
Naujausios
Kapinių medžiai – ne tik mirusiųjų problema
Audra praėjusią savaitę padarė žalos Šiaulių rajono Pakapės kaimo kapinėse. Vėjas nulaužė šimtametę liepą, kuri užgriuvo ant keturių kapaviečių, suniokodama ne tik gėles, bet ir sudaužydama paminklus.
Artimųjų kapą šiose kapinėse daug metų prižiūrintis Algirdas Baškys skaičiuoja incidento mastą – atstatyti prosenelių paminklą jam prireiks kelių šimtų eurų. Pakapiškio žodžiais, kaltinti vėją dėl to, kas nutiko, būtų neprotinga – jis tik sutvarkė tai, su kuo nesusidorojo ne vienerius metus gyventojų prašymų išpjauti senus medžius nepaisantys valdininkai.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Nerimauja dėl ateities
Pakapės kaimo gyventojas Algirdas Baškys, praėjusios savaitės ketvirtadienį užėjęs į Pakapės bažnyčios pašonėje esančias kapines, pamatė sukrečiantį vaizdą: išilgai jo prosenelių kapo, kliudžiusi ir nudaužusi paminklo kryžių, gulėjo milžiniška liepa.
Medis suniokojo ir dar tris kapavietes – vienur nudaužti borteliai, kitur nuskeltas paminklas, dar vienas paminklas gulėjo ant šono.
Apie incidentą tą pačią dieną buvo informuotas kapinių prižiūrėtojas, Pakapės seniūnaitis Bronius Kalinauskas. Jis pranešė seniūnijai.
Lūžena nuo kapaviečių pašalinta antradienį. Tačiau sudaužyti paminklai taip ir liko gulėti, kur nublokšti. Mat kai kurių mirusiųjų artimieji, išsiblaškę po Lietuvą ir pasaulį, greičiausiai net nežino apie nutikimą Pakapėje.
Tuo tarpu A. Baškys jau skaičiuoja nuostolius: sutvarkyti prosenelių kapavietę jam gali prireikti ir dviejų šimtų eurų. Vyrui dėl to pikta: argi ne seniūnija kalta, kad kapinėse lūžta ir griūdami paminklus traiško medžiai?
„Seniūnija, kuriai tiek kartų buvo kalbėta apie kapinėse augančius ir grėsmę paminklams bei kapinių lankytojams keliančius medžius, turėtų atsakomybę prisiimti ir nuostolius atlyginti“, – įsitikinęs vyras.
Tačiau ne apie žalos atlyginimą A. Baškys su „Šiaulių kraštu“ nori pakalbėti. Vyrui svarbiau atkreipti valdininkų dėmesį ir kartu paraginti juos pasirūpinti senųjų kapinių priežiūra.
Pakapiškis sako, kad jei suskubta nebus, senieji medžiai, ypač tie, kurių kamienai sudaryti iš kelių dalių ar per daugelį metų tapę tuščiaviduriai, ir vėl virs.
Vis dėlto didelių permainų A. Baškys nesitiki: valdininkų argumentas, jog „nėra pinigų, o bokštelį samdyti yra brangu“ jam žinomas atmintinai.
Nupjautų visus medžius
Bronius Kalinauskas, Pakapės kapinių prižiūrėtojas, tikina ne kartą kreipęsis į Šiaulių kaimiškosios seniūnijos vadovus prašydamas kritiškiau įvertinti kapinių medžius ir jų keliamą pavojų kapinių lankytojams bei paminklams.
Tiesa, seniūnija, anot B. Kalinausko, nelikusi nuošalyje: kiekvienais metais medžius apžiūri, o per senus ir ligotus, gavusi leidimą, nupjauna. Nenupjaunami tik tie medžiai, kurie iš pirmo žvilgsnio jokios grėsmės nekelia: nors ir ne pirmos jaunystės, bet žaliuoja – tokius pašalinti valdininkai neturi reikalo, o ir pinigų.
Kapininkas, kartu ir Pakapės kaimo seniūnaitis mano, kad medžių problema visiškai išsispręstų tik vienu atveju: visus iki vieno medžio, ir augančio viduryje kapinių, ir prieigose, išpjaunant bei apsodinant kapines tujomis.
„O dabar tik ir lauk, kol vėjas pasisuks ir net sveikiausius medžius ant paminklų suvartys“, – sako kapinių prižiūrėtojas.
Aukštalipis – prabanga
Šiaulių kaimiškosios seniūnijos seniūno pavaduotojui Sauliui Vidžiūnui pakapiškių problema žinoma.
S. Vidžiūnas supranta žmones, kurie patyrė nuostolių, po penktadienį kapines nusiaubusio vėjo. Tačiau teigti, kad dėl to kalta seniūnija, kuri esą nepasirūpino medžio nepriežiūra, anot valdininko, nėra visai teisinga.
„Šiuo atveju niekas negalėjo numatyti tos liepos griūties – ji nors ir sena, bet išorėje visiškai sveika“, – teigia S. Vidžiūnas.
Nenori valdininkas kalbėti ir apie gyventojų patirtos žalos kompensavimą. Pasak jo, „pas mus eilutės ir stulpeliai, pinigai turi būti panaudoti ten, kam jie skirti ir ne kitaip.“
Po praėjusios savaitės ketvirtadienio incidento seniūnija esą vėl rengiasi į kelionę – darsyk bus apžiūrėtos kapinaitės, įvertinta joje augančių medžių – liepų, klevų, kaštonų – būklė.
Jei paaiškėtų, kad kai kurie medžiai kelia rimtą pavojų, jie, pasak seniūno pavaduotojo, bus nupjauti skubos tvarka. O tų, kurių būklė ne kritinė, greičiausiai neliktų tik pavasariop, gavus specialų leidimą.
Anot S. Vidžiūno, nėra taip, kad vienos didžiausių ir bene labiausiai medžiais apsodintų veikiančių kapinių Šiaulių rajone, Pakapės kapinės, paliktos likimo valiai. Kiekvienais metais ten vyksta speciali komisija, pagal gyventojų prašymus apžiūri augmeniją ir priima sprendimus.
„Kasmet lėšų skiriama ir medžių išpjaunama ganėtinai daug“, – sako seniūno pavaduotojas.
Tačiau Pakapės kapinėse S. Vidžiūnas įžvelgia ir nemenką problemą. Mat daug medžių ten auga ne aplinkui kapines, o tarp kapaviečių, taigi privažiuoti prie tokių medžių su bokšteliais nepaprasta, o kartais netgi neįmanoma.
Taigi tuomet į pagalbą tenka kviestis aukštalipius, o jų paslaugos Šiaulių kaimiškajai seniūnijai aiškiai per brangios.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Pakapės kapinių prižiūrėtojas, seniūnaitis Bronius Kalinauskas (kairėje) ir pakapiškis Algirdas Baškys mano, kad reikėtų kritiškiau įvertinti kapinių medžius ir jų keliamą pavojų kapinių lankytojams bei paminklams.
Pakapiškis Algirdas Baškys sako ne kartą prašęs valdininkų atsakingiau žiūrėti į kapinėse augančių medžių priežiūrą ir esą liko neišgirstas.
Audros rezultatas kaip ant delno: medžio griūties neatlaikė paminklai.
Pakapės kapinių prižiūrėtojas, seniūnaitis Bronius Kalinauskas galvoja, kad yra tik vienas būdas atsikratyti problemos: tai išpjauti visus medžius iki vieno.
Vienas medis vėl virto. Kiti laukia eilės.