Kryžių kalną vėl aplankė gaisras

Kry­žių kal­ną vėl ap­lan­kė gais­ras

Va­kar ry­tą Šiau­lių ap­skri­ties ug­nia­ge­sių gel­bė­to­jų pa­jė­gas ant ko­jų su­kė­lė pra­ne­ši­mas apie Kry­žių kal­ne siau­tė­jan­čią ug­nį. Ne­pai­sant to, kad lieps­no­jo ne­di­de­lia­me plo­te ir gais­rą pa­vy­ko su­tram­dy­ti per ke­lias­de­šimt mi­nu­čių, ug­nia­ge­siai Kry­žių kal­ne bu­dė­jo iki pat pa­va­ka­rių.

Vi­sa­me pa­sau­ly­je ži­no­mą uni­ka­lų ob­jek­tą ug­nis nu­nio­ko­jo ne pir­mą kar­tą.

Edi­ta KARK­LE­LIE­NĖ

edita@skrastas.lt

Dir­bo ug­nia­ge­siai

Pra­ne­ši­mą apie gais­rą Kry­žių kal­ne Šiau­lių ap­skri­ties prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo val­dy­bos ug­nia­ge­siai iš Bend­ro­jo pa­gal­bos cent­ro 112 ga­vo 34 mi­nu­tės po de­vin­tos ry­to.

Į Šiau­lių ra­jo­ne, Jur­gai­čių kai­me, esan­tį Kry­žių kal­ną per ke­lias mi­nu­tes iš­va­žia­vo gau­sios pa­jė­gos iš Šiau­lių, taip pat ir iš Meš­kui­čių prieš­gais­ri­nės tar­ny­bos.

Ug­nis, kaip paaiš­kė­jo, siau­tė­jo vie­no­je iš dvie­jų kal­vų, va­di­na­mo­jo­je Ma­ri­jos kal­vos vir­šū­nė­je, maž­daug de­šim­ties kvad­ra­ti­nių met­rų plo­te. De­gė me­di­niai kry­žiai ir sau­sa pa­va­sa­ri­nė žo­lė.

Ug­niai, ku­ri ge­sin­ta pen­kio­mis gais­ri­nė­mis cis­ter­no­mis, nu­mal­šin­ti ne­pri­rei­kė nė pus­va­lan­džio, tad ji pla­čiau neišp­li­to.

Po gais­ro in­ci­den­to vie­to­je dar il­go­kai dir­bo ug­nia­ge­siai: bu­vo išar­dy­ti ap­de­gę kry­žiai, sau­gant Kry­žių kal­ną nuo pa­kar­to­ti­nio gais­ro, per­kas­tas dir­vo­že­mis. Gais­ra­vie­tė­je bu­dė­ta iki pa­va­ka­rių.

Prie Kry­žių kal­no pa­tru­lia­vo ir po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai – lan­ky­to­jai bu­vo įspė­ti ge­riau ap­lenk­ti gais­ro nu­nio­ko­tą vie­tą ir paė­jė­ti ki­tais ta­kais.

Gais­ra­vie­tę ap­žiū­rė­jo bei pa­sek­mes įver­ti­no Šiau­lių vys­ku­pas Eu­ge­ni­jus Bar­tu­lis, Šiau­lių ap­skri­ties po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to va­do­vai.

Ge­si­ni­mo ope­ra­ci­jai va­do­va­vęs Šiau­lių ap­skri­ties prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo val­dy­bos I ko­man­dos vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas And­rius Aš­mon­tas sa­ko, kad iš pa­žiū­ros ne­di­de­lis gais­ras kė­lė la­bai rim­tą grės­mę vi­sam di­de­lę is­to­ri­nę ir dva­si­nę ver­tę tu­rin­čiam ob­jek­tui – juk lai­ku ne­pas­te­bė­ta ug­nis ga­lė­jo aki­mirks­niu apim­ti tan­kiai me­di­niais kry­žiais „ap­so­din­tą“ kal­ną. Juo­lab kad iš­džių­vu­si pa­va­sa­ri­nė žo­lė – itin de­gi.

Pa­rei­gū­nas įvar­di­jo ke­lias ga­li­mas gais­ro ver­si­jas. Ug­nis įsi­žieb­ti ga­lė­jo ir dėl pa­lik­tos žva­ku­tės, ir dėl sau­lė­je įkai­tu­sio stik­lo. Gais­rą ga­lė­jo su­kel­ti ir koks pik­ta­da­rys.

Prie­žas­tis – grei­čiau­siai pa­lik­ta žva­ke­lė

Gais­ra­vie­tę ap­žiū­rė­jo bei įver­ti­no gais­rų ty­rė­jai. Pir­mi­ne iš­va­da, gais­ras Kry­žių kal­ne nė­ra ty­či­nis, ug­nis grei­čiau­siai ki­lo dėl įžieb­tos ir pa­lik­tos žva­ke­lės.

Ug­nia­ge­siai dar kar­tą pri­myg­ti­nai pra­šo Kry­žių kal­no lan­ky­to­jų sau­go­ti uni­ka­lią vie­tą ir im­tis mak­si­ma­lių prie­mo­nių, kad pa­na­šių in­ci­den­tų ne­be­bū­tų. Vie­na iš to­kių prie­mo­nių – ne­pa­lik­ti prie pa­sta­ty­tų kry­žių de­gan­čių žva­ke­lių ir jo­kiu bū­du Kry­žių kal­ne ne­rū­ky­ti bei ne­mė­ty­ti nuo­rū­kų.

Šian­dien gais­ra­vie­tę tvar­kys Meš­kui­čių se­niū­ni­jos dar­bi­nin­kai. Bus iš­va­ly­ta te­ri­to­ri­ja, iš ki­tų vie­tų per­kel­ta da­lis kry­žių.

Meš­kui­čių se­niū­nė Jo­lan­ta Baš­kie­nė guo­džia­si tuo, kad ir po gais­ro Kry­žių kal­nas vis tiek lie­ka gy­vas, o žmo­nės „nu­skriaus­tą“ vie­tą be­ma­tant pa­puo­šia nau­jais kry­žiais.

Pri­sis­ta­tė pa­de­gė­ju

Kol va­kar ty­rė­jai tiks­li­no gais­ro, ki­lu­sio Kry­žių kal­ne, prie­žas­tį, at­si­ra­do vy­ras, ku­ris žur­na­lis­tams pri­si­pa­ži­no, kad in­ci­den­to su­kė­lė­jas yra ji­sai.

Vai­ruo­to­ju dir­ban­tis pa­ne­vė­žie­tis sa­kė gais­rą su­kė­lęs ty­čia, nes esą taip no­rė­jęs at­kreip­ti val­džios dė­me­sį dėl jam ne­priim­ti­nų tei­si­nių spren­di­mų.

Kad pa­degs Kry­žių kal­ną, vy­ras tei­gė prieš pus­me­tį in­for­ma­vęs Pre­zi­den­tę. Ta­čiau į jo ke­ti­ni­mus esą ne­bu­vę rim­tai su­rea­guo­ta.

Kaip su­kė­lė gais­rą?

Pa­ne­vė­žie­tis tei­gė nu­mes­tą sku­du­rą tie­siog api­py­lęs ži­ba­lu.

Ar vy­ras sa­ko tie­są, ar iš­si­gal­vo­jo, aiš­kin­sis iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl tur­to su­nai­ki­ni­mo pra­dė­ju­si Šiau­lių ap­skri­ties po­li­ci­ja.

Va­kar tei­sė­sau­gos aki­ra­ty­je at­si­dū­ru­sį gy­ven­to­ją ap­klaus­tas Pa­ne­vė­žio po­li­ci­jo­je.

Šian­dien vy­ras tu­rė­tų bū­ti ap­klau­sia­mas Šiau­lių po­li­ci­jos kri­mi­na­lis­tų.

Kal­ną nio­ko­ja ug­nis...

Kad gais­rai vi­so pa­sau­lio ka­ta­li­kų gau­siai lan­ko­mą vie­tą yra pa­mė­gę, ro­do anks­tes­nių me­tų įvy­kiai.

2012 metų lapk­ri­čio 1-osios va­ka­rą ug­nis su­nio­ko­jo da­lį Kry­žių kal­no pa­pė­dės de­ši­nio­jo­je pu­sė­je bu­vu­sių kry­žių. Ug­nia­ge­siai ta­da kons­ta­ta­vo, kad gais­ras Kry­žių kal­ne ki­lo nuo de­gi­na­mų Vė­li­nių žva­ku­čių.

„Ne­be­ži­nau, kaip ir ką rei­kia sa­ky­ti, kad Kry­žių kal­nas ne­bū­tų ver­čia­mas ka­pi­nė­mis, – ta­da kal­bė­jo Meš­kui­čių se­niū­ni­jos va­do­vė J. Baš­kie­nė. – Kry­žių kal­nas – mal­dos vie­ta, o ne ka­pi­nės.“

Sau­gant Kry­žių kal­ną nuo gais­ro, ta­da bu­vo pa­sta­ty­ti ženk­lai, drau­džian­tys deg­ti žva­ku­tes. Ta­čiau šiuos ženk­lus kal­no pri­žiū­rė­to­jai ras­da­vę iš­rau­tus ir iš­mė­ty­tus.

Be­ne di­džiau­sias gais­ras pa­čio­je Kry­žių kal­no vir­šū­nė­je siau­tė­jo 2006 me­tų gruo­džio pa­bai­go­je. Ta­da su­de­gė me­di­niai kry­žiai maž­daug 50-ies kvad­ra­ti­nių met­rų plo­te.

Lieps­nos ta­da nu­nio­ko­jo ar­ba su­nai­ki­no tūks­tan­čius di­des­nių bei ma­žes­nių kry­že­lių bei apie šim­tą di­de­lių dvie­jų–pen­kių met­rų kry­žių. Ne­gai­les­tin­gai su­nio­ko­tas kal­no vir­šū­nė­je bu­vęs ir ypač žmo­nių pa­mėg­tas kop­lyts­tul­pis su Rū­pin­to­jė­liu. La­biau­siai nu­nio­ko­ta apa­ti­nė šios me­di­nės skulp­tū­ros da­lis.

Nuo kal­ną apė­mu­sių dū­mų ta­da stip­riai ap­rū­ko ir vie­nas pa­grin­di­nių Kry­žių kal­no ak­cen­tų – Jė­zaus sta­tu­la.

Di­de­lis gais­ras šio­je vie­to­je bu­vo ki­lęs ir 1998 me­tais. Tuo­met stip­riai nu­nio­ko­ta kai­rio­ji Kry­žių kal­no pu­sė.

Ma­žes­nių gais­rų, ke­lių kvad­ra­ti­nių met­rų plo­te, Kry­žių kal­ne pa­si­tai­ky­da­vo ir prieš 1998-uo­sius. Di­džiu­ma jų – dėl žmo­nių neat­sa­kin­go el­ge­sio su ug­ni­mi.

...ir nu­si­kal­tė­liai

Kry­žių kal­ną ne kar­tą bu­vo nu­siau­bę ir va­gys bei tur­to nio­ko­to­jai. Ne sy­kį nuo jų ran­kos griu­vo iš­lau­žy­ti me­di­niai kry­žiai, ne kar­tą iš­kraus­ty­ta au­kų dė­žu­tė.

2011 metų rug­sė­jo mė­ne­sį pa­ne­vė­žie­tis Al­vy­das Ve­be­ris nu­grio­vė Ma­ri­jos skulp­tū­rą. Jis ti­ki­no, kad jo pa­ties 1994 me­tais pa­sta­ty­ta Ma­ri­ja klai­di­no ti­kin­čiuo­sius ir bu­vo vir­tu­si sta­bu.

Kry­žių kal­nas, ku­rio ap­lan­ky­ti kiek­vie­nais me­tais at­vyks­ta šim­tai tūks­tan­čių tu­ris­tų iš vi­so pa­sau­lio, žmo­nėms sa­va­va­lia­ujant, anot spe­cia­lis­tų, ri­zi­kuo­ja pra­ras­ti sa­vo uni­ka­lu­mą.

2001 me­tais prie Kry­žių kal­no bu­vo pa­nai­kin­tas po­li­ci­jos po­stas.

Meš­kui­čių se­niū­nės Jo­lan­tos Baš­kie­nės tei­gi­mu, Vy­riau­sy­bės pla­nuo­se yra nu­ma­ty­ta im­tis prie­mo­nių, už­tik­ri­nan­čių Kry­žių kal­no ap­sau­gą.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Už­ge­si­nus gais­rą, dir­vo­že­mis ir kry­žiai ir to­liau lais­ty­ti van­de­niu.

Gais­ra­vie­tėje va­kar nuo pat ry­to dir­bo di­de­lės ug­nia­ge­sių pa­jė­gos.

Gais­ras su­nio­ko­jo da­lį me­di­nių kry­žių. Tei­gia­ma, kad ug­nis grei­čiau­siai įsi­plies­kė nuo žmo­nių pa­lik­tos de­gan­čios žva­ke­lės.

Šian­dien gais­ra­vie­tę tvar­kys Meš­kui­čių se­niū­ni­jos dar­bi­nin­kai. Ti­ki­ma­si, kad nu­siaub­ta vie­ta, pa­de­dant žmo­nėms, ne­tru­kus at­gis.

Van­duo gais­rui ge­sin­ti bu­vo ima­mas iš Kry­žių kal­no pa­šo­nė­je te­kan­čios Kul­pės upės.