Kapinių medžiai – ne tik mirusiųjų problema

Ka­pi­nių me­džiai – ne tik mi­ru­sių­jų pro­ble­ma

Aud­ra praė­ju­sią sa­vai­tę pa­da­rė ža­los Šiau­lių ra­jo­no Pa­ka­pės kai­mo ka­pi­nė­se. Vė­jas nu­lau­žė šim­ta­me­tę lie­pą, ku­ri už­griu­vo ant ke­tu­rių ka­pa­vie­čių, su­nio­ko­da­ma ne tik gė­les, bet ir su­dau­žy­da­ma pa­mink­lus.

Ar­ti­mų­jų ka­pą šiose ka­pi­nė­se daug me­tų pri­žiū­rin­tis Al­gir­das Baš­kys skai­čiuo­ja in­ci­den­to mas­tą – at­sta­ty­ti pro­se­ne­lių pa­mink­lą jam pri­reiks ke­lių šim­tų eu­rų. Pa­ka­piš­kio žo­džiais, kal­tin­ti vė­ją dėl to, kas nu­ti­ko, bū­tų ne­pro­tin­ga – jis tik su­tvar­kė tai, su kuo ne­su­si­do­ro­jo ne vie­ne­rius me­tus gy­ven­to­jų pra­šy­mų iš­pjau­ti se­nus me­džius ne­pai­san­tys val­di­nin­kai.

Edi­ta KARK­LE­LIE­NĖ

edita@skrastas.lt

Ne­ri­mau­ja dėl atei­ties

Pa­ka­pės kai­mo gy­ven­to­jas Al­gir­das Baš­kys, praė­ju­sios sa­vai­tės ket­vir­ta­die­nį užė­jęs į Pa­ka­pės baž­ny­čios pa­šo­nė­je esan­čias ka­pi­nes, pa­ma­tė su­kre­čian­tį vaiz­dą: išil­gai jo pro­se­ne­lių ka­po, kliu­džiu­si ir nu­dau­žu­si pa­mink­lo kry­žių, gu­lė­jo mil­ži­niš­ka lie­pa.

Me­dis su­nio­ko­jo ir dar tris ka­pa­vie­tes – vie­nur nu­dauž­ti bor­te­liai, ki­tur nu­skel­tas pa­mink­las, dar vie­nas pa­mink­las gu­lė­jo ant šo­no.

Apie in­ci­den­tą tą pa­čią die­ną bu­vo in­for­muo­tas ka­pi­nių pri­žiū­rė­to­jas, Pa­ka­pės se­niū­nai­tis Bro­nius Ka­li­naus­kas. Jis pra­ne­šė se­niū­ni­jai.

Lū­že­na nuo ka­pa­vie­čių pa­ša­lin­ta ant­ra­die­nį. Ta­čiau su­dau­žy­ti pa­mink­lai taip ir li­ko gu­lė­ti, kur nu­blokš­ti. Mat kai ku­rių mi­ru­sių­jų ar­ti­mie­ji, iš­si­blaš­kę po Lie­tu­vą ir pa­sau­lį, grei­čiau­siai net ne­ži­no apie nu­ti­ki­mą Pa­ka­pė­je.

Tuo tar­pu A. Baš­kys jau skai­čiuo­ja nuo­sto­lius: su­tvar­ky­ti pro­se­ne­lių ka­pa­vie­tę jam ga­li pri­reik­ti ir dvie­jų šim­tų eu­rų. Vy­rui dėl to pik­ta: ar­gi ne se­niū­ni­ja kal­ta, kad ka­pi­nė­se lūž­ta ir griū­da­mi pa­mink­lus traiš­ko me­džiai?

„Se­niū­ni­ja, ku­riai tiek kar­tų bu­vo kal­bė­ta apie ka­pi­nė­se au­gan­čius ir grės­mę pa­mink­lams bei ka­pi­nių lan­ky­to­jams ke­lian­čius me­džius, tu­rė­tų at­sa­ko­my­bę pri­siim­ti ir nuo­sto­lius at­ly­gin­ti“, – įsi­ti­ki­nęs vy­ras.

Ta­čiau ne apie ža­los at­ly­gi­ni­mą A. Baš­kys su „Šiau­lių kraš­tu“ no­ri pa­kal­bė­ti. Vy­rui svar­biau at­kreip­ti val­di­nin­kų dė­me­sį ir kartu pa­ra­gin­ti juos pa­si­rū­pin­ti se­nų­jų ka­pi­nių prie­žiū­ra.

Pa­ka­piš­kis sa­ko, kad jei su­skub­ta ne­bus, se­nie­ji me­džiai, ypač tie, ku­rių ka­mie­nai su­da­ry­ti iš ke­lių da­lių ar per dau­ge­lį me­tų ta­pę tuš­čia­vi­du­riai, ir vėl virs.

Vis dėlto di­de­lių per­mai­nų A. Baš­kys ne­si­ti­ki: val­di­nin­kų ar­gu­men­tas, jog „nė­ra pi­ni­gų, o bokš­te­lį sam­dy­ti yra bran­gu“ jam ži­no­mas at­min­ti­nai.

Nup­jau­tų vi­sus me­džius

Bro­nius Ka­li­naus­kas, Pa­ka­pės ka­pi­nių pri­žiū­rė­to­jas, ti­ki­na ne kar­tą krei­pę­sis į Šiau­lių kai­miš­ko­sios se­niū­ni­jos va­do­vus pra­šy­da­mas kri­tiš­kiau įver­tin­ti ka­pi­nių me­džius ir jų ke­lia­mą pa­vo­jų ka­pi­nių lan­ky­to­jams bei pa­mink­lams.

Tie­sa, se­niū­ni­ja, anot B. Ka­li­naus­ko, ne­li­ku­si nuo­ša­ly­je: kiek­vie­nais me­tais me­džius ap­žiū­ri, o per ­se­nus ir li­go­tus, ga­vu­si lei­di­mą, nu­pjau­na. Ne­nup­jau­na­mi tik tie me­džiai, ku­rie iš pir­mo žvilgs­nio jo­kios grės­mės ne­ke­lia: nors ir ne pir­mos jau­nys­tės, bet ža­liuo­ja – to­kius pa­ša­lin­ti val­di­nin­kai ne­tu­ri rei­ka­lo, o ir pi­ni­gų.

Ka­pi­nin­kas, kartu ir Pa­ka­pės kai­mo se­niū­nai­tis ma­no, kad me­džių pro­ble­ma vi­siš­kai iš­si­spręs­tų tik vie­nu at­ve­ju: vi­sus iki vie­no me­džio, ir au­gan­čio vi­du­ry­je ka­pi­nių, ir priei­go­se, iš­pjau­nant bei ap­so­di­nant ka­pi­nes tu­jo­mis.

„O da­bar tik ir lauk, kol vė­jas pa­si­suks ir net svei­kiau­sius me­džius ant pa­mink­lų su­var­tys“, – sa­ko ka­pi­nių pri­žiū­rė­to­jas.

Aukš­ta­li­pis – pra­ban­ga

Šiau­lių kai­miš­ko­sios se­niū­ni­jos se­niū­no pa­va­duo­to­jui Sau­liui Vi­džiū­nui pa­ka­piš­kių pro­ble­ma ži­no­ma.

S. Vi­džiū­nas su­pran­ta žmo­nes, ku­rie pa­ty­rė nuo­sto­lių, po penk­ta­die­nį ka­pi­nes nu­siau­bu­sio vė­jo. Ta­čiau teig­ti, kad dėl to kal­ta se­niū­ni­ja, ku­ri esą ne­pa­si­rū­pi­no me­džio ne­prie­žiū­ra, anot val­di­nin­ko, nė­ra vi­sai tei­sin­ga.

„Šiuo at­ve­ju nie­kas ne­ga­lė­jo nu­ma­ty­ti tos lie­pos griū­ties – ji nors ir se­na, bet išo­rė­je vi­siš­kai svei­ka“, – tei­gia S. Vi­džiū­nas.

Ne­no­ri val­di­nin­kas kal­bė­ti ir apie gy­ven­to­jų pa­tir­tos ža­los kom­pen­sa­vi­mą. Pa­sak jo, „pas mus ei­lu­tės ir stul­pe­liai, pi­ni­gai tu­ri bū­ti pa­nau­do­ti ten, kam jie skir­ti ir ne ki­taip.“

Po praė­ju­sios sa­vai­tės ket­vir­ta­die­nio in­ci­den­to se­niū­ni­ja esą vėl ren­gia­si į ke­lio­nę – dar­syk bus ap­žiū­rė­tos ka­pi­nai­tės, įver­tin­ta jo­je au­gan­čių me­džių – lie­pų, kle­vų, kaš­to­nų – būk­lė.

Jei paaiš­kė­tų, kad kai ku­rie me­džiai ke­lia rim­tą pa­vo­jų, jie, pa­sak se­niū­no pa­va­duo­to­jo, bus nu­pjau­ti sku­bos tvar­ka. O tų, ku­rių būk­lė ne kri­ti­nė, grei­čiau­siai ne­lik­tų tik pa­va­sa­riop, ga­vus spe­cia­lų lei­di­mą.

Anot S. Vi­džiū­no, nė­ra taip, kad vie­nos di­džiau­sių ir be­ne la­biau­siai me­džiais ap­so­din­tų vei­kian­čių ka­pi­nių Šiau­lių ra­jo­ne, Pa­ka­pės ka­pi­nės, pa­lik­tos li­ki­mo va­liai. Kiek­vie­nais me­tais ten vyks­ta spe­cia­li ko­mi­si­ja, pa­gal gy­ven­to­jų pra­šy­mus ap­žiū­ri aug­me­ni­ją ir prii­ma spren­di­mus.

„Kas­met lė­šų ski­ria­ma ir me­džių iš­pjau­na­ma ga­nė­ti­nai daug“, – sa­ko se­niū­no pa­va­duo­to­jas.

Ta­čiau Pa­ka­pės ka­pi­nė­se S. Vi­džiū­nas įžvel­gia ir ne­men­ką pro­ble­mą. Mat daug me­džių ten au­ga ne ap­lin­kui ka­pi­nes, o tarp ka­pa­vie­čių, tai­gi pri­va­žiuo­ti prie to­kių me­džių su bokš­te­liais ne­pap­ras­ta, o kar­tais ne­tgi neį­ma­no­ma.

Tai­gi tuo­met į pa­gal­bą ten­ka kvies­tis aukš­ta­li­pius, o jų­ pa­slau­gos Šiau­lių kai­miš­ka­jai se­niū­ni­jai aiš­kiai per bran­gios.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Pa­ka­pės ka­pi­nių pri­žiū­rė­to­jas, se­niū­nai­tis Bro­nius Ka­li­naus­kas (kairėje) ir pa­ka­piš­kis Al­gir­das Baš­kys mano, kad reikėtų kri­tiš­kiau įver­tin­ti ka­pi­nių me­džius ir jų ke­lia­mą pa­vo­jų ka­pi­nių lan­ky­to­jams bei pa­mink­lams.

Pa­ka­piš­kis Al­gir­das Baš­kys sa­ko ne kar­tą pra­šęs val­di­nin­kų at­sa­kin­giau žiū­rė­ti į ka­pi­nė­se au­gan­čių me­džių prie­žiū­rą ir esą li­ko neiš­girs­tas.

Aud­ros re­zul­ta­tas kaip ant del­no: me­džio griū­ties neat­lai­kė pa­mink­lai.

Pa­ka­pės ka­pi­nių pri­žiū­rė­to­jas, se­niū­nai­tis Bro­nius Ka­li­naus­kas gal­vo­ja, kad yra tik vie­nas bū­das at­si­kra­ty­ti pro­ble­mos: tai iš­pjau­ti vi­sus me­džius iki vie­no.

Vie­nas me­dis vėl vir­to. Ki­ti lau­kia ei­lės.