
Naujausios
Kryžių kalną vėl aplankė gaisras
Vakar rytą Šiaulių apskrities ugniagesių gelbėtojų pajėgas ant kojų sukėlė pranešimas apie Kryžių kalne siautėjančią ugnį. Nepaisant to, kad liepsnojo nedideliame plote ir gaisrą pavyko sutramdyti per keliasdešimt minučių, ugniagesiai Kryžių kalne budėjo iki pat pavakarių.
Visame pasaulyje žinomą unikalų objektą ugnis nuniokojo ne pirmą kartą.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Dirbo ugniagesiai
Pranešimą apie gaisrą Kryžių kalne Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ugniagesiai iš Bendrojo pagalbos centro 112 gavo 34 minutės po devintos ryto.
Į Šiaulių rajone, Jurgaičių kaime, esantį Kryžių kalną per kelias minutes išvažiavo gausios pajėgos iš Šiaulių, taip pat ir iš Meškuičių priešgaisrinės tarnybos.
Ugnis, kaip paaiškėjo, siautėjo vienoje iš dviejų kalvų, vadinamojoje Marijos kalvos viršūnėje, maždaug dešimties kvadratinių metrų plote. Degė mediniai kryžiai ir sausa pavasarinė žolė.
Ugniai, kuri gesinta penkiomis gaisrinėmis cisternomis, numalšinti neprireikė nė pusvalandžio, tad ji plačiau neišplito.
Po gaisro incidento vietoje dar ilgokai dirbo ugniagesiai: buvo išardyti apdegę kryžiai, saugant Kryžių kalną nuo pakartotinio gaisro, perkastas dirvožemis. Gaisravietėje budėta iki pavakarių.
Prie Kryžių kalno patruliavo ir policijos pareigūnai – lankytojai buvo įspėti geriau aplenkti gaisro nuniokotą vietą ir paėjėti kitais takais.
Gaisravietę apžiūrėjo bei pasekmes įvertino Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Šiaulių apskrities policijos komisariato vadovai.
Gesinimo operacijai vadovavęs Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos I komandos vyriausiasis specialistas Andrius Ašmontas sako, kad iš pažiūros nedidelis gaisras kėlė labai rimtą grėsmę visam didelę istorinę ir dvasinę vertę turinčiam objektui – juk laiku nepastebėta ugnis galėjo akimirksniu apimti tankiai mediniais kryžiais „apsodintą“ kalną. Juolab kad išdžiųvusi pavasarinė žolė – itin degi.
Pareigūnas įvardijo kelias galimas gaisro versijas. Ugnis įsižiebti galėjo ir dėl paliktos žvakutės, ir dėl saulėje įkaitusio stiklo. Gaisrą galėjo sukelti ir koks piktadarys.
Priežastis – greičiausiai palikta žvakelė
Gaisravietę apžiūrėjo bei įvertino gaisrų tyrėjai. Pirmine išvada, gaisras Kryžių kalne nėra tyčinis, ugnis greičiausiai kilo dėl įžiebtos ir paliktos žvakelės.
Ugniagesiai dar kartą primygtinai prašo Kryžių kalno lankytojų saugoti unikalią vietą ir imtis maksimalių priemonių, kad panašių incidentų nebebūtų. Viena iš tokių priemonių – nepalikti prie pastatytų kryžių degančių žvakelių ir jokiu būdu Kryžių kalne nerūkyti bei nemėtyti nuorūkų.
Šiandien gaisravietę tvarkys Meškuičių seniūnijos darbininkai. Bus išvalyta teritorija, iš kitų vietų perkelta dalis kryžių.
Meškuičių seniūnė Jolanta Baškienė guodžiasi tuo, kad ir po gaisro Kryžių kalnas vis tiek lieka gyvas, o žmonės „nuskriaustą“ vietą bematant papuošia naujais kryžiais.
Prisistatė padegėju
Kol vakar tyrėjai tikslino gaisro, kilusio Kryžių kalne, priežastį, atsirado vyras, kuris žurnalistams prisipažino, kad incidento sukėlėjas yra jisai.
Vairuotoju dirbantis panevėžietis sakė gaisrą sukėlęs tyčia, nes esą taip norėjęs atkreipti valdžios dėmesį dėl jam nepriimtinų teisinių sprendimų.
Kad padegs Kryžių kalną, vyras teigė prieš pusmetį informavęs Prezidentę. Tačiau į jo ketinimus esą nebuvę rimtai sureaguota.
Kaip sukėlė gaisrą?
Panevėžietis teigė numestą skudurą tiesiog apipylęs žibalu.
Ar vyras sako tiesą, ar išsigalvojo, aiškinsis ikiteisminį tyrimą dėl turto sunaikinimo pradėjusi Šiaulių apskrities policija.
Vakar teisėsaugos akiratyje atsidūrusį gyventoją apklaustas Panevėžio policijoje.
Šiandien vyras turėtų būti apklausiamas Šiaulių policijos kriminalistų.
Kalną niokoja ugnis...
Kad gaisrai viso pasaulio katalikų gausiai lankomą vietą yra pamėgę, rodo ankstesnių metų įvykiai.
2012 metų lapkričio 1-osios vakarą ugnis suniokojo dalį Kryžių kalno papėdės dešiniojoje pusėje buvusių kryžių. Ugniagesiai tada konstatavo, kad gaisras Kryžių kalne kilo nuo deginamų Vėlinių žvakučių.
„Nebežinau, kaip ir ką reikia sakyti, kad Kryžių kalnas nebūtų verčiamas kapinėmis, – tada kalbėjo Meškuičių seniūnijos vadovė J. Baškienė. – Kryžių kalnas – maldos vieta, o ne kapinės.“
Saugant Kryžių kalną nuo gaisro, tada buvo pastatyti ženklai, draudžiantys degti žvakutes. Tačiau šiuos ženklus kalno prižiūrėtojai rasdavę išrautus ir išmėtytus.
Bene didžiausias gaisras pačioje Kryžių kalno viršūnėje siautėjo 2006 metų gruodžio pabaigoje. Tada sudegė mediniai kryžiai maždaug 50-ies kvadratinių metrų plote.
Liepsnos tada nuniokojo arba sunaikino tūkstančius didesnių bei mažesnių kryželių bei apie šimtą didelių dviejų–penkių metrų kryžių. Negailestingai suniokotas kalno viršūnėje buvęs ir ypač žmonių pamėgtas koplytstulpis su Rūpintojėliu. Labiausiai nuniokota apatinė šios medinės skulptūros dalis.
Nuo kalną apėmusių dūmų tada stipriai aprūko ir vienas pagrindinių Kryžių kalno akcentų – Jėzaus statula.
Didelis gaisras šioje vietoje buvo kilęs ir 1998 metais. Tuomet stipriai nuniokota kairioji Kryžių kalno pusė.
Mažesnių gaisrų, kelių kvadratinių metrų plote, Kryžių kalne pasitaikydavo ir prieš 1998-uosius. Didžiuma jų – dėl žmonių neatsakingo elgesio su ugnimi.
...ir nusikaltėliai
Kryžių kalną ne kartą buvo nusiaubę ir vagys bei turto niokotojai. Ne sykį nuo jų rankos griuvo išlaužyti mediniai kryžiai, ne kartą iškraustyta aukų dėžutė.
2011 metų rugsėjo mėnesį panevėžietis Alvydas Veberis nugriovė Marijos skulptūrą. Jis tikino, kad jo paties 1994 metais pastatyta Marija klaidino tikinčiuosius ir buvo virtusi stabu.
Kryžių kalnas, kurio aplankyti kiekvienais metais atvyksta šimtai tūkstančių turistų iš viso pasaulio, žmonėms savavaliaujant, anot specialistų, rizikuoja prarasti savo unikalumą.
2001 metais prie Kryžių kalno buvo panaikintas policijos postas.
Meškuičių seniūnės Jolantos Baškienės teigimu, Vyriausybės planuose yra numatyta imtis priemonių, užtikrinančių Kryžių kalno apsaugą.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Užgesinus gaisrą, dirvožemis ir kryžiai ir toliau laistyti vandeniu.
Gaisravietėje vakar nuo pat ryto dirbo didelės ugniagesių pajėgos.
Gaisras suniokojo dalį medinių kryžių. Teigiama, kad ugnis greičiausiai įsiplieskė nuo žmonių paliktos degančios žvakelės.
Šiandien gaisravietę tvarkys Meškuičių seniūnijos darbininkai. Tikimasi, kad nusiaubta vieta, padedant žmonėms, netrukus atgis.
Vanduo gaisrui gesinti buvo imamas iš Kryžių kalno pašonėje tekančios Kulpės upės.