Kazimieras Župerka švenčia garbingą jubiliejų

Ka­zi­mie­ras Žu­per­ka šven­čia gar­bin­gą ju­bi­lie­jų

Šian­dien Šiau­lių mies­to gar­bės pi­lie­čiui, moks­li­nin­kui kal­bi­nin­kui, vi­suo­me­nės ir kul­tū­ros vei­kė­jui Ka­zi­mie­rui Ro­mual­dui Žu­per­kai su­kan­ka 80 me­tų.

Va­kar Šiau­lių ap­skri­ties Po­vi­lo Vi­šins­kio vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je ju­bi­lie­jaus pro­ga su­reng­ta­me va­ka­re K. Žu­per­ką svei­ki­no ko­le­gos, bu­vę stu­den­tai, drau­gai, ar­ti­mie­ji. Pats ju­bi­lia­tas skai­tė pa­skai­tą „Apie lie­tu­vių cha­rak­te­rio ir kal­bė­se­nos sa­vi­tu­mą“, vei­kė jo lei­di­nių pa­ro­da.

K. Žu­per­ka sa­kė, kad prieš pen­ke­rius me­tus išė­jęs į pen­si­ją nu­spren­dė už­siim­ti tuo, kas pa­tin­ka, įdo­mu, mie­la – tai yra et­nos­ti­lis­ti­ka.

Pas­kai­to­je kal­bi­nin­kas ieš­ko­jo at­sa­ky­mų, ar lie­tu­viš­ku­mas yra mi­tas, ar tik­ro­vė, kal­bė­jo apie tau­ti­nio cha­rak­te­rio (ste­reo)ti­pus ir pri­sta­tė ke­le­tą bū­din­ges­nių lie­tu­vio bruo­žų: ly­riš­ku­mą, san­tū­ru­mą, hu­mo­rą.

Ga­li­ma drą­siai sa­ky­ti, kad šio­mis tri­mis sa­vy­bė­mis pa­si­žy­mi ir pa­ts K. Žu­per­ka.

Iš Kė­dai­nių ra­jo­no ki­lęs K. Žu­per­ka 1958 me­tais bai­gė tuo­me­ti­nį Šiau­lių pe­da­go­gi­nį ins­ti­tu­tą ir li­ko ja­me dirb­ti Lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ra­tū­ros ka­ted­ros dės­ty­to­ju. Dvi­de­šimt me­tų va­do­va­vo Lie­tu­vių kal­bos (da­bar – Lie­tu­vių kal­bo­ty­ros ir ko­mu­ni­ka­ci­jos) ka­ted­rai.

K. Žu­per­ka – vie­nas iš lie­tu­vių kal­bos sti­lis­ti­kos pa­grin­dų kū­rė­jų, sti­lis­ti­kos va­do­vė­lių au­to­rius, vie­nas au­to­ri­te­tin­giau­sių Lie­tu­vos kal­bi­nin­kų, Vals­ty­bi­nės lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­jos na­rys, Lie­tu­vių kal­bos drau­gi­jos gar­bės na­rys. 2000 me­tais jam su­teik­tas pro­fe­so­riaus var­das.

Pro­fe­so­rius yra pa­sa­ko­jęs, kad jį nuo vai­kys­tės trau­kė li­te­ra­tū­ra, poe­zi­ja, pa­ts ra­šė ei­lė­raš­čius. Bū­ti moks­li­nin­ku ne­sva­jo­jo, pla­na­vo bai­gęs ins­ti­tu­tą tap­ti mo­ky­to­ju. Pa­siū­ly­mas lik­ti dirb­ti ins­ti­tu­te bu­vo ne­ti­kė­tas, bet ma­lo­nus. Tre­jus me­tus stu­den­tams dės­tė vai­kų li­te­ra­tū­rą.

Kai K. Žu­per­ka grį­žo iš ka­riuo­me­nės, vai­kų li­te­ra­tū­ros kur­są jau bu­vo pe­rė­męs ki­tas dės­ty­to­jas, to­dėl pa­siū­lė im­tis sti­lis­ti­kos kur­so. Nuo ta­da pa­su­ko kal­bo­ty­ros ke­liu.

Šiau­lių uni­ver­si­te­te kal­bi­nin­kas dir­bo per 50 me­tų.

2003 me­tais pro­fe­so­riui su­teik­tas Šiau­lių mies­to gar­bės pi­lie­čio var­das.

Per­nai Šiau­lių mies­to švie­suo­liui bu­vo įteik­tas Šv. Ka­zi­mie­ro or­di­no Le­li­jos gar­bės ženk­las.

„Šiau­lių kraš­to“ inf.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Į P. Vi­šins­kio vie­šo­sios bib­lio­te­kos kon­fe­ren­ci­jų sa­lę pa­svei­kin­ti su 80-me­čiu Šiau­lių mies­to gar­bės pi­lie­čio, kal­bi­nin­ko Ka­zi­mie­ro Žu­per­kos ir pa­si­klau­sy­ti jo pa­skai­tos rin­ko­si ko­le­gos, bu­vę stu­den­tai, drau­gai ir ar­ti­mie­ji.

Šiau­lių ap­skri­ties Po­vi­lo Vi­šins­kio vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je pri­sta­ty­ta Ka­zi­mie­ro Žu­per­kos lei­di­nių ir straips­nių pa­ro­da.

„No­riu bū­ti et­nos­ti­lis­tu“, – pri­sta­ty­da­mas sa­vo pa­skai­tą apie lie­tu­vių cha­rak­te­rio ir kal­bė­se­nos sa­vi­tu­mą sa­kė Ka­zi­mie­ras Žu­per­ka, sti­lis­ti­kos moks­lui pa­sky­ręs be­veik 50 me­tų.