Kvalifikuotas aš ar ne?

Kva­li­fi­kuo­tas aš ar ne?

Rū­ta Vai­nie­nė

Koks dar­buo­to­jas aš esu – kva­li­fi­kuo­tas ar ne­kva­li­fi­kuo­tas? Šis klau­si­mas nuo lie­pos 1 die­nos tu­rė­jo iš­kil­ti kiek­vie­nam mi­ni­ma­lią al­gą gau­nan­čiam dar­buo­to­jui.

Dar­bo ko­dek­sas už­da­vė ne­ma­žą mink­lę, nes nu­sta­tė, kad mi­ni­ma­lią al­gą Lie­tu­vo­je ga­li gau­ti tik ne­kva­li­fi­kuo­tą dar­bą dir­ban­tys dar­buo­to­jai. Pa­gal Dar­bo ko­dek­są, ne­kva­li­fi­kuo­tu dar­bu lai­ko­mas toks dar­bas, ku­riam at­lik­ti ne­ke­lia­mi jo­kie spe­cia­lūs kva­li­fi­ka­ci­niai įgū­džiai ar pro­fe­si­niai ge­bė­ji­mai.

Įs­ta­ty­me pa­teik­tas kva­li­fi­kuo­to dar­bo api­brė­ži­mas – iš se­ri­jos “svies­tas svies­tuo­tas“. Šne­ka­mo­jo­je kal­bo­je – vis­ko pa­si­tai­ko, net ir nu­si­šne­kė­ti. Bet kai nu­si­šne­ka įsta­ty­mas – ge­ro ne­lauk.

Net­ruk­si­me su­lauk­ti ir teis­mi­nių gin­čų, be­siaiš­ki­nant pa­čią są­vo­ką. Kas yra to­ji kva­li­fi­ka­ci­ja ar pro­fe­si­niai ge­bė­ji­mai – ne­ži­no nie­kas. Dip­lo­mas? Pa­tir­tis? Dar­bo su­dė­tin­gu­mas? Nė vie­nas kri­te­ri­jus nė­ra nei įti­ki­na­mas, nei pa­ti­ki­mas, nes kiek­vie­nas at­ve­jis – iš­skir­ti­nai in­di­vi­dua­lus.

Pa­vyz­džiui, jei pa­pras­čiau­sią va­ly­mo pa­slau­gą, at­ro­do, ga­li at­lik­ti kiek­vie­nas, jei tas „kiek­vie­nas“ im­tų va­ly­ti jū­sų pra­ban­gaus kos­tiu­mo dė­mes – jums ne­pa­tik­tų.

Prak­tiš­kai, kiek­vie­nam dar­bui at­lik­ti rei­ka­lin­gos vie­no­kios ar ki­to­kios ži­nios, o su lai­ku įgy­ja­mi ir įgū­džiai. Žvel­giant iš šio taš­ko, vals­ty­bės nu­sta­to­ma mi­ni­ma­li al­ga tam­pa sa­vo­tiš­ku ne­le­ga­liai per ma­žu at­ly­giu.

Kiek konk­re­čiau ne­kva­li­fi­kuo­tą dar­bą api­brė­žia Lie­tu­vos pro­fe­si­jų kla­si­fi­ka­to­rius. Pa­gal jį, ne­kva­li­fi­kuo­ti dar­bi­nin­kai at­lie­ka ne­su­dė­tin­gus ir įpras­tus dar­bus, ku­riems at­lik­ti pa­pras­tai rei­kia ran­ki­nių įran­kių ir fi­zi­nės jė­gos.

Šia­me kla­si­fi­ka­to­riu­je var­di­ja­mos pa­grin­di­nės ne­kva­li­fi­kuo­tų pro­fe­si­jų at­sto­vų at­lie­ka­mos už­duo­tys: va­ly­mas, ba­ga­žo ar kro­vi­nių tvar­ky­mas; pi­ni­gų su­rin­ki­mas iš au­to­ma­tų; šiukš­lių rin­ki­mas ir taip to­liau – są­ra­šas ga­na il­gas. Į jį įtrau­kia­mas net va­do­va­vi­mas ki­tiems dar­buo­to­jams! Žvel­giant iš šio taš­ko, te­rei­kia tik pa­si­steng­ti kū­ry­biš­kai pa­žvelg­ti į pro­fe­si­ją, ir net va­do­vo dar­bas ga­li tap­ti ne­rei­ka­lau­jan­čiu kva­li­fi­ka­ci­jos.

Dar­bo ko­dek­sas įpa­rei­go­jo darb­da­vį spręs­ti, ku­ri dar­bo vie­ta rei­ka­lau­ja kva­li­fi­kuo­to dar­bo. Na­tū­ra­lu, kad kiek­vie­nas dar­buo­to­jas steng­sis įro­dy­ti, kad jo at­lie­ka­mam dar­bui rei­kia ir pro­fe­si­nių ge­bė­ji­mų, ir įgū­džių.

Ži­no­ma, kad jis ti­kė­sis, jog al­ga bū­tų pa­kel­ta reikš­min­gai, o ne vie­nu ki­tu eu­ru. Ta­čiau daž­nas darb­da­vys, no­rė­da­mas iš­veng­ti ga­li­mų pa­tik­ri­ni­mų, bau­dų ar įspė­jan­čių "Sod­ros" laiš­kų, rink­sis bū­tent tik sim­bo­liš­kai ją pa­kel­ti. Nes ko­dėl tu­rė­tų kel­ti dau­giau, jei lie­pos pir­mą die­ną ne­pa­si­kei­tė nie­kas, iš­sky­rus įsta­ty­mo rai­dę – nei dar­buo­to­jas pra­dė­jo dirb­ti na­šiau, nei už­sa­ky­mų pa­dau­gė­jo.

Lyg dar bū­tų ma­žai biu­rok­ra­ti­jos, Dar­bo ko­dek­so rei­ka­la­vi­mu darb­da­vys tu­rės pa­tvir­tin­ti įmo­nė­je tai­ko­mą dar­bo ap­mo­kė­ji­mo sis­te­mą, ir pa­da­ry­ti ją priei­na­mą su­si­pa­žin­ti vi­siems dar­buo­to­jams.

Dar­bo ap­mo­kė­ji­mo sis­te­mo­je tu­rės bū­ti nu­ro­do­mos dar­buo­to­jų ka­te­go­ri­jos pa­gal pa­rei­gy­bes ir kva­li­fi­ka­ci­ją bei kiek­vie­nos jų ap­mo­kė­ji­mo for­mos ir dar­bo už­mo­kes­čio dy­džiai (mi­ni­ma­lus ir mak­si­ma­lus), pa­pil­do­mo ap­mo­kė­ji­mo (prie­dų ir prie­mo­kų) sky­ri­mo pa­grin­dai ir tvar­ka, dar­bo už­mo­kes­čio in­dek­sa­vi­mo tvar­ka. Prak­tiš­kai – kaip biu­dže­ti­nė­je įstai­go­je.

Kaip ži­nia, no­rė­ta, kaip ge­riau, o išeis, kaip vi­sa­da. Jei anks­čiau kal­bė­da­vo­me apie dvi­gu­bą bu­hal­te­ri­ją, da­bar įmo­nės ska­ti­na­mos tu­rė­ti dvi­gu­bus dar­bo san­ty­kius. Tik­rus, ir tuos, dėl Dar­bo ko­dek­so.