Naujausios
Apie tai, kokiomis nuotaikomis charkiviečiai pasitinka ketvirtus karo metus nusprendžiau praeivių gatvėje paklausinėti į ranką pasiėmęs ryškų mikrofoną. Vietos žmonės bijo atvirauti dėl draudimo viešinti strateginius objektus, žuvusių bei sužeistų karių kiekį ir įsivyravusio nepatiklumo. Prisistačius, kad esu karinę akreditaciją turintis lietuvis ir darau įrašą, neklausdamas pavardės bei nefotografuodamas pašnekovo, atsiranda gerokai didesnė tikimybė, kad išgirsiu tikrą nuomonę.
Ketvirtus karo metus Ukraina pasitinka traukdamasi mūšio lauke ir prarasdama vis daugiau teritorijų, tautoje mažėjant vienybei, o pasauliui ginčijantis dėl JAV pradėtų keistų taikos derybų. Apie karo eigą objektyvų vaizdą susidaryti nėra lengva, nes Kyjivas ir Maskva apie mūšius dažnai specialiai skleidžia melagingą informaciją.
„Esu piktas“
„Tai, kad JAV dėl taikos tariasi su Rusija, ignoruodama mus, yra labai skaudu ir neteisinga. Tiek laiko buvo kalbama, kad giname ne vien savo šalį, bet ir visą Europą bei pasaulinę demokratiją nuo autokratinės Rusijos, o dabar paaiškėja, kad mūsų tikrai nepriims į NATO, o Trumpui Maskva yra svarbesnė už Kyjivą“. – pareiškė 38 metų Ženia.
Šis vyriškis iš kalbintų keliolikos praeivių buvo vienintelis, pareiškęs, kad Ukraina turi nesutikti pasirašyti taiką, jeigu nebus grąžintos Kremliaus užimtos žemės.
Ženia per karą prarado šeimą, nes žmona su dukra pabėgo į Vokietiją ir ten susirado kitą partnerį. Vyriškis į savo butą gyventi priėmė tetą, nes jos namas sudegė per priešo apšaudymą Kupianske.
„Esu piktas ant daug ko. Ant Putino, ant žmonos, ant Vakarų, kad delsė su ginkluote, o dabar nori mus išduoti – priversti pasirašyti taiką, atiduodant penktadalį teritorijos užpuolikui. Esu piktas ant prezidento Zelenskio, kad netesėjo pažadų suvaldyti korupciją, dėl ko nuo armijos išsisuka turčiai ir politikų vaikai, o kariauti verčiami seniai ir invalidai. Aš turiu įgimtą regos ligą, senai esu atleistas nuo armijos, tačiau dabar kviečia į karinį komisariatą, nors viena akimi beveik nieko nematau. Kasdien kaip santechnikas vykstu į iškvietimus ir bendrauju su žmonėmis, tad galiu tvirtinti – dauguma Charkive pasilikusių žmonių yra vargingi arba pensininkai. Jie vos suduria galą su galu ir labiausiai trokšta karo pabaigos, nes Rusija už 30 km, o stresas dėl kasdienių apšaudymų visus pavertė ligoniais“, – apibendrino Ženia.
Nori taikos
„Fronte žuvo pusbrolis bei geriausias draugas, aš studentas, bet bijau, kad gali tekti kariauti, jei nesusitars dėl taikos. Į D.Trumpą dedu dideles viltis, noriu, kad karas skubiai pasibaigtų. Teritorija nėra pats svarbiausias dalykas, pirmoje vietoje turi būti žmonių gyvybė. Be užimtų teritorijų pragyvensim, esam didelė valstybė, tad taiką reikia pasirašyti kuo greičiau, kad nebežūtų kariai. Pritariu dėl Ukrainos stojimo į ES, bet ne į NATO, nes tai karinė organizacija, tai reikštų karą“, – pareiškė 26 metų Romanas.
„Viliuosi, kad karas baigsis per artimiausius 3–4 mėnesius, nes D.Trumpas to siekia, ir, kaip suprantu, tam neprieštarauja Rusija. Jei užsispirs mūsų prezidentas ir jį palaikys ES šalys, tada derybos gali įstrigti arba sužlugti. Turim pamiršti planus dėl stojimo į NATO, nes Rusija padarys viską, kad to neleistų. Iš pat pradžių man buvo aišku, kad šansų laimėti neturim, pas juos daugiau karių, šaudmenų ir atominis ginklas, kurio baiminasi net Vakarai. Jei karas užsitęs, kaip Donbase, Charkivas liks pustuštis ir degraduos, nes iš čia išsikels įmonės, universitetai. Norim taikos, pavargom nuo karo“ – pasakė 63 metų Vadimas, inžinierius.
„Širdyje labai nenoriu palikti okupantams užgrobtų žemių, tačiau spėju, kad jų neatgausim. Užsienio šalys dėl Ukrainos nesiaukos, nesijungs kariauti, o mūsų vyrai nebenori į frontą, slapstosi. Esu pensininkė, buvusi pedagogė, po kiekvieno pranešimo apie kritusį auklėtinį nemiegu, geriu vaistus, ir meldžiu taikos. Nebenoriu mirčių, nebenorių pavojaus sirenų“ – kalbėjo 69 metų Oksana.
–-
Esu tikras, kad pakalbinęs žmones Kyjivo ir ypač Vakarų Ukrainos miestų gatvėse būčiau išgirdęs kiek kitokius atsakymus, nei kad Charkive. Didžiausiame Rytų Ukrainos mieste net baigiantis tretiems karo metams dominuoja rusų kalba, o gyventojai informaciją neretai semiasi Maskvos socialiniuose tinklapiuose.
Tuo tą rytą įsitikinau gatvėje prakalbinęs 82 metų Olią. Buhaltere dirbusi moteris pareiškė netikinti, kad D.Trumpas rimtai siekia taikos, nes JAV pati esą sukėlė karą Ukrainoje ir pati iš to pelnosi. Senolė tvirtino, kad Krymas ir Donbasas nuo amžių yra Rusijos žemės, o Ukrainai nereikia stoti nei į ES, nei į NATO. Mat ES esą propaguoja įvairius iškrypimus, o NATO toliau provokuos Kyjivą kariauti su Maskva. „Visų geriausia gyventi buvo tarybiniais laikais – butus gavom nemokamai, mokesčiai maži, maistas pigus, medicina nemokama. Jei Ukraina būtų likusi su Rusija, gyventume dabar ir geriau, ir taikoje“ – taip pasisakymą užbaigė moteris.
Aišku, Charkive galima sutikti ir visai kitaip kalbančių žmonių, tačiau dabartinės žmonių nuotaikos labai skiriasi nuo vyravusių karo pradžioje. Kai prieš matus ar du pašnekovų užklausdavau ar nereiktų Ukrainai skolintis Suomijos pavyzdžio, ir atiduoti dalį žemių Rusijai mainais į taiką, Charkive į mane pažiūrėdavo, kaip į provokatorių ar net Maskvos agentą.
Miesto pakraštyje pakalbinau iš Lipcių fronto zonos grįžusį ir besiilsintį karį Kolią, kuris kovoja viename padalinyje su dviem savanoriais kariais lietuviais. 31 metų vyro paklausiau, ar tiki greita karo pabaiga ir ką mano apie D.Trumpo pareiškimą, kad karą pradėjo V. Zelenskis.
Kolia pareiškė, jog yra išgyvenęs kelis sužeidimus, matęs draugų žūtis ir jaučiasi labai pavargęs po trejų metų kariavimo, jog trokšta taikos ir grįžti namo į šeimą, bet tuo pačiu yra pasiryžęs kariauti ir toliau. „Nekvaršinu galvos dėl politikų sapalionių, nes turiu ruoštis naujam išėjimui į mūšio zoną, man svarbiausia nepraleisti priešo ir išlikti gyvam, kitkas fronte mažiau reikšminga“, – pasakė vyras ir paprašė padėkoti Lietuvai už nuolatinę paramą jų brigadai.
Vis labiau realu, kad Ukraina po šio karo liks praradusi penktadalį teritorijos, su daugybe užminuotų žemių, sugriautų namų, žuvusių bei suluošintų žmonių. Be to, į užsienį išbėgo apie aštuonis milijonus žmonių, dauguma kurių greičiausiai tėvynėn gyventi nebegrįš.
Minėtas karys Kolia prie kelio, vedančio į Lipcių frontą, parodė pernai ant mūro tvoros išpaišytą žodį „Gara“. „Tai jūsų tautiečio Tado Tumo įamžinimas, jisai žuvo pernai vasario 23 dieną netoli Bachmuto“, – paaiškino karys.
T.Tumas buvo aistringas Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubo fanas, dėl aukšto ūgio draugų pramintas Milžinu. Nuvykęs į Ukrainą savo šaukiniu u pasirinko žodį „Gara“ – lietuviškai – Kalną.
Grafiti užrašas puikuojasi ant mūro sienos šalia kitų piešinių, skirtų pagerbti karius bei karinius dalinius. Už minėtos mūro sienos stovi sudegę garažai bei namai su kiaurymėmis vietoje langų.
