Naujuosius metus. Mano mintyse susiformavęs vaizdas, kad Agios Vasilis yra ilga barzda, labai liesas šventikas. Kadangi graikai yra labai žemi, Europoje už mus žemesni tik portugalai, įsivaizduoju jį nedidelio ūgio“, – dėstė Kyriazis. Pasak jo, komercinis Kalėdų senelio įvaizdis vis dėlto jau užkariauja žmonių sąmonę.
Kalėdinė dovana šeimai – Kryžių kalne
Naujųjų metų išvakarėse namų šeimininkė, kepdama pyragą, jame paslepia monetą. Iškeptas pyragas supjaustomas riekelėmis, apsukamas tris kartus ir padalijamas. Pirmasis gabaliuką ima vyriausias žmogus šeimoje ir taip toliau. Gabaliukas su pinigėliu reiškia sėkmę. „Šį pyragą vadiname Kalėdų Senelio pyragu“, – patikslina Kyriazis.
Tikima, kad Agios Vasilis pasirodo kaip kalėdinė dvasia gruodžio 31-osios naktį ir kiekvienuose namuose palieka dovanų.
Kyriazis savo šeimai parveš kalėdinių dovanų iš Lietuvos. Viena tokių – Kryžių kalne paliktas kryžius, su laimės palinkėjimu savo šeimai. Nufotografavęs kryžių jis artimiesiems padovanos nuotraukų albumą.
Viena Kyriazio mėgstamų tradicijų, atkeliavusi iš Spartos, Naujųjų metų dieną paimti vieną iš graikiškų vaisių ir po 24 valandos mesti jį visa jėga ant žemės, kad sudužtų. „Tai reiškia, kad visas pyktis, liūdesys, blogos emocijos pasitrauks nuo tavęs ir naujus metus pradėsi švarus“, – paaiškina vaikinas.
Sausio 6-ąją, Trijų karalių dieną, graikai švenčia „Ta fota“ – tai reiškia šviesą. Pagal tikėjimą, tądien dievas pasirodė žmonėms balandžio pavidalu. Visi šalies kunigai eina prie upių, ežerų, jūros ir į vandenį meta kryžių. Drąsiausieji šoka paskui ir bando ištraukti kryžių. Jei pasiseka, tuomet visus metus bus patys stipriausi.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
GEOGRAFIJA: Šiaulių universitete socialinę pedagogiką studijavusi olandė Paola van der Sluis pasakoja, jog olandiškas Kalėdų Senelis Sinterklaas gyvena Ispanijoje, bet yra kilęs iš Turkijos, jis kasmet į šalį atplaukia laivu.
PIEŠINYS: Paola van der Sluis nupiešia olandišką Sinterklaas, kuris ant galvos mūvi šventiko kepurę.
TRADICIJOS: „Nors mėgaujuosi kiekviena minute, leidžiama Lietuvoje, tačiau esu sutvertas gyventi Graikijoje. Myliu savo šalį!“ – patikino Šiauliuose studijuojantis graikas Kyriazis Bousios, papasakojęs apie unikalias graikų ortodoksų Kalėdų tradicijas..
