Naujausios
Koplyčia — pakeliui į kultūros paveldo registrą
Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba vakar balsavo už tai, jog reikia parengti koplyčios, esančios prie Kryžių kalno, dokumentus. Toks tarybos sprendimas reiškia, kad dar šiemet koplyčia, kurioje 1993 metais laikė mišias popiežius Jonas Paulius II, bus įtraukta į kultūros paveldo registrą.
Alvydas JANUŠEVIČIUS
Išsaugoti būtų teisinga
Šeši Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nariai balsavo už tai, kad Kryžių kalno koplyčios registracijos dokumentai būtų parengti. Trys balsavo prieš, o vienas susilaikė. Kai bus parengti dokumentai, taryba balsuos, ar įtraukti koplyčią į Nekilnojamojo turto kultūros paveldo sąrašą.
Tarybos pirmininkas Romas Pakalnis balsavo „už“. “Svarbiausias argumentas — istorinis. Kiek kartų popiežius buvo Lietuvoje? Kiek yra vietų, kurios tiesiogiai susijusios su jo veikla? Ten nėra meninės vertės. Tikėjimui nereikia ir materialių įrodymų“, — aiškino pirmininkas.
R. Pakalnis mano, kad per galutinį balsavimą „už“ bus dar daugiau. Jis akcentavo, kad koplyčios nori gyventojai, kurie surinko per 2200 parašų. Šiaulių vyskupija raštiškai pareiškė palaikanti visuomenės nuomonę. Raštą su žymių Šiaulių žmonių parašais, palaikantį koplyčios išsaugojimą, atsiuntė ir Lietuvos kultūros fondo Šiaulių krašto taryba.
„Noriu tikėti, kad koplyčia bus įtraukta į vertybių sąrašą. Ir tai bus teisinga, — teigė pirmininkas R. Pakalnis, primindamas, kad “prieš“ balsavę tarybos nariai abejojo dėl koplyčios reikalingumo tik dėl jos apleisto būvio. — Tai apsileidimas. Gal reikėjo ją į sąrašus įtraukti anksčiau. Kryždirbystę laikome paveldo dalimi. Šis objektas priklauso panašiai sričiai.“
Išimtis
Koplyčią buvo nuspręsta nugriauti šiemet. Vyriausybė tam skyrė 15 tūkstančių litų. Griovimui pasipriešino vietos bendruomenė, koplyčios architektas Algimantas Jukna. Architektas apskaičiavo, kad skirtų pinigų pakaktų stabilizuoti koplyčios būklę.
Pagal galiojančius teisės aktus istorijos objektai turi būti senesni nei 25 metai. Architektūros paminklams taikomas 50 metų amžiaus cenzas. Kryžių kalno koplyčia netelpa į šiuos reikalavimus.
Išimtys daromos objektams, kurie yra svarbūs Lietuvos istorijai. Pavyzdžiui, yra susiję su kova už nepriklausomybę. Koplyčia gali būti vertinama kaip svarbus istorijai objektas dar ir dėl to, kad šalyje vyraujanti religija — krikščionybė.
Vilniaus sporto rūmai yra įtraukti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, nes čia vyko Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas, čia buvo pašarvotos Sausio 13-osios aukos.
VERTYBĖ: Kryžių kalno koplyčia greičiausiai bus pripažinta nekilnojamaja kultūros vertybe.
Jono TAMULIO nuotr.
