L. Andrikienė: „Zapad“ primena vaikų žaidimą su degtukais prie benzino statinės

L. And­ri­kie­nė: „Za­pad“ pri­me­na vai­kų žai­di­mą su deg­tu­kais prie ben­zi­no sta­ti­nės

Eu­ro­par­la­men­ta­rę, Eu­ro­pos Par­la­men­to Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to ir Sau­gu­mo ir gy­ny­bos pa­ko­mi­te­čio na­rę dr. Lai­mą And­ri­kie­nę kal­bi­no žur­na­lis­tas Sau­lius Ado­mai­tis.

– Rug­sė­jo 14-20 die­no­mis Ru­si­ja vyk­do ne­ma­ty­to dy­džio ka­ri­nius mo­ky­mus „Za­pad“. Juo­se da­ly­vaus apie 100 000 ka­rių, gau­sy­bė įvai­rios ka­ri­nės tech­ni­kos. Mo­ky­mai vyks prie ry­ti­nių NA­TO sie­nų. Koks tų pra­ty­bų tiks­las?

– Vi­siš­kai neaiš­ku, ko šiais mo­ky­mais sie­kia­ma, ta­čiau pa­ts žo­dis „Za­pad“ reiš­kia „Va­ka­rai“. Tai­gi, po­ten­cia­lus prie­ši­nin­kas Krem­liui yra Va­ka­rai ar­ba NA­TO, tai yra ir mes, Lie­tu­va. Krem­lius pui­kiai su­vo­kia, kad jo­kios grės­mės iš Va­ka­rų nė­ra, bet pro­pa­gan­do­je šį ar­gu­men­tą pla­čiai nau­do­ja. NA­TO dis­lo­ka­vo pa­pil­do­mus da­li­nius Bal­ti­jos vals­ty­bė­se bei Len­ki­jo­je, ta­čiau jų skai­čius yra tik­rai ma­žas. Šių da­li­nių bu­vi­mą iš­šau­kė pa­čios Ru­si­jos ag­re­sy­vi po­li­ti­ka – Kry­mo oku­pa­ci­ja, konf­lik­to kurs­ty­mas Ry­tų Uk­rai­no­je bei ak­ty­vus Ru­si­jos da­ly­va­vi­mas ja­me.

To­kių di­de­lių mo­ky­mų ne­bu­vo nuo pat „Šal­to­jo ka­ro“ pa­bai­gos. Pa­žy­mė­ti­na, kad pra­ty­bos nė­ra at­sa­kas į nau­jas JAV san­kci­jas, nes pra­ty­bas Krem­lius pla­na­vo se­niai, dar iki tų san­kci­jų pa­tvir­ti­ni­mo. „Zapad‘u“ tik­riau­siai sie­kia­ma pa­ro­dy­ti, ko­kia di­džiu­lė jė­ga re­gio­ne yra Ru­si­ja.

– Ar ma­no­te, kad Krem­lius pla­nuo­ja gru­bų Bal­ti­jos ša­lių už­gro­bi­mą?

– Yra se­na ir pa­tik­rin­ta pa­tar­lė: no­ri tai­kos – ruoš­kis ka­rui. At­sar­gu­mas ir tin­ka­mas pa­si­ren­gi­mas gė­dos ne­da­ro. Ypač ži­nant, su kuo tu­ri­me rei­ka­lo: prieš sep­ty­ne­rius me­tus Ru­si­ja už­puo­lė Gru­zi­ją ir at­plė­šė Ose­ti­ją bei Ab­cha­zi­ją, ku­rias val­do jos ma­rio­ne­tės. Prieš tre­jus me­tus to­ji pa­ti Ru­si­ja įsi­ver­žė į Uk­rai­ną, anek­sa­vo Kry­mą, o jos sam­di­niai ir da­bar ka­riau­ja Ry­tų Uk­rai­no­je, kont­ro­liuo­ja pa­dė­tį to­je Uk­rai­nos da­ly­je.

Esant to­kiam ka­riuo­me­nės su­tel­ki­mui ir ži­nant, kad Ru­si­ja ne­ven­gia pro­vo­ka­ci­jų, ky­la pa­grįs­tas su­si­rū­pi­ni­mas, kad ko­kia nors pro­vo­ka­ci­ja ar tie­siog žmo­giš­ka klai­da ga­li at­ves­ti prie rim­to ka­ri­nio konf­lik­to.

Dau­ge­lis ana­li­ti­kų bai­mi­na­si, kad mo­ky­mams į Bal­ta­ru­si­ją įžen­gę Ru­si­jos ka­riai ten pa­si­liks. Jei taip at­si­tik­tų, Lie­tu­vai kil­tų pa­vo­jus, ne ką ma­žes­nis nei tas, ku­rį ke­lia Ast­ra­vo ato­mi­nė jė­gai­nė. Ta­da Bal­ta­ru­si­jos ne­prik­lau­so­my­bė tap­tų tik me­na­ma, o Ru­si­jos ka­ri­nis kon­tin­gen­tas bū­tų nuo­lat iš­kel­tas kumš­tis virš ry­ti­nių NA­TO na­rių gal­vų. Prie to dar pri­dė­ki­me Ru­si­jos ka­ri­nius da­li­nius ir tech­ni­ką Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je. Pa­dė­tis ir ga­li­mi ka­ri­nės jė­gos per­si­skirs­ty­mai (apie pu­siaus­vy­rą net ne­kal­bu) ne­ke­lia op­ti­mis­ti­nių min­čių.

Šio­je si­tua­ci­jo­je ne­di­de­lis NA­TO ka­ri­nis po­ten­cia­las prie ry­ti­nių Al­jan­so sie­nų yra aki­vaiz­džiai ne­pa­kan­ka­mas pu­siaus­vy­rai iš­lai­ky­ti. Ta­čiau šis NA­TO bu­vi­mas nė­ra sim­bo­li­nis, nes Krem­lius pui­kiai su­pran­ta, kad ka­ri­nis su­si­dū­ri­mas su Vo­kie­ti­jos ar JAV ka­ri­niu da­li­niu, esan­čiu Bal­ti­jos vals­ty­bė­se, reikš­tų pa­sau­li­nio ka­ro pra­džią. Ne­ma­nau, kad Krem­lius no­rė­tų su­si­nai­kin­ti.

– Pa­mi­nė­jo­te Uk­rai­ną. To­je ša­ly­je Ru­si­ja yra ak­ty­vi vei­kė­ja vi­so­mis pra­smė­mis: ka­ri­ne, eko­no­mi­ne, ne­ga­na to, vyks­ta nuo­žmus in­for­ma­ci­nis ka­ras, ka­ras dėl žmo­nių pro­tų, pa­si­ti­kė­ji­mo. Ar ne­ma­no­te, kad ES pa­ra­ma Uk­rai­nai yra ne­pa­kan­ka­ma?

– Ne man vie­nai no­rė­tų­si, kad ES pa­ra­ma Uk­rai­nai bū­tų ženk­les­nė. Nes­lėp­siu: esu už tai, kad Uk­rai­na tap­tų vi­sa­ver­te ES na­re. Prii­mant spren­di­mus Eu­ro­pos Par­la­men­te – ir dėl be­vi­zio re­ži­mo Uk­rai­nos pi­lie­čiams, ir dėl lais­vo­sios pre­ky­bos su­tar­ties, ir ki­tais klau­si­mais – vi­suo­met bal­suo­ju taip, kad ES pa­ra­ma Uk­rai­nai bū­tų kuo di­des­nė, o Uk­rai­na ja efek­ty­viai pa­si­nau­do­tų.

Ta­čiau pa­sa­kiu­si tai, ne­ga­liu nu­ty­lė­ti pikt­žaiz­dės, ku­ri ken­kia ir pa­čiai Uk­rai­nai, ir jos san­ty­kiams su ES bei jos vals­ty­bė­mis na­rė­mis. Tai – ko­rup­ci­ja, nuo aukš­čiau­sių val­džios sluoks­nių iki val­džios pi­ra­mi­dės apa­čios. Vyks­tant ka­rui kai ku­rie po­li­ti­kai ir oli­gar­chai pel­no­si iš jo, nau­dą skai­čiuo­da­mi jau šim­tais mi­li­jo­nų do­le­rių. O ša­ly­je – 1,5 mi­li­jo­no pa­bė­gė­lių iš Ry­tų Uk­rai­nos, ku­rie ne­su­lau­kia rei­kia­mo dė­me­sio ir pa­gal­bos. Nuo ka­ro pra­džios Uk­rai­ną pa­li­ko 5 mi­li­jo­nai žmo­nių, šiuo me­tu dir­ban­tys įvai­rio­se ES ša­ly­se. Vien Len­ki­jo­je jų, pa­sak ma­no ko­le­gų eu­ro­par­la­men­ta­rų, ga­lė­tų bū­ti ar­ti 2 mi­li­jo­nų.

Ko­rup­ci­ja ėda Uk­rai­nos vals­ty­bės pa­ma­tus, val­džia ne­ten­ka žmo­nių pa­si­ti­kė­ji­mo. Ji nei­gia­mai vei­kia ir ES bei Uk­rai­nos san­ty­kius, griau­na taip rei­ka­lin­gą pa­si­ti­kė­ji­mą.

Pas­ku­ti­nis pa­vyz­dys – bu­vu­sio Gru­zi­jos pre­zi­den­to M. Saa­kaš­vi­lio at­ve­jis. Prieš ke­le­tą me­tų ta­pęs Uk­rai­nos pi­lie­čiu ir pa­skir­tas Ode­sos sri­ties gu­ber­na­to­riu­mi, šie­met ta­po ne­pa­gei­dau­ja­mu as­me­niu, per­so­na non gra­ta Uk­rai­no­je, nes at­vi­rai pra­kal­bo apie aukš­čiau­sio mas­to ko­rup­ci­ją ir kai ku­rių ži­no­mų žmo­nių vaid­me­nį. Po to M. Saa­kaš­vi­lis bu­vo at­leis­tas iš Ode­sos sri­ties gu­ber­na­to­riaus pa­rei­gų, o jam iš­vy­kus trum­po vi­zi­to į JAV pre­zi­den­to P. Po­ro­šen­kos dek­re­tu iš jo atim­ta ir Uk­rai­nos pi­lie­ty­bė. To­kie pa­vyz­džiai ne­da­ro gar­bės nei da­bar­ti­niam Uk­rai­nos pre­zi­den­tui, nei šian­die­ni­nei Uk­rai­nai, sie­kian­čiai na­rys­tės Eu­ro­pos Są­jun­go­je.

Laima Andrikienė.