Naujausios
Krizės antroji banga atsirita
Šiaulių arenoje vakar ne tik atidaryta verslo paroda, diskutuota ir verslo konferencijoje „Antroji finansinės krizės banga?“ Į šį klausimą šalies verslo asociacijų lyderių ir analitikų atsakymas vienareikšmis — ji jau ritasi. Konferencijos priimtoje rezoliucijoje — siūlymai Vyriausybei rengtis naujam iššūkiui.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Krizė nepasibaigusi
Su verslo bendruomene nuomonėmis dalijosi analitikas prof. Rimantas Rudzkis, Lietuvos prekybos pramonės ir amatų rūmų prezidentas dr. Rimantas Stankevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas dr. Gediminas Rainys, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas prof. Stasys Kropas, ūkio viceministras Giedrius Kadziauskas.
„Krizė yra ar ne? Ji nepasibaigusi, — sakė R. Rudzkis, kuris apžvelgė pasaulio, Europos ir Baltijos šalių ekonomikos situaciją. — Lietuva priklauso nuo to, kas vyksta Europoje, o ten matome labai prastą būklę. Valstybės skolų krizė — tai pasekmės, o ne priežastys.“
Gyvenama ne pagal uždarbį, o iš skolų. Reikalingos struktūrinės reformos, o politikai nepopuliarių sprendimų vengia. „Nepadaryti namų darbai, — teigė R. Rudzkis.— Bet savaime išplaukti nepavyks.“
Nors šių metų Lietuvos ūkio augimo rodikliai yra geri — pagal juos pirmąjį pusmetį Lietuva ( su 6,2 procento) buvo antroje vietoje Europos Sąjungoje po Estijos (8,9 procento), profesorius teigė: „Vidinė intuiciją sako, jog tai baigsis.“
Analitikai jau varžosi, kas labiau pablogins prognozes. Verslo asociacijų lyderiai tvirtino, jog tyrimai rodo, kad šalyje lūkesčiai akivaizdžiai blogėja. Ketvirtą ketvirtį prognozuojamas šalies BVP augimas bus mažesnis, nei ankstesniais ketvirčiais.
Gresia „skandinaviška monopolija“?
Diskutuota, ar reikia toliau veržtis diržus. Pabrėžta, jog biurokratija jokio saulėlydžio neišgyvena, verslo aplinka biurokratizuota.
Aptarta šalies skolų problema, ir keltas klausimas, kodėl valstybė nesiskolina vidaus rinkoje, kai šalies bankuose laikomi milijardiniai indėliai? Raginta kurti atsvarą skandinaviškiems bankams, nes gresia „skandinaviška monopolija“.
Išsakyta nuomonė, jog ne laikas vykdyti „ambicingus projektus“ — tarp jų ir naujos atominės elektrinės. Verčiau galvoti, kaip pertvarkyti šilumos ūkį.
Pabrėžta, jog sėkmė — tai investicijos, ir reinvestuojamam pelnui turėtų būti taikomas nulinis tarifas.
Konferencijos rezoliucijoje Vyriausybė raginama stiprinti šalies ekonomikos konkurencingumą, naudojantis ES paramos instrumentais. Tarp siūlymų — ir mažinti biurokratiją, ir išgyvendinti korupciją,ir parengti nemokumo įstatymo koncepciją, ir gydyti švietimo sistemos ydas, kurios lemiančios ir darbo jėgos stygių, ir emigraciją.
O pagrindinis siūlymas, anot R. Stankevičiaus, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidento, — DIALOGAS: „Metai bėga, problemos lieka — vieni kitų neklausome.“
Plačiau apie verslo konferencijoje išsakytas nuomones skaitykite „Šiaulių krašte“ šeštadienį.
PROGNOZĖ: Ekonomikos analitikas profesorius Rimantas Rudzkis ( dešinėje) verslininkams tvirtino: „Šalies ūkio rodikliai geri, bet vidinė intuicija sako, jog tai baigis“.
Jono TAMULIO nuotr.
