Naujausios
Knyga padės pažinti lietuvių ir latvių kalbas
Pristatyta jau 12-oji Šiaulių universiteto (ŠU) docentės Reginos Kvašytės knyga „Tarp Lietuvos ir Latvijos: lingvistinės paralelės“. Mokslinių straipsnių rinkinyje įvairiais aspektais gretinamos lietuvių ir latvių kalbos.
Simona PUŽAITĖ
simona@skrastas.lt
Surengė patiekalų degustaciją
Ilgametė Baltų centro vadovė, Humanitarinio fakulteto Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedros docentė R. Kvašytė knygą pristatė „Aušros“ muziejaus Žaliūkių malūnininko sodyboje.
Vieta pasirinkta siekiant geriau atskleisti lietuvių ir latvių panašumus bei skirtumus. R. Kvašytė supažindino su pagrindinių latvių švenčių – Joninių ir šv. Kalėdų – tradicijomis, surengė nacionalinio maisto degustaciją.
R. Kvašytė pasakojo, jog juoda duona bendra abiem tautoms, skiriasi tik jų pavadinimas. Lietuvių ir latvių Joninės skiriasi kalbiniu akcentu. Latviai turi pavadinimus žmonėms, dalyvaujantiems šventėje: Jono motina, tėvas, vaikai ir svečiai – jonininkai. Jono motina vadinama šeimininkė.
„Šiandien esu jūsų Jono motina, todėl vaišinsiu varškės sūriu“, – juokavo R. Kvašytė. Ji siūlė ragauti tradicinį latvių Kūčių patiekalą – pilkuosius žirnius, vaišintis pipiriniais (imbieriniais) sausainiais, žolelių arbata.
Viršelyje – latvių simboliai
R. Kvašytės knygą sudaro 35 reikšmingiausių mokslinių straipsnių rinkinys. Lietuvių, latvių, anglų ir vokiečių kalbomis parašyti straipsniai suskirstyti pagal geolingvistikos, etnolingvistikos, taikomosios lingvistikos ir sociolingvistikos temas. Trimis kalbomis pateikiamos ir jų santraukos.
Knyga išspausdinta tik 100 egzempliorių tiražu, tad leidyboje buvo naudojama nemažai rankų darbo.
Viršelyje vaizduojami tradiciniai latviški simboliai – lielvardės juostos ir sukryžiuota aštuoniakampė žvaigždė auseklis.
Norint pažinti, reikia domėtis
Pasak R. Kvašytės, knygoje ne tik studentams būtų įdomūs aprašyti tautiniai panašumai ir skirtumai, Latvijos lietuvių situacija. Yra atskiras skyrius apie Latvijos asmenvardžius ir vietovardžius, paaiškinta, kaip reikėtų juos rašyti abiem kalbomis.
Straipsniuose, priklausomai nuo publikacijos kalbos, docentė paaiškina platesnį kultūrinį tam tikrų žodžių kontekstą.
„Susidomėjimas kaimynine šalimi priklauso nuo žmonių asmeninio susidomėjimo. Reikia būti atviriems, o ne neigti, kad neįdomi kultūra. Yra panašių ir skirtingų dalykų, bet visa tai reikia pažinti, – sako R. Kvašytė. – Tikiuosi, kad mano straipsnių rinkinys šiek tiek prisidės prie platesnės pažinties“.
Balandį autorė knygą pristatys Rygoje, Lietuvos ambasadoje.
Jono TAMULIO nuotr.
PARALELĖS: Baltų centro vadovė, Humanitarinio fakulteto Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedros docentė Regina Kvašytė naująją knygą „Tarp Lietuvos ir Latvijos: lingvistinės paralelės“ pristatė Žaliūkių malūnininko sodyboje.
