Naujausios
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis spaudos konferencijoje pasidžiaugė, kad Savivaldybės kreipimasis į šalies centrinę valdžią sulaukia atsako. Vienas iš pavyzdžių – įstatyminės bazės dėl Antrojo pasaulinio karo Sovietų sąjungos karių palaikų perlaidojimo pakeitimas.
Praėjusiais metais miesto Tarybos narys Zakiras Medžidovas buvo parengęs Tarybos sprendimo projektą iškelti Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaikus, esančius Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedros prieigose, į Savivaldybei priklausančias kapines, tačiau meras šio klausimo į posėdžio darbotvarkę neįtraukė.
Tuomet Savivaldybė paskelbė tris mėnesius trukusią miesto gyventojų apklausą – nuo lapkričio iki vasario. Apklausoje dalyvavo 1 538 šiauliečiai, iš kurių beveik 82 procentai pasisakė už karių kapinių iškėlimą.
Tačiau Savivaldybės vadovai viešai pareiškė, kad kapinių iškėlimas yra neįmanomas dėl netobulos teisinės bazės. Esą nėra teisės akto, kuriuo remiantis tai būtų galima padaryti. Savivaldybė kreipėsi į šiauliečius Seimo narius, prašydama pagalbos keičiant įstatyminę bazę.
Anot vadovo, iki šiol galiojo tvarka, kaip perlaidoti okupacinio režimo nužudytų aukų palaikus, o kaip tai padaryti su okupacinės kariuomenės karių palaikais, tvarkos nebuvo. Anot A. Bartulio, todėl Savivaldybė iki šiol ir neužsiėmė palaikų perlaidojimu iš miesto centro.
Praėjusią savaitę LR Seimas priėmė Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisą, kurioje nurodė, kad Antrojo pasaulinio karo Sovietų sąjungos ar kitų totalitarinių valstybių karių palaikai gali būti perlaidojami Vyriausybės nustatyta tvarka.
Administracijos direktorius atkreipė dėmesį, kad dabar liko sulaukti, kol Vyriausybė pakeis galiojantį savo nutarimą arba priims naują, numatantį, kaip turi būti karių palaikai perlaidojami.
Taip pat buvo draudžiama panaikinti į kultūros paveldo registrą įrašytus kapus ir kapines. Po įstatymo pakeitimo atsirado išimtis, kai šis reikalavimas netaikomas, jei kapais ir kapinėmis propaguojami totalitariniai režimai ir jų ideologijos.
„Puikiai žinome, kas ten (karių kapinėse.-aut.) vyksta gegužės 9 dieną, kas vyksta kapinėse, kurios turėtų būti rami amžinojo poilsio vieta, kokie ten daromi renginiai, kas ten yra propaguojama. Tokios kapinės negali turėti kultūros paveldo statuso. Tokiu atveju mums atrišamos rankos, sulaukus Vyriausybės nutarimo, pradėti reikalingas procedūras, nes miesto gyventojai apklausoje pritarė šiai idėjai“, – kalbėjo A. Bartulis.
Jis mano, kad Vyriausybė, žinodama šios temos jautrumą, neuždels parengti Antrojo pasaulinio karos Sovietų sąjungos kariuomenės karių palaikų perlaidojimo tvarką.
