
Naujausios
„Kruvinasis Mėnulis“ ir žavi, ir baugina
Vakar paryčiais stebėtas visiškas Mėnulio užtemimas. Nors Mėnulis paskendo Žemės šešėlyje, pro atmosferą praėję raudonieji Saulės spinduliai užsilenkė ir nudažė Mėnulį raudonai – „Kruvinasis Mėnulis“. „Visas procesas buvo žavintis: pulsuodamas, keisdamas atspalvius Mėnulis buvo nepaprastai gražus“, – sakė šiaulietis astronomas Vacys Jankus, stebėjęs užtemimą Šiaulių universiteto observatorijoje.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Šiauliečiai susižavėjo reiškiniu
Šiaulių universiteto observatorijoje pirmadienio paryčiais kelios dešimtys dangaus stebėtojų su Vaciu Jankumi, Šiaulių universiteto Technologijos ir Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros ir Fizikos katedros asistentu, Šiaulių universiteto gimnazijos fizikos mokytoju, Jaunųjų technikų centro astrofizikų būrelio vadovu, Mėnulio užtemimą stebėjo nuo pat pradžių.
Šiauliuose Žemės šešėlis kairįjį Mėnulio kraštą ėmė užstoti 4 valandą 11 sekundžių. Šešėlis slinko ir užtemdė visą Mėnulį apie 5 val. 11 min. Naktį buvo puiki galimybė stebėti vienas šalia kito išsirikiavusius ir paeiliui patekančius Venerą, Marsą ir Jupiterį.
„Įvykus visiškam užtemimui, nereiškia, kad Mėnulis visai išnyko. Jis tapo raudonos spalvos, vadinamas Raudonuoju super Mėnuliu, dėl savo dydžio, – sakė V. Jankus.– Visas procesas buvo žavintis: pulsuodamas, keisdamas atspalvius mėnulis buvo nepaprastai gražus. Stebėjome iki 6 val. 27 min., vėliau raudonumas ėmė nykti, Mėnulis įlindo į debesis. Užtemimą baigti stebėti galima buvo tik pajūryje“.
Mėnulis buvo arčiausiai Žemės ir todėl net 14 procentų didesnis nei įprastai. Viso užtemimo pamatyti Lietuvoje nebuvo galimybių, nes užtemęs 6 val. 23 min., nusileido skaisčiai raudonas už horizonto.
Susidomėjimas dangaus kūnais – iš močiutės
V. Jankus pasakoja, kad tokį reiškinį, kai didelis Mėnulis nusidažo raudonai, stebėjo nebe pirmą kartą. Didžiausią įspūdį palikęs stebėjimas iš vaikystės.
„Mėnulis tekėdamas jau buvo užtemęs – dar dabar tas vaizdas stovi prieš akis. Didžiulis, tamsiai raudonas, pulsuojantis rutulys lenda iš už horizonto. Toks įspūdis, kad kyla degantis ir žaižaruojantis kalnas“, – vaizdingų apibūdinimų negailėjo V. Jankus.
Vaikystėje, gyvenęs kaime netoli Šiaulių, dažnai pakeldavo akis į dangų ir atidžiai stebėdavo ten esančias žvaigždes. Į astronomijos pasaulį tuomet mažą berniuką perkėlė jo močiutė. Pati nemažai žinojusi apie dangaus kūnus, tuo dalijosi ir su savo anūkais. Taip pat astronomija buvo nesvetima ir V. Jankaus tėvams.
„Močiutė buvo nemokyta, bet po dangų gerai orientavosi. Nemokėjo rašyti, bet ją nuo vaikystės dangaus paslapčių išmokė jos dėdė daktaras, kuris labai domėjosi astronomija. Vaikus išmokė apie žvaigždynus ir planetas, mokė juos atskirti, stebėti danguje“, – pasakojo mokslininkas-astronomas.
Kai mėnulis tampa didelis ir raudonas
„Viskas, kas vyksta danguje, žmones domina nuo senų laikų. Mėnulio užtemimai – dažnas reiškinys, kuris vyksta kartais porą kartų per metus. Šis sureikšmintas buvo tik dėl to, kad jis buvo arčiausiai Žemės. Tai įvyksta rečiau“, – sakė etnokosmologas Jonas Vaiškūnas.
J. Vaiškūno teigimu, šį kartą Mėnulio spalva buvo raudono molio spalvos, tačiau dėl Žemės atmosferos užterštumo gali būti ir gerokai tamsesnis.
Kitas toks reiškinys, kai keturi pilni Mėnulio užtemimai iš eilės įvyks per pilnatį ir įvyks arčiausiame taške nuo žemės paviršiaus, bus tik 2032-2033 metais.
Ar toks reiškinys turi kokią nors reikšmę? Etnokosmologas sako, kad dangaus reiškiniai buvo siejami su perspėjimais, manyta, jog tai – negeras, blogį pranašaujantis ženklas.
Pasak J. Vaiškūno, Saulės ar Mėnulio užtemimais ir kitais su dangumi susijusiais reiškiniais senovėje žmonės buvo bauginami. Tai veikė labiau kaip visuomenės drausminimo priemonė.
„Jei visuomenė nieko nebijotų, pakriktų socialinė tvarka, dora ir kiti dalykai. Pavyzdžiui, žynys pasakydavo, jog už nedorą elgesį ir gyvenimą, religinių normų nesilaikymą Dievas duos ženklą, o gal net ir bausmę atsiųs. Žmonės bijo, meldžiasi, pasižada būti gerais, Mėnulis ar Saulė atitemsta, visi atsikvepia ramiai ir galima gyventi iki kito priminimo apie bausmes, galinčias ateiti iš dangaus“, – pasakojo legendas etnokosmologas.
Ženklų buvo daug
Žmonių sąmonėje itin stipriai įsišaknijusios legendos apie gegutės kukavimą, juodąjį katiną, gandro skridimą ar paukščio atsitrenkimą į langą ir kitos.
„Mūsų tradicinėje visuomenėje, panaudojant gamtos reiškinius, buvo siekiama priminti prasmingus dalykus: pareigas visuomenėje, šeimoje ir prieš save patį. Anksčiau dangaus kūnų ženklai buvo naudojami kaip mums dabar galioja kelio ženklai ar įstatymai. Ir, galima pasakyti, kad ta ženklų sistema puikiai veikė“, – mano etnokosmologas.
Pasak J. Vaiškūno, reikia nuo dangaus ir gamtos reiškinių nuimti religines, kultūrines, iš senovės atklydusias simbolines reikšmes ir tokius reiškinius priimti kaip fizinę realybę.
Nei neigė, nei tvirtino
Respublikinėje Šiaulių ligoninėje laikinai Psichiatrijos klinikos direktorės pareigas einanti, gydytoja psichiatrė Ilona Pavlavičienė patikino, jog patvirtinti ar paneigti Mėnulio poveikio žmonių psichikai negali.
„Neneigsiu, kad poveikio nėra, bet ir 100 procentų netvirtinsiu. Pastebėta, kad per pilnatį padaugėja savižudybių, suicidinių minčių pacientams, tačiau to susieti tik su Mėnuliu negalima. Mokslinių įrodymų nėra, yra tik pastebėjimai iš budėjimų klinikoje“, – sakė I. Pavlavičienė.
EPA-ELTA nuotr.
MĖNULIS: Astronomijos mėgėjai gėrėjosi Mėnulio užtemimu, dar vadinamu kruvinąja pilnatimi. Jis buvo matomas Europoje, abiejuose Amerikos žemynuose, Vakarų Azijoje ir Ramiojo vandenyno rytinėje dalyje. Kitas toks užtemimas bus matomas tik po 18 metų.
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
IŠSKIRTINUMAS: Etnokosmologas Jonas Vaiškūnas sako, kad šis užtemimas išskirtinis tuo, jog Mėnulis buvo arčiausiai Žemės.
Jono TAMULIO nuotr.
ĮTAKA: Gydytoja psichiatrė Ilona Pavlavičienė nei patvirtino, nei paneigė Mėnulio įtakos žmogaus psichikai.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
REGINYS: „Visas procesas buvo žavintis: pulsuodamas, keisdamas atspalvius Mėnulis buvo nepaprastai gražus“, – sakė Vacys Jankus, Šiaulių universiteto Technologijos ir Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros ir Fizikos katedros asistentas, Šiaulių universiteto gimnazijos fizikos mokytojas, Jaunųjų technikų centro astrofizikų būrelio vadovas.