Naujausios
Kanapių suktinė – jau po nosimi
Tyrimai rodo, kad Šiaulių apskrityje pirmą kartą prisigeria, parūko, pavartoja narkotinių medžiagų 11 metų ir jaunesni vaikai. „420, velnio kopūstas, dūmas“, – internete jaunimas laisvai ieško kvaišalų. Apsirūkę vaikai, narkotikų rūkymo įrenginiai automobiliuose, kanapės, auginamos namuose, – viskas yra daug arčiau, negu įsivaizduojame. Kaip stabdyti vis labiau svaigstantį jaunimą? Sistemos nėra.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Gauti nesunku
Šiauliuose gyvenantis studentas, paklaustas, ar sudėtinga gauti mieste narkotikų, nusijuokia – nieko sudėtingo. Tereikia paieškoti socialiniuose tinkluose. „Kaina? 10 eurų gramas“.
Socialiniame tinkle radome kanapių mėgėjų bendruomenę, kurioje yra beveik 27 tūkstančiai gerbėjų. Kodinis pavadinimas – 420. Kodėl?
„Balandžio 20 diena minima kaip Pasaulinė marihuanos diena, tai visur žinoma skaičių kombinacija – neoficialus marihuanos simbolis“, – paaiškino studentas. Pasakojo, jog mokyklose vaikai žino, kaip ir kur ieškoti svaigalų. Ar narkotikai platinami mokyklose? Vaikinas gūžteli – matyti neteko. Patikina, jog jaunimas ieško internetu. Svaigintis nori ne tik vaikinai, dažnai prieš vakarėlius narkotikų ieško ir merginos.
„Bandančių parūkyti tikrai nemažai. Mokyklos laikais bendraklasis namuose augino kanapę, su draugais rūkydavo – jiems tai buvo pramoga“, – pasakojo studentas.
Tūkstantinė garbintojų masė
Socialiniame tinkle prie suktinių nuotraukų šimtai gerbėjų spaudžia mygtuką „Patinka“. Kanapės subertos vadovėlių puslapiuose, ant mokyklinių testų lapų.
Gausu vaizdų su automobiliuose esančia žolės rūkymo įranga, kanapėmis vazone, prie kai kurių yra net prierašai: „liko pora savaičių iki derliaus nuėmimo“. Šiaulietė mergina nusifotografavo namuose prie pačios užaugintų kanapių, užsirašė: „Va, kur graži gėlytė.“
„Kas Kaune? Reikia 2 g netoli kliniku? Rašykit i PM“. „Reikia dūmų“. „Reikia pagalbos. Vakarop“. „Kur galėčiau pasigelbėt?“ „Gelbėju 420. 7eur“, – tokios ir panašios žinutės skelbiamos viešai iš paskyrų su vardais, pavardėmis ir nuotraukomis.
Nuotrauką, kurioje merginos ranka ryškiai lakuotais nagais laiko žiebtuvėlį ir suktinę, mėgsta per 200 žmonių, komentatoriai simpatizuoja: „Gaudos panelė, kad man kas tokią. Saugočiau ir mylėčiau.“
Didžiuojamasi įgytomis specialiomis slėptuvėmis „žolei": žiebtuvėliuose, baterijose, pakabučiuose, gazuotų gėrimų buteliuose ar net indeliuose nuo konservuotų žirnelių.
O kur baudžiamoji atsakomybė? Laisvės atėmimas? Pavarčius tokį laisvai pasiekiamą profilį socialiniame tinkle kyla klausimas: ar pareigūnai jo nėra matę?
Problemos mastelis didžiulis
Šiaulių bendruomenės sveikatos tarybos narė, Šiaulių savivaldybės narkotikų kontrolės komisijos pirmininkė, Šiaulių universiteto lektorė dr. Dalia Miniauskienė atliko tyrimą, kurio tikslas – nustatyti ir palyginti Šiaulių apskrities aukštesniųjų klasių moksleivių alkoholio, narkotikų vartojimo ir rūkymo rodiklius 2006 ir 2012 metais, apklausta beveik 4 tūkstančiai 17–19 metų moksleivių.
„Jau subrendo problema, kurią reikia ne tik matyti, bet ir galvoti, ką su ja daryti. Penktadalis mokinių rūkyti pabando pradinėse klasėse, dar daugiau alkoholio paragauja 11 metų ir jaunesni. Kvaišalų vartojama daugiau negu alkoholio“, – sakė D. Miniauskienė.
Nerimą mokslininkei kelia merginų siekis neatsilikti nuo vaikinų. Prieš dešimtmetį tai nebuvo aktualu: merginos vartoja ne tik alkoholį, tabaką, bet ir narkotikus. Išsiaiškinta, jog, be marihuanos, tarp moksleivių populiarūs amfetaminas ir ekstazis.
„Per šešerius metus kanapių produktų bei kanapių su alkoholiu vartojimas išaugo daugiau negu 20 procentų. Tai grėsmingi skaičiai. Mokyklose pedagogai sako, jog mokiniai tikrai nevartoja, bet tyrimo metu nemaža dalis prisipažino vartojantys, kai kurie net stipresnių narkotikų“, – sakė mokslininkė.
D. Miniauskienė ketina suburti miesto pedagogus, policijos pareigūnus bei kitus su jaunimu dirbančius specialistus, kad būtų ieškoma ilgalaikės ir efektingos strategijos, ką daryti.
„Tai nereiškia, kad surengsime renginuką ir užsidėsime pliusą. Nebegalima kišti galvos į smėlį ir nematyti didžiulės problemos. Reikia galvoti, ką daryti su vartojančiais, kur ir kokią pagalbą jiems teikti, kaip užkirsti kelią platinti. Dabar skaitomos paskaitos, vyksta renginiai, bet rimta prevencija nevyksta“, – sakė D. Miniauskienė.
Teikiama tik skubi pagalba
Moters ir vaiko klinikos Vaikų ir paauglių psichiatrijos centre nepilnamečiai, turintys priklausomybių, negydomi. Jie atvežami tik skubiai pagalbai suteikti ištikus psichozei po narkotikų vartojimo.
„Narkotinės medžiagos išprovokuoja labai rimtus psichikos sutrikimus ir gali atsirasti psichozės, agresija, vaikai būna neadekvatūs, sutrinka orientacija“, – sakė Silvija Gauronskytė, centro vedėja, vaikų ir paauglių psichiatrė.
Gydytis nuo priklausomybės kvaišalams ar alkoholiui jaunuoliai siunčiami į Kauno arba Klaipėdos priklausomybės ligų centrą, kur yra specialūs paauglių skyriai.
„Nepageidaujame, kad paaugliai, vartojantys kvaišalus ar alkoholį, pas mus gulėtų ilgiau, nes jie gali primokyti pas mus esančius vaikus su raidos sutrikimais ar sergančius depresija. Mūsų skyrius nepritaikytas tokiems ligoniams“, – sakė vedėja.
Kaip vieną didesnių problemų S. Gauronskytė įvardija savanorišką gydymo nuo priklausomybių taktiką. Tokie vaikai pareiškia, kad jie nenori gydytis, nesutinka su gydymo įstaigos taisyklėmis ir niekas negali jų priversti net paguldyti į ligoninę. Jie iškart išleidžiami namo.
„14 metų vaikai svaigalų pavartoja epizodais, 15-17 metų vaikai – gerokai dažniau. Juos atveža apsinuodijusius į reanimaciją, ištiktus psichozės – pas mus, bet po to jie išeina vėl savais keliais. Tai yra didelė užleista problema, tokių vaikų daugėja, o kaip juos ištraukti, sprendimų nėra“, – sakė S. Gauronskytė.
Prevencija paskaitomis
Šiaulių pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė Irena Česnulaitienė sakė, kad šios įstaigos darbuotojai ugdymo įstaigose skaito paskaitas nuo 6 klasės.
„Su vaikais kalbame apie žalingus įpročius, kaip į juos neįsitraukti. Vaikai atidžiai klausosi, visada turi klausimų. Kokių? Ar savaitgalį išgėrus alkoholio galima tapti priklausomam. Prevencija ir kalbėjimas – būtini. Kuo mažesniems imsime kalbėti apie žalą – tuo didesnių rezultatų pasieksime“, – tiki psichologė.
I. Česnulaitienė pabrėžė, kad tokiose paskaitose turi dalyvauti ir tėvai. Mano, jog neužteks tik pedagogų, psichologų pastangų.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
TYRIMAS: Mokslininkė Dalia Miniauskienė apklausė apie 4 tūkstančius 17-19 metų Šiaulių apskrities moksleivių apie alkoholio, tabako ir kvaišalų vartojimą. Išvada – daugėja vartojančiųjų.
Nuotrauka iš socialinio tinklalapio
KIEKIS: Apklausus beveik 4 tūkstančius Šiaulių apskrities moksleivių paaiškėjo, kad jie vartoja ir alkoholio, ir tabako, ir narkotikų. Marihuanos arba alkoholio su marihuana vienu metu vartojimas per 6 metus išaugo beveik dvigubai.
Jono TAMULIO nuotr.
PASLAUGOS: Vaikų ir paauglių psichiatrė Silvija Gauronskytė sakė, kad Šiauliuose vaikai nuo priklausomybės kvaišalams ar alkoholiui negydomi, siunčiami į Kauno arba Klaipėdos priklausomybės ligų centrus.
Daugiau vartojama narkotikų ir psichotropinių medžiagų
Kiek per šiuos metus buvo sulaikyta nepilnamečių, apsvaigusių nuo narkotinių medžiagų, alkoholio, klausiame Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos grupės vyriausiojo specialisto Artūro ŠLIAVO:
– Per 2015 metų devynis mėnesius Šiaulių apskrityje išaiškinti 35 nepilnamečių įvykdyti administraciniai pažeidimai: neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas ar laikymas nedideliais kiekiais arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas be gydytojų paskyrimo.
258 nepilnamečiai gėrė alkoholinius gėrimus viešosiose vietose arba girti pasirodė viešosiose vietose. 156 nepilnamečiai turėjo su savimi alkoholinių gėrimų ar juos vartojo. Didžiąją dalį šių pažeidėjų sudaro 16-17 metų nepilnamečiai.
– Ar daugėja apsvaigusių nuo psichoaktyviųjų medžiagų nepilnamečių?
– Dėl alkoholio vartojimo situacija išlieka stabili, pokyčiai labai nežymūs. Pastebimas narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo (įgijimo, laikymo) didėjimas. Tikėtina, kad jis susijęs ir su aktyvesne policijos pareigūnų veikla, išaiškinant šios rūšies teisės pažeidimus.
– Kur ir kuo dažniausiai svaiginasi?
– Manome, kad dažniau svaiginasi namuose, uždarose patalpose, mažiau viešose vietose. Sulaikomi dažniausiai viešose vietose, pavyzdžiui, automobiliuose. Daugiausia svaiginasi „žole“.
Sulaikius pilnametį ar nepilnametį, galimai apsvaigusį nuo narkotikų, jį vežame į ligoninę, ten gydytojai testuoja, ar jis vartojęs, ar ne. Po testo nepilnamečiai perduodami tėvams. Žinoma, renkama medžiaga, atliekamas tyrimas ir vėliau taikoma atsakomybė.
– Kokia už tai gresia atsakomybė tėvams, patiems nepilnamečiams?
– Atsakomybė priklauso nuo pažeidimą padariusio vaiko amžiaus. Jeigu pažeidimą padaro nepilnametis iki 16 metų, atsakomybė taikoma tėvams, nuo 16 metų asmuo pats atsako už savo veiksmus.
Nepilnamečių nuo 14 iki 16 metų neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas ar laikymas nedideliais kiekiais be tikslo parduoti ar kitaip platinti, taip pat narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo užtraukia baudą tėvams arba globėjams iki 144 eurų su narkotinių ar psichotropinių medžiagų konfiskavimu.
– Ką daro pareigūnai?
– Jeigu tai yra vienkartinis teisės pažeidimas, ypatingų veiksmų jaunuolio atžvilgiu nesiimama. Jis įtraukiamas į bendrosios prevencijos priemones: paskaitas, diskusijas, konkursus ar kitus prevencinius renginius. Jeigu pažeidimai kartojasi, pagal šiuo metu galiojančią tvarką vaikas įrašomas į policiją dominančių vaikų apskaitą, su juo vyksta individualus prevencinis darbas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
VIETOS: „Nuo kvaišalų apsvaigę nepilnamečiai dažniausiai sulaikomi viešose vietose, pavyzdžiui, automobiliuose“, – sakė Artūras Šliavas, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos grupės vyriausiasis specialistas.
Programų daug, o naudos?
Seimo narė, Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė MIKUTIENĖ, paklausta, kokių išeičių dėl vaikų svaiginimosi ieškoma valstybiniu lygiu, priminė, kad Seimas 2014 metais patvirtino Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programą.
Joje numatyta sumažinti alkoholinių gėrimų, tabako vartojimą, neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą bei azartinių lošimų, kompiuterinių žaidimų prieinamumą. Be to, patvirtinta Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2010-2016 metų programa.
– Bet ar prevencija mokyklose, vykdoma paskaitomis ir renginiais, turi realių galių stabdyti jaunimą nuo svaigalų ir kvaišalų vartojimo?
– Vienas iš efektyvesnių narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo mokyklose prevencijos būdų yra aplinkos testavimas, juo galima aptikti narkotinių ir psichotropinių medžiagų pėdsakus ugdymo įstaigų aplinkoje. Seimo Sveikatos reikalų komitetas šių metų pradžioje paragino visuomenės sveikatos biurus inicijuoti tokių tyrimų atlikimą visose mokyklose ir informuoti komitetą apie tyrimų rezultatus.
– Ar įmanoma užkirsti kelią nelegaliems kvaišalams plisti internetu, per platintojus?
– 2013 metų Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro duomenimis, net 631 svetainė platino narkotines ir psichotropines medžiagas.
Atsiranda duomenų, patvirtinančių slaptųjų prekyviečių buvimą: tiek regimajame, tiek slaptajame žiniatinklyje veikia interneto puslapiai, kuriuose parduodamos narkotinės ir psichotropinės medžiagos.
Slaptasis žiniatinklis yra ta interneto dalis, kuri neprieinama naudojant standartinę paieškos sistemą. Į šias internetines rinkas galima patekti tik naudojant užšifruotą programinę įrangą, kuri užtikrina aukšto lygio anonimiškumą. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas neturi galimybių stebėti tokių prekyviečių.
Narkotinių medžiagų gamintojai, tiekėjai, mažmenininkai, interneto svetainės prieglobos ir mokėjimo paslaugų teikėjai gali būti įsikūrę skirtingose šalyse, tai labai apsunkina internetinių narkotinių medžiagų rinkų kontrolę bei stebėseną.
Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
BŪDAI: Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė užsiminė apie slaptąsias prekyvietes internet, kurios nėra pasiekiamos naudojant standartinę paieškos sistemą.
