Kreivas įstatymas griauna gyvenimus

Kreivas įstatymas griauna gyvenimus

Krei­vas įsta­ty­mas griau­na gy­ve­ni­mus

Gi­ta­na MAR­KO­VI­ČIE­NĖ, eko­no­mis­tė

Ar pa­me­na­te, kaip vi­si po­li­ti­kai tri­mi­ta­vo, kad, priė­mus Fi­zi­nių as­me­nų bank­ro­to įsta­ty­mą, su­ma­žės su­lau­žy­tų gy­ve­ni­mų, nes be­vil­tiš­kai įsi­sko­li­nę ir ne­pla­nuo­tai pa­ja­mas pra­ra­dę žmo­nės ga­lės pa­skelb­ti bank­ro­tą, iš tu­ri­mo tur­to su­si­mo­kė­ti sko­las ir pra­dė­ti gy­ve­ni­mą iš nau­jo? No­rė­ta kuo ge­riau, o at­si­ti­ko kaip vi­sa­da.

2012-ai­siais priim­tas įsta­ty­mas įsi­ga­lio­jo 2013 m. ko­vo 1 d. Ir jau pir­mai­siais mė­ne­siais iš­ryš­kė­jo jo spra­gos. Taip, kaip ir ža­dė­ta, sko­li­nin­kai ga­li leng­viau at­si­pūs­ti, nes at­si­kra­ty­ti sko­lų naš­ta yra ge­ro­kai leng­viau nei iki tol. Ta­čiau da­bar lau­žo­mi nie­kuo dė­tų žmo­nių gy­ve­ni­mai.

Sa­vo tei­gi­nį iliust­ruo­siu konk­re­čiu pa­vyz­džiu. Vie­nas žmo­gus (pa­va­din­ki­me jį po­nu Pet­ru, nes tik­ro­jo var­do at­skleis­ti jis ne­no­rė­jo) pa­siė­mė 10 tūkst. li­tų var­to­ji­mo pa­sko­lą.

Di­džią­ją da­lį pa­sko­los jis ke­ti­no iš­leis­ti ava­ri­nės būk­lės sto­go re­mon­tui. Tam rei­ka­lui pa­si­sam­dė ki­tą žmo­gų. Šis, pa­siė­męs pi­ni­gus, dar­bo nė ne­pra­dė­jo. O pa­skui paaiš­kė­jo, kad jis pa­si­skel­bė sa­vo, kaip fi­zi­nio as­mens, bank­ro­tą.

Po­nas Pet­ras per­ne­lyg gal­vos sau ne­su­ko. Ma­nė, kad bank­ro­to me­tu iš­var­žius pa­ža­do ne­te­sė­to­jo tur­tą sko­lą at­siims ir ga­lės pa­sam­dy­ti ki­tą meist­rą. Ta­čiau pa­si­ro­dė, kad pir­ma­sis „meist­ras“ bu­vo sko­lin­gas ne tik jam, bet ir dau­gy­bei ki­tų žmo­nių. O svar­biau­sia – sko­lin­gas ban­kui, o už pa­sko­lą įkei­tęs sa­vo ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą. Ir čia po­nas Pet­ras su­ži­no­jo, kad kre­di­to­rių ei­lė­je sto­vi taip to­li, jog jam sa­vo pi­ni­gus at­gau­ti neį­ma­no­ma: pir­mo­je vie­to­je yra ban­kas, nes kre­di­to­rių rei­ka­la­vi­mai, ku­rių įvyk­dy­mas už­tik­rin­tas įkei­čiant tur­tą, iš to­kio tur­to ten­ki­na­mi pir­miau nei ki­tų kre­di­to­rių rei­ka­la­vi­mai.

Jei bank­ru­tuo­jan­tis as­muo su bė­do­mis su­si­dū­rė dėl nuo jo ne­prik­lau­san­čių prie­žas­čių, tai pa­tei­si­na­ma. Ta­čiau šiuo mi­nė­tu at­ve­ju įsta­ty­mo spra­gos su­ga­di­no nie­kuo dė­to žmo­gaus, po­no Pet­ro, gy­ve­ni­mą. Jis li­ko ir su kiau­ru sto­gu, ir pa­ts dar sko­lin­gas ban­kui.

Ne­ga­na to, įsta­ty­mas nu­ma­to, kad fi­zi­nis as­muo tu­ri tei­sę bank­ru­tuo­ti ne vie­ną kar­tą per gy­ve­ni­mą, o kur kas daž­niau: po 10 me­tų jis ir vėl ga­li da­ry­ti tą pa­tį. Ir vėl it mu­sę kan­du­sius pa­lik­ti nie­kuo dė­tus žmo­nes. O dar bai­siau, kad nuo šių me­tų pra­džios įsi­ga­lio­jo įsta­ty­mo pa­tai­sa, pa­gal ku­rią bank­ro­to pro­ce­dū­ra su­trum­pin­ta nuo 5 iki 3 me­tų.

Ne­ži­nan­tiems, ką tai reiš­kia, rei­kia trum­pai paaiš­kin­ti. Iš­kė­lus fi­zi­nio as­mens bank­ro­to by­lą, su­stab­do­mas jo prie­vo­lių vyk­dy­mas, su­stab­do­mas dels­pi­ni­gių skai­čia­vi­mas, drau­džia­mas dis­po­na­vi­mas tur­tu ir ri­bo­ja­mas nau­do­ji­ma­sis sa­vo­mis pa­ja­mo­mis. Bank­ru­tuo­jan­čiam as­me­niui ati­da­ro­ma spe­cia­li są­skai­ta, per ku­rią vyks­ta at­si­skai­ty­mai su kre­di­to­riais. Taip bank­ru­tuo­jan­ty­sis pri­va­lė­da­vo gy­ven­ti 5 me­tus, o pa­gal nau­jas pa­tai­sas – tre­jus. Tad ti­ki­my­bė, kad bus at­si­skai­ty­ta su kre­di­to­riais ei­lės ga­le, dar la­biau su­ma­žė­ja.

Be­je, įsta­ty­mas reg­la­men­tuo­ja są­ži­nin­go fi­zi­nio as­mens bank­ro­to pro­ce­są. Ki­taip ta­riant, jei ne­mo­ku­mas yra nu­si­kals­ta­mos vei­kos ar pikt­nau­džia­vi­mo pa­sek­mė, bank­ro­to by­lą teis­mas ga­li at­si­sa­ky­ti kel­ti, o jei ne­są­ži­nin­gi veiks­mai paaiš­kė­jo jau iš­kė­lus bank­ro­to by­lą, ją ga­li­ma nu­trauk­ti. Ta­čiau šio­je pub­li­ka­ci­jo­je mi­nė­tu at­ve­ju jo­kios nu­si­kals­ta­mos vei­kos, pikt­nau­džia­vi­mo teis­mas ne­nus­ta­tė. Ne­va as­muo ta­po ne­mo­kus dėl įsi­sko­li­ni­mo ban­kui ir pa­ja­mų su­ma­žė­ji­mo. Bet ar nuo to leng­viau žmo­gui, li­ku­siam kiau­ru na­mo sto­gu ir dar su sko­la? Ir to­kių at­ve­jų tik­rai yra ne vie­nas, to­dėl gal ei­li­nius žmo­ge­lius ver­ta kre­di­to­rių ei­lė­je pa­sta­ty­ti aukš­čiau už ban­kus? Bet Lie­tu­vo­je ban­kai vi­sa­da tu­ri iš­skir­ti­nę pa­dė­tį.