Naujausios
Kryžių kalnas išvalytas nuo ubagų
Prieš porą metų Kryžių kalną buvo apraizgiusi ubagų „mafija“: sakralinėje vietoje masiškai elgetavo ir tikri, ir netikri organizuoti elgetos. Dabar Kryžių kalne ubagauti uždrausta, o elgetas vaiko policija. Šiaulių rajono Taryba nusprendė, kad šventame Kryžių kalne elgetoms — ne vieta.
Sigita STONKIENĖ
siga@skrastas.lt
Užbraukta ištiesta sauja
Maždaug prieš dvejus metus Kryžių kalnas buvo apspistas tikrų ir netikrų duoneliautojų, tarp kurių vyko savotiška konkurencija.
Turistų dažnai lankoma vieta sutraukdavo įvairiausio plauko elgetas: gyvenimo nuskriaustus benamius, luošius bei invalidus, kuriems krikščioniška artimo pagalba galbūt iš tiesų buvo vienintelis pragyvenimo šaltinis.
Tarp tikrų elgetų įsimaišydavo ir elgetautojai — „verslininkai“, Kryžių kalno papėdėje aptikę neblogą pasipinigavimo nišą.
Apdriskę poteriaujantys vargetos savaime aišku nepuošė viso pasaulio turistų lankomos stebuklingos vietos, kėlė kitokių problemų.
Prieš porą metų Šiaulių rajono taryba patvirtino naujas kalno lankymo taisykles. Prie Kryžių kalno uždrausta rūkyti, vartoti alkoholį, palikti degančių žvakių.
Atsirado ir elgetauti draudžiantis ženklas, kuriame klūpantis žmogus su ištiesta sauja — perbrauktas.
Tvarkos įvedinėti ilgai nereikėjo. Dažniau pasisukiojo policija ir elgetas nuo Kryžių kalno kaip vėjas nupūtė.
Nebeliko ir prieštaringai vertintų aukų dėžučių kalno prieigose ir prie Švenčiausios mergelės Marijos skulptūros.
Dabar aplankę šventą vietą ir norintys čia paaukoti monetas deda tiesiog ant granito akmens, ant kurio padėtas rožinis.
Kas ir kada tas monetas surenka, neaišku, nes elgetaujančių prie Kryžių kalno nebėra.
Ona pasiuntė prie Seimo
Vis dėlto elgetauti draudžiančios nuorodos paiso ne visi. Praėjusią savaitę palei į kalną vedančius laiptus sėdėjo viena elgeta. Praeidami turistai kartkartėmis pasilenkdavo prie dėžutės nuo margarino, kurioje gulėjo monetos. Elgeta nulenkdavo galvą ir linkėjo Dievo palaimos.
Paklausta, kodėl nepaiso draudimo, akimirksniu supyko. Nervingai mostelėjo ranka: netrukdykit. Nešnekės: „Eikit Seimo klausinėti, ne manęs“.
Tačiau netrukus atlyžo.
„Nu kas gali uždrausti gyvent žmogui, ką? Jeigu aš kitaip neišsiverčiu? Man irgi patiktų ką nors kitką dirbti, o ne šitaip sėdėti. Bet žmonės geri, gaili. Jei ne jie, būčiau mirusi. Kiti, kurie čia buvo anksčiau, jau išmirė. O tie, kurie liko, pamatę policiją bėga ir išsislapsto.“
Ona nebėga. Elgetauja, nes mano, kad jai niekas negali to uždrausti. Pernai policininkai bandę uždėti antrankius ir jėga nutempti į automobilį, bet ji išskėtusi rankas į šalis ir pareiškusi, kad niekur neis.
Kad Kryžių kalnas — visų, ne privati nuosavybė.
„Sako, kad mes gėdą valstybei darom. Viešpatie tu mano! Argi tai mes gėdą darom? Juk kas dedas valdžioje, Seime, kokie kyšiai, koks reketas, tik griebia, tik reikalauja! Ir tas demonstruojama pasauliui. Manęs niekas nedemonstruoja pasauliui ir aš nieko blogo nedarau. Nieko neprašau, kas įdėjo, tam ačiū, tam Dievo palaima“.
Ona sakė, kad kalno lankytojai ja, elgetaujančia, nesistebi.
Prieštarauja krikščioniškoms tiesoms
Prie Kryžių kalno pakalbinti turistai valdžios draudimą čia elgetauti vertina nevienareikšmiškai.
Panevėžietėms Laimai Vaičiulienei ir Vitalijai Gliaudenienei ubagai nekliudo. Atvirkščiai, moterys mano, kad vargšų išgujimas iš šventos vietos kertasi su krikščioniškosiomis tiesomis.
„Kiekvienas esame kitoks ir kiekvienas kitaip mąstome. Jų problema, kaip jie užsidirba duonai. Kita vertus, kodėl šventoje vietoje negalima atsiklaupti ir poteriauti? “Šventame rašte“ pasakyta: “Neskriausk vargšo, nes jis yra vargšas, ir nestumdyk elgetos prie miesto vartų“, — pacitavo ponia Laima. — Mūsų, krikščionių, pareiga padėti prašančiam, o auką jis, kur nori, ten ir tededa.“
Moterų nuomone, elgetų nereikėtų gėdytis: „Ar mes turtingesni atrodysim, jei ubagų nesimatys? Mūsų bėdos kitur.“
Kalno papėdėje sutikta viešnia iš Suomijos Tuula Ruusunen daug keliauja po pasaulį, o elgetų sutinka visose šalyse. Sustojusi prie simbolio su perbraukta ištiesta sauja, svarstė diplomatiškai: kad šiuo klausimu vienareikšmiškos nuomonės neturi.
Tiesa, ji mano, kad atvykę į šią vietą dalis Kryžių kalno lankytojų specialiai norėtų paaukoti:
„Labai daug žmonių turi daug pinigų ir labai daug kam jų trūksta. Galėtų būti aukų dėžutės tiems, kurie nori čia paaukoti“.
Baiminasi nekultūringumo
Pasak Šiaulių rajono savivaldybės Kultūros paveldo tarnybos vedėjos Sigitos Tauterienės, rajono Taryboje, be kita ko, nuspręsta, kad Kryžių kalnas — ne vieta elgetoms, kurie dažnai čia elgdavosi įžūliai ir nekultūringai. Vilnius, pasak vedėjos, jau susitvarkė su elgetomis, jų nebeliko net prie bažnyčių.
„Kodėl prie vienuolyno ubagų nėra? Gal ugdykime kažkokią kultūrą, ne vien apsistatykime utėlėtais ir visokiais baisiais žmonėmis. Nes kai masiškai pradeda kaišioti delnus ir prašyti, visai nebe kas. Su policija sutarta, kad ji turi teisę išvežti ubagus iš ten.“
S. Tauterienės nuomone, ateityje ši tvarka gali keistis.
PROTESTAS: Kryžių kalne elgetaujanti Ona nepaiso draudimo ir mano, kad niekas negali jai to uždrausti.
DRAUDIMAS: Kryžių kalno papėdėje pastatytas ženklas įspėja, kad čia elgetauti draudžiama.
KONTRASTAI: Viešnia iš Suomijos Tuula Ruusunen mano, kad Kryžių kalne galėtų būti aukų dėžutės: „Labai daug žmonių turi daug pinigų ir labai daug kam jų trūksta.“
PRIEŠTARAVIMAS: Panevėžietės (iš dešinės) Laima Vaičiulienė ir Vitalija Gliaudenienė įsitikinusios, kad draudimas elgetauti, ypač šventoje vietoje, iš esmės prieštarauja Kristaus mokymui.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
