Naujausios
Kapinės tampa ne problema, o tragedija
Šiaulių miesto tarybos narė Nijolė Budrytė į Šiaulių miesto kapines Ginkūnuose pasikvietė Savivaldybės administracijos direktorių Vladą Damulevičių ir jo pavaduotoją Vaclovą Vingrą. Tartasi dėl trijų problemų: kapinėse mažėja laisvų vietų, o naujų kapinių dar nematyti, duobėse stovi vanduo, bet laistyti gėlių nėra kuo.
Petras BALČIŪNAS
petras@skrastas.lt
Karstai plaukioja ir vartosi
N. Budrytė papasakojo birželio pradžioje kapinėse mačiusi šokiruojantį vaizdą. Laidojant žmogų, iki pusės kapo duobės telkšojo vanduo, duobkasiai kastuvais spaudė karstą žemyn, tas svyravo, krypo, bet nepasidavė. Tada vyrai sušoko į duobę, sustojo ant karsto viršaus ir mėgino savo svoriu „nuskandinti“ vandenyje svyruojantį karstą. Tai jiems pavyko tik iš dalies. Mirusiojo artimieji iš siaubo klykė ir traukėsi nuo duobės. Velionis dėl vandens pasipriešinimo palaidotas ne tokiame gylyje, kokio reikalaujama.
Kartu su N. Budryte šį vaizdą stebėjusi draugė vos neapalpo.
Gydytojai ramina
Politikė stebisi Visuomenės sveikatos centro ramybe. Jos manymu, gruntiniai vandenys iš kapinių gali išnešti pavojingų ligų sukėlėjų ir juos išplatinti toli aplinkui.
Janina Jakuš, Šiaulių visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjo pavaduotoja, ramina, kad nieko blogo atsitikti negali.
Prieš išduodant leidimą kapinėms įrengti, atliekami hidrogeologiniai tyrimai, nustatomos paviršinių, gruntinių ir giluminių vandenų tėkmės.
Kapinių vandenys esą nusifiltruoja per kitus žemės sluoksnius, susimaišo su kitais vandens telkiniais, dėl to taršos pavojaus nėra.
Pakvietė į kapines
Prieš kelias dienas į kapines pakvietusi Savivaldybės administracijos direktorių Vladą Damulevičių ir jo pavaduotoją Vaclovą Vingrą, N. Budrytė rodė, kad kapinėse dar esama plotų, kurie tiktų laidoti: plačios trijų eilių medžių juostos, daug erdvės prie gyvatvorių, tušti kai kurių netaisyklingos formos kvartalų kampai.
Keli šimtai laisvų vietų Ginkūnuose — ne išeitis, nes per metus Šiauliuose miršta per tūkstantis žmonių. N. Budrytė „Šiaulių kraštui“ sakė, jog kapinėse reikėtų įrengti kolumbariumą, dar yra K. Donelaičio gatvės kapinės, kuriose keli šimtai laisvų vietų. Nereikėtų nurašyti ir senųjų miesto kapinių, kuriose daug senų niekieno nebeprižiūrimų kapų.
Pažadėjo tik vandentiekį
Apžiūrėję kapines Administracijos atstovai pažadėjo pirmiausia pasirūpinti įrengti vandentiekį. N. Budrytė sako, kad kartu su vandentiekiu reikia sutvarkyti ir drenažo sistemą.
V. Vingras pripažino, jog kapines galima būtų sutankinti ir praplėsti želdynų sąskaita. Be to, neproporcingai platūs kai kurie kapinių keliukai — iki 6 metrų. Katafalkui ir kitai technikai tiek nereikia.
V. Vingras abejoja, ar racionalu skirti keturvietes kapavietes, aplink kurias lieka nemažų nenaudojamų plotų: „Mūsų teisininkai dabar aiškinasi, ar tokias kapavietes skirti įpareigoja įstatymas, ar tai pačių savivaldybių kompetencija“.
Tas pats visą laiką
N. Budrytė Ginkūnų kapinėse 1974 metais, praėjus dviem metams nuo jų atidarymo, čia palaidojo mamą, o vėliau tėvą. „Nuo pat pradžių čia nebuvo tvarkos — potvyniai ir vandens stygius“, — pasakojo politikė.
BALOS: Tokios balos kapinėse telkšojo antradienį po gausaus lietaus.
POZICIJA: Nijolė Budrytė sako, kad Ginkūnų kapinėse reikia ir vandentiekio, ir drenažo.
PLOTAI: Palei gyvatvores palikti nemaži žalieji plotai, kuriuose galėtų atsirasti vietų kapams.
Jono TAMULIO nuotr.
