Naujausios
Kokių veiksmų imtis, kad oro užterštumas Šiaulių mieste mažėtų?
Beveik 1000 tonų teršalų. Toks taršos kiekis per metus yra išmetamas iš apskaitomų stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių Šiaulių mieste. Oro kokybei mieste taip pat didelę įtaką daro transporto (autotransporto, geležinkelio, oro uosto) išmetami teršalai, antrinė, pakeltoji tarša ir foninės teršalų pernašos. Šaltuoju metų laiku oro užterštumo padidėjimą mieste 2-3 kartus lemia kietojo kuro deginimas autonominio šildymo sistemose ir nepalankios sklaidai meteorologinės sąlygos: temperatūrinė inversija, vėjo greitis ir kryptis, kritulių kiekis. Pagrindinis aplinkos oro kokybės valdymo uždavinys mieste– plečiantis pramonei ir vystantis ekonomikai užtikrinti, kad nebūtų viršijamos aplinkos oro užterštumo ribinės vertės, o pasiekus tai išlaikyti esamą padėtį, tačiau kaip tai padaryti?
Pavojingiausios – kietosios dalelės
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, teršalų „lyderiu“ išlieka anglies monoksidas, kuris į aplinką patenka deginant biokurą, gamtines dujas. Kietosios dalelės sudaro 5% suminio emisijų kiekio, tačiau labai kenkia žmogaus sveikatai ir aplinkai. Tiesa, daugiausiai jų į orą išmeta namų ūkiai.
„Absoliučią daugumą apie 95 proc. visos taršos sudaro dujinės medžiagos. Teršalas „lyderis“ – anglies monoksidas, kurio išmetama ¾ nuo visų teršalų, azoto oksidų – apie 15 proc. Bendroji tendencija nesikeičia, įvertinus taršą ir iš namų ūkio bei mobilių taršos šaltinių. Vertinant pastarųjų kelerių metų duomenis Šiaulių mieste, anglies monoksido ir azoto oksidų riba nebuvo viršyta“, – sako Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Kontrolės organizavimo skyriaus vyr. specialistas Andrius Bružas.
Anot jo, 3-ioje vietoje aplinką labiausiai teršia kietosios dalelės, kurių į aplinkos orą išmetamas kiekis sudaro 4-5 proc. visos taršos. 4-ąją ir 5-ąją vietas dalijasi lakieji organiniai junginiai (2 proc.) ir sieros dioksidas (1,5 proc.).
Pakeltoji tarša šiais metais neviršijo normos ribų
Specialistų teigimu, aplinkos užterštumą lemia daug veiksnių: atmosfera, temperatūra ir kt., tačiau vienas pagrindinių – pakeltoji tarša, didžiausią įtaką oro užterštumui daranti šiltuoju metų laiku, kai ilgesnį laikotarpį nusistovi sausi orai.
„Šiemet iš viso iki gegužės mėnesio pabaigos Šiaulių mieste yra užfiksuota 11-a kietųjų dalelių paros ribinių verčių viršijimų. Didžioji dalis jų (9 iš 11-os) užfiksuoti dar šaltuoju metų laiku ir juos labiausiai lėmė stacionarų namų ūkių taršos šaltiniai, t.y. namų, patalpų šildymas“, – teigia A. Bružas.
Anot jo, šiais metais pakeltoji tarša didelės įtakos aplinkos oro kokybei nedarė.
„Tai lėmė du veiksniai: gana palankios meteorologinės sąlygos ir laiku pradėtas bei atliktas pavasarinis valymas, pašalinant iš žiemos metu barstytų mišinių likučius“, – teigia A. Bružas.
Pokyčiai prasideda nuo kiekvieno iš mūsų
Specialistų teigimu, aplinkos oro kokybės gerinimui gali padėti pilietiškas ir visuomeniškas žmonių požiūris.
„Jei atsisakytume bent trečdalio kelionių mieste nuosavu automobiliu, be jokių abejonių matytume gerėjančius oro kokybės rezultatus. Sumažėtų ne tik tiesioginė transporto tarša, bet ir pakeltoji. Kasmet šąlant orams bent kelis ar net keliolika kartų mieste susiformuoja smogas. Pagrindinė ir dažniausia to priežastis – gyventojų individualių namų šildymas kietuoju kuru. Valdžia šios problemos išspręsti jokiomis priemonėmis negali, viskas yra žmonių rankose: pradedant aplinkai draugiškesnių šildymo būdų bei kuro rūšių pasirinkimu, baigiant šiluminės energijos panaudojimo efektyvumo didinimu“, – sako A. Bružas.
Bendrosios priemonės, padedančios užtikrinti geresnes oro kokybės sąlygas:
1. Gyventojų švietimas, pilietiškumo ir sąmoningumo skatinimas (atliekų deginimo prevencija, aplinkai draugiško kuro rūšių pasirinkimas: siekiant, kad gyventojai namų šildymui nenaudotų durpių ir akmens anglies.).
2. Gatvių valymas, siekiant sumažinti pakeltąją taršą.
3. Transporto srautų mieste mažinimas (tobulinti dviračių infrastruktūrą, didinti viešojo transporto efektyvumą, sukurti dirbtines priemones, kurios apsunkintų privataus transporto naudojimą: stovėjimų vietų mažinimas, jų apmokestinimas ir t. t.).
Užs. Nr. 384716
