Kita švaros medalio pusė: perštinčios rankos, užterštos upės

Ki­ta šva­ros me­da­lio pu­sė: per­štin­čios ran­kos, už­terš­tos upės

Vy­tau­tė MER­KY­TĖ

Al­kil­fe­no­lis, per­bo­ra­tas, chlo­ras, nit­ra­tai ir nit­ri­tai, ne, tai ne de­vin­to­ko che­mi­jos kur­so da­lis, o tok­siš­kos me­džia­gos, ku­rios kiek­vie­ną die­ną pa­ten­ka į van­dens tel­ki­nius. Įdo­miau­sia, jog to­kie re­čiau gir­di­mi jun­gi­niai sle­pia­si ne tik pra­mo­nė­je, bet ir mū­sų na­muo­se.

Upės nea­ti­tin­ka ge­ros būk­lės kri­te­ri­jų

Lie­tu­vo­je yra apie 3 tūks­tan­čius eže­rų bei upių. Kas­met iš jų iš­ti­ria­ma apie 70 eže­rų ir 180 upių. Pa­gal su­rink­tus duo­me­nis yra įver­ti­na­ma ša­lies van­dens tel­ki­nių būk­lė bei ko­kie che­mi­ka­lai yra ran­da­mi van­de­ny­je.

„Ge­rą ar­ba la­bai ge­rą eko­lo­gi­nę būk­lę ati­tin­ka apie 50 pro­c. Lie­tu­vos upių ir apie 40 pro­c. eže­rų“, – tei­gia Ap­lin­kos ap­sau­gos agen­tū­ros Van­de­nų būk­lės ver­ti­ni­mo sky­riaus ve­dė­jos pa­va­duo­to­ja Jo­lan­ta Kra­sovs­kie­nė.

Kaip pa­ste­bė­jo spe­cia­lis­tai, Lie­tu­vo­je šva­riau­sios upės yra re­gio­nuo­se, ku­rie yra ma­žiau­siai pa­veik­ti žmo­gaus veik­los, mat prie tar­šos pri­si­de­da ne tik che­mi­ka­lai, bet ir že­mės ūkis. In­ten­sy­vus že­mės ūkis vyks­ta Šiau­rės, Vi­du­rio ir Piet­va­ka­rių Lie­tu­vo­je, tad dau­giau van­dens ko­ky­bės pro­ble­mų tu­ri Lie­lu­pės ma­žų­jų in­ta­kų, Ne­vė­žio, Mū­šos bei Še­šu­pės pa­ba­sei­niai.

„La­bai ge­ros ir ge­ros eko­lo­gi­nės būk­lės eže­rų bei tven­ki­nių dau­giau­sia yra Žei­me­nos, Mi­ni­jos, Šven­to­sios pa­ba­sei­niuo­se ir Dau­gu­vos ba­sei­ne. Prie­šin­gai, Ven­tos ba­sei­ne, Ne­mu­no ma­žų­jų in­ta­kų, Ne­vė­žio pa­ba­sei­niuo­se di­džio­ji da­lis eže­rų ir tven­ki­nių nea­ti­tin­ka ge­ros eko­lo­gi­nės būk­lės rei­ka­la­vi­mų“, – van­dens tel­ki­nių būk­lės skir­tu­mus ap­žvel­gė spe­cia­lis­tė. Šva­riau­siu ir ma­žiau­siai žmo­gaus veik­los pa­veik­tu re­gio­nu yra lai­ko­mas Ig­na­li­nos re­gio­nas.

O štai lapk­ri­čio mė­ne­sio pra­džio­je, Ap­lin­kos mi­nist­ro įsa­ky­mu, da­lis Ne­mu­no upių ba­sei­nų ra­jo­ne esan­čios upės bu­vo pri­skir­tos ri­zi­kos gru­pei dėl ge­ros būk­lės kri­te­ri­jų nea­ti­ti­ki­mo.

Van­dens vi­ri­ni­mas ne­pa­nai­ki­na vi­sų pa­vo­jų

Upių bei eže­rų pa­vir­ši­niuo­se sluoks­niuo­se ga­li­ma ras­ti įvai­rių che­mi­nių jun­gi­nių. Svar­bu su­pras­ti, jog šie jun­gi­niai ne­bū­ti­nai bus pa­vo­jin­gi ap­lin­kai bei mū­sų svei­ka­tai – vis­kas pri­klau­so nuo kon­cent­ra­ci­jos kie­kio. Daž­niau­siai van­dens tel­ki­niuo­se ran­da­mi jun­gi­niai yra nit­ra­tai bei fos­fa­tai.

Nit­ra­tai – tai azo­to jun­gi­niai, su­si­da­ran­tys dir­vo­že­my­je. Tam tik­ras nit­ra­tų kie­kis au­ga­luo­se vi­sa­da yra na­tū­ra­liai, ta­čiau jie nau­do­ja­mi že­mės ūky­je kaip trą­šos, tad nit­ra­tų ga­li­me ras­ti ir dar­žo­vė­se.

Anot Svei­ka­tos apsaugos mi­nis­te­ri­jos at­sto­vų, di­de­lės nit­ra­tų do­zės, gau­na­mos su mais­tu ar ge­ria­muo­ju van­de­niu, ga­li bū­ti tok­siš­kos or­ga­niz­mui. Ta­čiau la­bai ne­ri­mau­ti ne­rei­kė­tų: va­do­vau­jan­tis Lie­tu­vos suau­gu­sių­jų gy­ven­to­jų fak­ti­nės mi­ty­bos, mi­ty­bos ir gy­ven­se­nos įpro­čių ty­ri­mo duo­me­ni­mis Lie­tu­vos gy­ven­to­jai su vi­sais mais­to pro­duk­tais, įskai­tant van­de­nį, ne­gau­na svei­ka­tai pa­vo­jin­gų nit­ra­tų kie­kių. Su­si­rū­pin­ti tu­rė­tų tik šei­mos, ku­rios tu­ri nuo­sa­vus šach­ti­nius šu­li­nius, mat nit­ra­tai ga­li pa­tek­ti į šach­ti­nių šu­li­nių ge­ria­mą­jį van­de­nį. To­dėl ypač svar­bu kiek­vie­ną pa­va­sa­rį iš­si­tir­ti sa­vo šu­li­nio van­dens ko­ky­bę. Taip pat spe­cia­lis­tai siū­lo ne­ban­dy­ti gud­rau­ti – van­dens vi­ri­ni­mas ne­pa­dės at­si­kra­ty­ti nit­ra­tų, prie­šin­gai, tik pa­di­dins jų kon­cent­ra­ci­ją.

Nit­ra­tai yra ypač pa­vo­jin­gi kū­di­kiams iki tri­jų mė­ne­sių, be­si­lau­kian­čioms mo­te­rims, žmo­nėms, ku­rie tu­ri tam tik­rų fer­men­tų trū­ku­mą, in­fek­ci­nė­mis li­go­mis ser­gan­tiems vai­kams ir se­ny­vo am­žiaus žmo­nėms bei žmo­nėms, ser­gan­tiems krau­jo­ta­kos bei kvė­pa­vi­mo sis­te­mų li­go­mis, ane­mi­ja. Įro­dy­ta, kad da­lis nit­ra­tų tam tik­ro­mis są­ly­go­mis or­ga­niz­me ga­li virs­ti nit­ri­tais, o šie jung­tis su ami­nais ir su­da­ry­ti kan­ce­ro­ge­ni­nes me­džia­gas – nit­ro­za­mi­nus.

O štai fos­fa­tai van­dens tel­ki­niuo­se at­si­ran­da iš na­muo­se nau­do­ja­mų skal­bi­mo prie­mo­nių. Pag­rin­di­nis jų po­vei­kis gam­tai – tai van­dens eut­ro­fi­ka­ci­ja. Per na­mų ūkių nuo­te­kas fos­fa­tai pa­ten­ka į upes, eže­rus, upių tink­lu per­ne­ša­mos į Bal­ti­jos jū­rą. Į van­dens eko­sis­te­mą pa­te­kę fos­fa­tai su­ke­lia dumb­lių au­gi­mą. Au­gan­tys dumb­liai su­var­to­ja de­guo­nį, o su­ma­žė­jus de­guo­nies kie­kiui ne­beiš­gy­ve­na van­dens or­ga­niz­mai.

Ke­lia pa­vo­jų ne tik gam­tai, bet ir žmo­gaus svei­ka­tai

Nors fos­fa­tų kie­kis skal­bi­mo prie­mo­nė­se Eu­ro­pos Są­jun­go­je yra ri­bo­ja­mas, vis tiek ne­rei­kė­tų skal­bi­mo prie­mo­nė­mis pikt­nau­džiau­ti. Fos­fa­tai, kaip ir dau­ge­lis ki­tų skal­bi­mo prie­mo­nių su­de­da­mų­jų da­lių, ga­li dir­gin­ti odą, aler­gi­zuo­ti, tad ati­džiai pa­si­rin­ki­te skal­bi­mo mil­te­lių kie­kį.

Li­ku­sios au­di­niuo­se neišs­kalb­tos skal­bi­mo prie­mo­nės dir­gi­na ne tik odą, bet ir glei­vi­nę. Gau­siai pra­kai­tuo­jant, neišs­kalb­tos skal­bi­mo prie­mo­nių dul­ke­lės nu­sė­da ant drėg­nos odos ir dar stip­riau ją aler­gi­zuo­ja. Taip pat ne­re­ko­men­duo­ja­ma skal­biant ran­ko­mis, nau­do­ti skal­bi­mo mil­te­lius skir­tus au­to­ma­ti­nėms skal­bi­mo ma­ši­noms. Efek­ty­viai pa­ša­lin­da­mi dė­mes, skal­bi­mo mil­te­liai taip pat pa­ša­li­na ir mū­sų odos ap­sau­gi­nę plė­ve­lę. Ran­kos iš­sau­sė­ja, per­šti, o į ma­žiau­sias žaiz­de­les ga­li pa­tek­ti įvai­rūs mik­roor­ga­niz­mai. Pa­te­kus į van­de­nį an­ti­bak­te­ri­nės skal­bi­mo bei va­ly­mo prie­mo­nės taip pat ga­li pa­nai­kin­ti ir ap­sau­gi­nį žu­vų sluoks­nį.

Itin at­sar­giai rei­kė­tų elg­tis su ba­lik­liais. Chlo­ro jun­gi­niai, per­bo­na­tai ir ki­tos au­di­nį ba­li­nan­čios me­džia­gos yra tok­siš­kos, ga­li su­kel­ti vė­ži­nių su­tri­ki­mų ar ki­taip pa­kenk­ti or­ga­niz­mui (pa­žeis­ti ner­vų sis­te­mą, silp­nin­ti imu­ni­te­tą, dir­gin­ti odą bei kvė­pa­vi­mo ta­kus). Taip pat ba­lik­liai ga­li tu­rė­ti įta­kos mo­te­rų ne­vai­sin­gu­mui.

Chlo­ras tu­ri sa­vy­bę pa­te­kęs į ap­lin­ką jung­tis su ki­to­mis me­džia­go­mis ir su­da­ry­ti kenks­min­gus jun­gi­nius, ku­rie ne­suy­ra šim­tus me­tų. To­kie jun­gi­niai mig­ruo­ja ap­lin­ko­je, ke­liau­ja mais­to gran­di­ne. Chlo­ro jun­gi­niai tirps­ta rie­ba­luo­se, tad kau­pia­si gy­vų­jų or­ga­niz­mų rie­ba­li­nia­me sluoks­ny­je. Su mais­tu jie pa­ten­ka į žmo­gaus or­ga­niz­mą, o per pla­cen­tą ir mo­ti­nos pie­ną per­duo­da­mi atei­nan­čioms kar­toms.

Ap­sau­ga prieš ter­ša­lų tva­ną

Prie nit­ra­tų, fos­fa­tų ir ki­tų pa­vo­jin­gų van­dens eko­sis­te­mai me­džia­gų ma­ži­ni­mo ga­li pri­si­dė­ti kiek­vie­nas iš mū­sų: ati­džiau skai­tant eti­ke­tes, ren­kan­tis eko­lo­giš­ką ir žmo­gaus svei­ka­tai sau­ges­nį va­rian­tą. Ta­čiau neuž­ten­ka vien tik pi­lie­čių sa­vi­mo­nės. Van­dens tel­ki­nius ir juo­se gy­ve­nan­čius or­ga­niz­mus nuo ter­ša­lų tva­no sau­go at­nau­jin­ti nuo­te­kų va­ly­mo įren­gi­niai.

Nuo­te­kų sis­te­mų mo­der­ni­za­ci­jai yra ski­ria­mos ne­men­kos Sang­lau­dos fon­do lė­šos. Pa­gal 2014–2020 m. ES fon­dų in­ves­ti­ci­jų veiks­mų pro­gra­mą Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja pa­tvir­ti­no dvi ge­ria­mo­jo van­dens tie­ki­mo ir nuo­te­kų tvar­ky­mo prie­mo­nes, pri­si­de­dan­čias prie sau­ges­nių ir šva­res­nių Lie­tu­vos van­dens tel­ki­nių už­tik­ri­ni­mo.

„Pro­jek­tams įgy­ven­din­ti pa­gal vals­ty­bi­nę prie­mo­nę „Ge­ria­mo­jo van­dens tie­ki­mo ir nuo­te­kų tvar­ky­mo ūkio ge­ri­ni­mas“ skir­ta 115 mln. eu­rų, o pa­gal re­gio­ni­nę prie­mo­nę „Ge­ria­mo­jo van­dens tie­ki­mo ir nuo­te­kų tvar­ky­mo sis­te­mų re­no­va­vi­mas ir plėt­ra, įmo­nių val­dy­mo to­bu­li­ni­mas“ dar 150 mln. eu­rų“, – sa­ko Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­ra­mos ad­mi­nist­ra­vi­mo de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Ine­sis Kiš­kis. Anot I. Kiš­kio, šios lė­šos yra di­de­lis žings­nis link šva­rių upių bei eže­rų ir kartu nau­da mū­sų svei­ka­tai.

Užs. Nr. 369246

Van­dens vi­ri­ni­mas ne­pa­nai­ki­na nit­ra­tų, prie­šin­gai, tik pa­di­di­na jų kon­cent­ra­ci­ją.

Europos Socialinis fondas