Kur dingsta 150 000 tonų pavojingų atliekų?

Kur dings­ta 150 000 to­nų pa­vo­jin­gų at­lie­kų?

Ti­kė­da­ma­si už­dirb­ti, vals­ty­bė nuo šių me­tų pra­džios įve­dė pa­vo­jin­gų at­lie­kų są­var­ty­no mo­kes­tį – 48 eu­rai už to­ną. Vie­toj už­dar­bio – skan­da­las. Į „Tok­si­kos“ pa­vo­jin­gų at­lie­kų są­var­ty­ną šie­met neat­vež­ta nie­ko, nors per me­tus Lie­tu­vo­je su­kau­pia­ma apie 100–150 tūks­tan­čių to­nų pa­vo­jin­gų at­lie­kų, tarp jų – ir me­di­ci­ni­nių. Kur Lie­tu­vo­je dings­ta pa­vo­jin­gos at­lie­kos?

Apie tai „Šiau­lių kraš­to“ in­ter­viu su UAB „Tok­si­ka“ ge­ne­ra­li­niu di­rek­to­riu­mi Arū­nu DIR­VINS­KU.

Ri­ta ŽA­DEI­KY­TĖ

rita@skrastas.lt

Nė vie­nos to­nos

– Prieš ke­le­tą sa­vai­čių Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė­je su­si­ti­kęs su Šiau­lių kraš­to bi­čiu­lių par­la­men­ti­nės gru­pės na­riais pra­šė­te pa­lai­ky­ti siū­ly­mą, kad bū­tų su­ma­žin­tas są­var­ty­no mo­kes­tis pa­vo­jin­goms at­lie­koms. Ko­dėl rei­kia jį ma­žin­ti?

– Krei­pė­mės ne tik į Šiau­lių kraš­to bi­čiu­lių par­la­men­ti­nę gru­pę, bet ir į Vy­riau­sy­bę, Ap­lin­kos, Ūkio mi­nis­te­ri­jas dėl tar­šos mo­kes­čio, ku­ris įsi­ga­lio­jo nuo 2016 me­tų sau­sio 1 die­nos.

Iki Nau­jų­jų me­tų tar­šos (są­var­ty­no) mo­kes­čio iš vi­so ne­bu­vo. Da­bar šis mo­kes­tis – 48 eu­rai už to­ną.

„Tok­si­kos“ pa­vo­jin­gų at­lie­kų są­var­ty­nas Šiau­lių ra­jo­ne – vie­nin­te­lis toks Lie­tu­vo­je, tik ja­me ga­li­ma lai­do­ti pa­vo­jin­gas at­lie­kas, ku­rių ne­ga­li­ma nei per­rū­šiuo­ti, nei pa­nau­do­ti ant­ri­niam nau­do­ji­mui ar ki­taip su­tvar­ky­ti.

Tar­šos mo­kes­tis įve­da­mas tam, kad kuo ma­žiau at­lie­kų pa­tek­tų į są­var­ty­ną. To­dėl da­bar mes tu­ri­me ne­pa­lan­kią ir pa­ra­dok­sa­lią si­tua­ci­ją: at­si­ra­do di­džiu­lės žirk­lės tarp ko­mu­na­li­nių at­lie­kų są­var­ty­no, kur mo­kes­tis už to­ną – 3 eu­rai, o pa­vo­jin­gų at­lie­kų są­var­ty­no – 48 eu­rai. Šios žirk­lės nie­kaip ne­ska­ti­na tvar­kin­gai ir sau­giai su­tvar­ky­ti pa­vo­jin­gų at­lie­kų.

– Ar dėl mo­kes­čio su­ma­žė­jo pa­vo­jin­gų at­lie­kų, pa­ten­kan­čių į „Tok­si­kos“ są­var­ty­ną?

– Mes tą ženk­liai pa­ju­to­me. Pa­vyz­džiui, iki Nau­jų­jų me­tų pa­lai­do­jo­me ne­ma­žus kie­kius už­terš­to stik­lo, už to­ną gau­da­mi 35 eu­rų amor­ti­za­ci­jos kaš­tų mo­kes­tį. Po Nau­jųjų me­tų įve­dus tar­šos mo­kes­tį tas pa­ts už­terš­to stik­lo tu­rė­to­jas no­rė­jo at­vež­ti pa­lai­do­ti to­kį pat stik­lą, bet apskai­čia­vo, kad prie 35 eu­rų amor­ti­za­ci­jos kaš­tų dar pri­dė­jus są­var­ty­no mo­kes­tį – 48 eu­rus –  to­na šios pa­vo­jin­gos at­lie­kos jos tu­rė­to­jui, no­rint ją sau­giai pa­lai­do­ti, jau kai­nuo­ja 83 eu­rus.

Bū­tent dėl per di­de­lės kai­nos pa­vo­jin­gų at­lie­kų mums tie­siog ne­be­ve­ža. Po Nau­jų­jų me­tų nė vie­nos to­nos pa­vo­jin­gų at­lie­kų neį­ve­žė­me į sa­vo są­var­ty­ną.

Mes pra­šo­me mo­kes­tį su­vie­no­din­ti su ko­mu­na­li­nių at­lie­kų są­var­ty­no tar­šos mo­kes­čiu.

Lie­tu­vo­je per me­tus su­kau­pia­ma apie 100–150 tūks­tan­čių to­nų pa­vo­jin­gų at­lie­kų. „Tok­si­ka“ pa­gal lei­di­mą per me­tus ga­li su­de­gin­ti 8 000 to­nų. Į už­sie­nį iš­ve­ža­ma apie 8–9 tūks­tan­čiai to­nų. Ke­tu­ri penk­ta­da­liai šių pa­vo­jin­gų at­lie­kų  neaiš­ku, kur pa­puo­la.

– Ar tai reiš­kia, kad pa­vo­jin­gos at­lie­kos dėl per di­de­lio mo­kes­čio lai­do­ja­mos neaiš­ku kur?

– Da­lis pa­vo­jin­gų at­lie­kų kau­pia­si tam ne­pri­tai­ky­tuo­se san­dė­liuo­se, kol tar­šos mo­kes­tis bus su­ma­žin­tas.

Ta­čiau yra Lie­tu­vo­je vers­li­nin­kų, ku­rie ieš­ko bū­dų, kaip pa­keis­ti at­lie­kų ko­dą ir pa­vo­jin­gas at­lie­kas pa­lai­do­ti ko­mu­na­li­nių at­lie­kų są­var­ty­ne.

– Kas tuos ko­dus kei­čia?

– Pa­gal ga­lio­jan­čius įsta­ty­mus ko­dus ga­li pa­si­keis­ti at­lie­kos tvar­ky­to­jas, jis pa­ts nu­sta­to at­lie­kos ko­dą.

– Ar tai reiš­kia, kad pa­vo­jin­gos che­mi­nės me­džia­gos, pa­kei­tus ko­dus, ga­li virs­ti pa­kal­nu­tė­mis ir bū­ti iš­mes­tos į bui­ti­nių at­lie­kų są­var­ty­ną?

– Gal­būt ne taip tie­sio­giai, bet prin­ci­pas pa­na­šus.

– Kaip pa­vo­jin­gų at­lie­kų lai­do­ji­mas ko­mu­na­li­nia­me są­var­ty­ne vei­kia ap­lin­ką, dir­vo­že­mį? Ar tai pa­vo­jin­ga?

– Ti­kė­jo­mės, kad į šiuo reiš­ki­nius ak­ty­viau rea­guos Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja, bet la­biau rea­ga­vo ne jie. Ži­no­ma, kad pa­vo­jin­gos at­lie­kos, lai­do­ja­mos bet kur, yra la­bai rim­ta ap­lin­ko­sau­gos pro­ble­ma.

Pi­ni­gai ar ža­la?

– Gal „Tok­si­kos“ prio­ri­te­tas yra pel­nin­gas vers­las?

– „Tok­si­ka“ yra vers­lo įmo­nė, bet ji at­lie­ka ir ap­lin­ko­sau­gos funk­ci­ją. Di­džiu­lės Eu­ro­pos Są­jun­gos ir vals­ty­bės in­ves­ti­ci­jos bu­vo nu­kreip­tos tam, kad su­si­kau­pu­sios pa­vo­jin­gos at­lie­kos Lie­tu­vo­je bū­tų tin­ka­mai tvar­ko­mos.

– Iš ko su­si­da­ro „Tok­si­kos“ pa­ja­mos, jei­gu, pa­vyz­džiui, už pa­vo­jin­gų at­lie­kų są­var­ty­no veik­lą nuo Nau­jų­jų me­tų ne­ga­vo­te nė eu­ro?

– „Tok­si­ka“ tu­ri ke­lis vals­ty­bi­nės reikš­mės ob­jek­tus vien Šiau­lių ra­jo­ne: pa­vo­jin­gų at­lie­kų są­var­ty­ną, pa­vo­jin­gų at­lie­kų de­gi­ni­mo įren­gi­nį.

Praė­ju­siais me­tais mes pa­gal su­tar­tis su vers­lo įmo­nė­mis su­rin­ko­me ge­ro­kai per 6 000 to­nų pa­vo­jin­gų at­lie­kų. Kai tos at­lie­kos pa­ten­ka pas mus, spren­džia­me, ar jas ga­li­me de­gin­ti, ar – į pa­vo­jin­gų at­lie­kų są­var­ty­ną. Kai che­mi­kai nu­sta­to, kad mes at­lie­kas ga­li­me de­gin­ti su prie­dais,  re­gen­tais, dū­mų va­ly­mu, mes de­gi­na­me. Bet po de­gi­ni­mo lie­ka šla­kai, ku­riuos lai­do­ja­me sa­vo pa­vo­jin­gų at­lie­kų są­var­ty­ne.

Tos pa­vo­jin­gos at­lie­kos, ku­rių ne­de­gi­na­me, ke­liau­ja į pa­vo­jin­gų at­lie­kų są­var­ty­ną.

Per di­de­lis tar­šos mo­kes­tis le­mia bū­tent pa­vo­jin­gų at­lie­kų są­var­ty­no veik­lą – nea­ku­mu­liuo­ja pa­ja­mų ir mes ne­ga­li­me at­lik­ti ap­lin­ko­sau­gi­nės funk­ci­jos, nors bū­tent šiam pa­vo­jin­gų at­lie­kų są­var­ty­nui įren­gti iš­leis­tos di­džiu­lės lė­šos – per 3 mi­li­jo­nai eu­rų.

Tar­šos mo­kes­čio lė­šos – 48 eu­rai už to­ną yra mo­kes­tis į vals­ty­bės biu­dže­tą per Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ją.

Jei­gu tar­šos mo­kes­tis bus 3 eu­rai, mes rin­ko­je, kad pa­si­deng­tu­me sa­vo są­nau­das, amor­ti­za­ci­nes iš­lai­das, kaž­kiek už­si­dė­si­me ir už­dirb­si­me, bet prie 48 eu­rų už to­ną pri­dė­jus amor­ti­za­ci­nes iš­lai­das jau užau­gi­na­ma la­bai di­de­lė su­ma.

Me­di­ci­ni­nių at­lie­kų tik su­mal­ti ne­pa­kan­ka

– Su­si­ti­ki­me su par­la­men­ta­rais už­si­mi­nė­te, kad per di­de­lis tar­šos mo­kes­tis le­mia ir ne­tin­ka­mą me­di­ci­ni­nių at­lie­kų tvar­ky­mą. Kur ke­liau­ja tvars­lia­vos, švirkš­tai?

– ... ir li­go­nių kū­no da­lys. Prieš ke­le­rius me­tus vie­na­me Pa­ne­vė­žio są­var­ty­ne bu­vo ras­ta žmo­gaus ko­ja. Ti­ki­me, kad to­kie at­ve­jai jau praei­tis. Net ir li­go­nių saus­kel­nės ne­ga­li pa­pul­ti į ko­mu­na­li­nių at­lie­kų są­var­ty­ną: dėl che­mi­nės reak­ci­jos tu­ri bū­ti su­de­gin­tos pa­vo­jin­gų at­lie­kų de­gi­ni­mo įren­gi­ny­je.

Nei tai, kas rū­ko per ka­ti­li­nių ka­mi­nus prie li­go­ni­nių, nei Klai­pė­do­je esan­tis ko­mu­na­li­nių at­lie­kų de­gi­ni­mo įren­gi­nys, ne­pa­jė­gūs su­nai­kin­ti chlo­ro jun­gi­nių, ku­rie yra pa­vo­jin­gi žmo­gaus svei­ka­tai, nes jie su­de­ga tik 1 200 laips­nių tem­pe­ra­tū­ro­je. Tai įma­no­ma tik vie­nin­te­lė­je Lie­tu­vo­je vie­to­je – „Tok­si­ko­je“. Tam ji ir bu­vo sta­ty­ta.

– Kon­ku­ren­tas „Tok­si­kai“ dėl me­di­ci­ni­nių at­lie­kų ne tik mi­nė­tas Klai­pė­dos ko­mu­na­li­nių at­lie­kų de­gi­ni­mo įren­gi­nys, bet ir Lat­vi­jo­je vei­kian­ti įmo­nė?

– Tai ne kon­ku­ren­tai, tai – ne­tvar­ka. Me­di­ci­ni­nės įstai­gos tu­ri įsi­gi­ju­sios va­di­na­muosius au­tok­la­vus, ku­rie ste­ri­li­zuo­jant nui­ma tik bak­te­ri­nį už­kra­tą, o li­ku­sią at­lie­ką dar kaž­ko­dėl Lie­tu­vo­je lei­džia­ma iš­mes­ti į ko­mu­na­li­nių at­lie­kų są­var­ty­ną. Eu­ro­pos ša­ly­se tai jau maž­daug 15 me­tų yra drau­džia­ma.

Vo­kie­čiai tei­gė, kad AIDS ser­gan­čio žmo­gaus ada­ta, net ir at­si­dū­ru­si po au­tok­la­vo są­var­ty­ne, žmo­gui iš­lie­ka pa­vo­jin­ga. Mes ma­tė­me, kad au­tok­la­vu at­lie­kos tik chlo­ru de­zin­fe­kuo­ja­mos, po to su­smul­ki­na­mos ir ver­čia­mos į ko­mu­na­li­nių at­lie­kų są­var­ty­ną.

Ki­tas srau­tas me­di­ci­ni­nių at­lie­kų ke­liau­ja į Lat­vi­ją. Ten ke­lios pri­va­čios įmo­nės tu­ri au­tok­la­vus, o po au­tok­la­vų at­lie­kos pa­ten­ka į Lat­vi­jos ko­mu­na­li­nių at­lie­kų są­var­ty­nus.

– Net ir ke­lias kla­ses bai­gęs žmo­gus yra gir­dė­jęs, kad ge­riau­siai „pi­ni­gus da­ro“ nar­ko­ti­kai, pro­sti­tu­ci­ja, gink­lai ir šiukš­lės. Gal „Tok­si­ka“ sie­kia kuo di­des­nio pel­no?

– Ko­dėl Vo­kie­ti­jos pi­lie­tis aiš­kiai ži­no, kad jo šei­mos biu­dže­tą su­da­ro ir mo­kes­tis už van­de­nį,  du­jas, elekt­rą ir šiukš­les, o mū­sų žmo­nės dar ne vi­si tai ži­no?

Jei­gu mes no­ri­me šva­res­nė­je ap­lin­ko­je gy­ven­ti, mes tu­ri­me tin­ka­mai tvar­ky­ti at­lie­kas.

Eu­ro­pa iš­mo­kė pa­si­sta­ty­ti ne tik lau­ko bū­de­les

– Sta­tant „Tok­si­ką“ bu­vo dek­la­ruo­ja­ma, kad at­lie­kas pra­dė­si­me tvar­ky­ti kaip eu­ro­pie­čiai, ku­rie kaž­ka­da iš­mo­kė lie­tu­vius sta­ty­ti ir lau­ko tua­le­tus.

– Tie pro­ce­sai vyks­ta la­bai lė­tai. Mes į „Tok­si­ką“ ve­ža­me vers­li­nin­kus, Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos at­sto­vus, kad kuo dau­giau žmo­nių pa­ma­ty­tų, ko­kias tu­ri­me ga­li­my­bes.

Sta­tant „Tok­si­ką“ vals­ty­bės in­te­re­sas bu­vo ap­lin­ko­sau­ga. Vi­sa­da šiek tiek pi­giau bus iš­vers­ti at­lie­kas ko­mu­na­li­nių at­lie­kų są­var­ty­ne. Bet ar tai yra tei­sin­ga? Ar Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jai dar ne­si­bai­gė lai­kas iš­duo­ti lei­di­mus me­di­ci­ni­nes at­lie­kas iš­vež­ti į už­sie­nį ži­nant, kad Lat­vi­jo­je jos lai­do­ja­mos ko­mu­na­li­nių at­lie­kų są­var­ty­ne, ku­ris yra vi­sai ne­to­li Lie­tu­vos sie­nos?

Kaž­kam pa­to­giau, kaž­kam pi­giau pa­vo­jin­gas at­lie­kas tie­siog iš­vers­ti ir vis­kas.

– Ar jū­sų klien­tas yra žmo­gus, ra­dęs san­dė­liu­ke se­nų che­mi­ka­lų ar su­džiū­vu­sių da­žų?

– Ži­no­ma. Pa­se­nu­sius vais­tus rei­kia nu­neš­ti į vais­ti­nę, o jos at­veš pas mus. Se­nus da­žus ir ki­to­kias pa­vo­jin­gas at­lie­kas – ne už­kas­ti dar­žo ga­le, o nu­neš­ti į stam­bia­ga­ba­ri­čių at­lie­kų su­rin­ki­mo aikš­te­les, ku­rios yra dau­ge­ly­je mies­te­lių. Iš ten at­lie­kos pa­teks pas mus.

Rei­kia žmo­nėms su­vok­ti, kad ne­ga­li­ma mes­ti to­kių at­lie­kų į ko­mu­na­li­nių at­lie­kų kon­tei­ne­rius, nes che­mi­niai pro­ce­sai ga­li bū­ti ne­prog­no­zuo­ja­mi.

Atas­kai­ta – tik po de­gi­ni­mo

– „Tok­si­ka“ bu­vo pra­ra­du­si da­lį pa­si­ti­kė­ji­mo, kai įmo­nė­je bu­vo įvy­kęs spro­gi­mas, kai bu­vo nu­sta­ty­ta, kad de­gi­ni­mo įren­gi­nys nu­pirk­tas per di­de­lių pa­ra­met­rų. Ar pa­ma­tę dū­mus iš „Tok­si­kos“ ka­mi­no gy­ven­to­jai tu­ri pradėti ­ne­rim­auti?

– Mes kvie­tė­me žmo­nes pa­ro­dy­ti, kaip dir­ba­ma. Ne­se­niai, pa­vyz­džiui, lan­kė­si Me­de­ly­no bend­ruo­me­nės gy­ven­to­jai.

Che­mi­nių ele­men­tų iš­me­ti­mas fik­suo­ja­mas kiek­vie­ną mi­nu­tę ir on li­ne Šiau­lių re­gio­no ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­tas ma­to ka­mi­no iš­me­ti­mų su­dė­tį.

– O gy­ven­to­jai?

– Jei­gu įren­gi­nys dir­ba, 8 va­lan­dą ry­to jau yra įke­lia­ma rod­me­nų len­te­lė už praė­ju­sią die­ną. Kai įren­gi­nys ne­dir­ba – nė­ra iš­me­ti­mų, nė­ra ir rod­me­nų.

4 kar­tus per me­tus at­lie­ka­me diok­si­nų ir fu­ra­nų iš­me­ti­mų kont­ro­lę. Ma­ta­vi­mai pa­ro­dė, kad dir­ba­me su di­džiu­liu re­zer­vu iki leis­ti­nai sau­gios nor­mos. Du treč­da­lius„Tok­si­kos“ įmo­nės są­ma­tos su­da­ro bū­tent dū­mų va­ly­mo įren­gi­nys.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

PEL­NAS: UAB „Tok­si­ka“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Arū­nas Dir­vins­kas tei­gia, kad vals­ty­bės ka­pi­ta­lo įmo­nė ir sie­kia pel­no, ir at­lie­ka ap­lin­ko­sau­gos funk­ci­ją, nes tam ji Lie­tu­vo­je ir bu­vo sta­ty­ta.

PA­VO­JUS: Pa­di­di­nus pa­vo­jin­gų at­lie­kų są­var­ty­nui mo­kes­tį iki 48 eu­rų už to­ną, „Tok­si­kos“ ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus Arū­no Dir­vins­ko tei­gi­mu, į vie­nin­te­lį pa­vo­jin­gų at­lie­kų są­var­ty­ną ne­beat­vež­ta nė vie­nos to­nos pa­vo­jin­gų at­lie­kų. Kur jos dings­ta?

PRO­CE­SAS: „Tok­si­ka“, sta­ty­ta už di­džiu­les Eu­ro­pos Są­jun­gos ir vals­ty­bės in­ves­ti­ci­jas, bet pa­vo­jin­gų at­lie­kų tu­rė­to­jams pa­si­da­rė per bran­gu pirk­ti vals­ty­bi­nės įmo­nės pa­slau­gą.