La­von­gė­le džiaugiasi nekvėpuodami

La­von­gė­le džiaugiasi nekvėpuodami

Pak­ruo­jie­tės Ju­di­tos Je­rec­kie­nės na­muo­se pra­žy­do la­von­gė­lė – leo­par­di­nis amor­fo­fa­las. Žie­dy­ną ji su­kro­vė pir­mą kar­tą per de­šim­tį au­gi­ni­mo me­tų.

Dau­giau nei tris­de­šim­ties cen­ti­met­rų aukš­čio žie­dy­ną eg­zo­tiš­ka gė­lė iš­sklei­dė praė­ju­sios sa­vai­tės pa­bai­go­je. Dėl ašt­raus pū­van­čią mė­są pri­me­nan­čio tvai­ko šei­mai ten­ka lai­ky­ti pra­ver­tą lan­gą, o kam­ba­rio du­ris – san­da­riai už­da­ry­tas. Gė­lę šei­mi­nin­kai ir sve­čiai ap­lan­ko trum­pam, pa­si­gro­ži, su­lai­ky­da­mi kva­pą.

„Šią la­von­gė­lę au­gi­nu jau de­šim­tį me­tų. Iki tol ji iš­leis­da­vo tik la­pus – kiek­vie­nais me­tais vis ant il­ges­nio stie­bo ir vis di­des­nius. Per­nykš­tis la­pas dy­džiu pri­mi­nė skė­tį. Jo skers­muo bu­vo be­veik pu­sant­ro met­ro. Su pa­žįs­ta­mo­mis gė­lių mė­gė­jo­mis tuo me­tu svars­tė­me, kad taip iš­vešė­jęs au­ga­las jau tu­rė­tų pra­dė­ti žy­dė­ti. Ir kai šie­met pa­va­sa­riop „pa­bu­dęs“ la­von­gė­lės gum­bas ėmė krau­ti pum­pu­rą, pa­ste­bė­jau, kad jis – ki­toks nei anks­tes­nie­ji“, – sa­kė J. Je­rec­kie­nė.

Pra­žy­du­sio­ji la­von­gė­lė – jau ant­ro­ji, ku­rią au­gi­na mo­te­ris. Pir­mą­jį au­ga­lo gum­be­lį dau­giau nei prieš dvi­de­šimt me­tų par­si­ve­žė iš Vil­niaus. Pri­žiū­ri­ma, va­sa­ro­mis pa­so­di­na­ma į dir­vą lau­ke gė­lė au­go ge­rai. Kiek­vie­ną ru­de­nį šei­mi­nin­kė iš­kas­da­vo ne tik pa­so­din­tą­jį gum­bą, bet ir ša­lia išau­gu­sių smul­kių gum­be­lių. Di­dį­jį pa­si­lik­da­vo, o ma­žuo­sius iš­da­ly­da­vo gė­les mėgs­tan­čioms pa­žįs­ta­moms. Kol kar­tą te­ra­do ma­žus – di­dy­sis, de­ko­ra­ty­viau­sią la­pą iš­leis­da­vęs gum­bas su­ny­ko la­pui nu­džiū­vus.

„Po to ke­le­tą me­tų la­von­gė­lių ne­be­tu­rė­jau. Vėl šio au­ga­lo pa­no­rė­jau, kai pas bend­ra­dar­bę pra­žy­do ma­no gė­lės „vai­kas“. Ma­no­sios la­von­gė­lės gum­be­liai bu­vo iš­ke­lia­vę per ran­kas. Vie­ną ne­di­du­ką ga­vau iš pa­žįs­ta­mos. O žie­do te­ko lauk­ti de­šimt­me­tį“, – pa­sa­ko­jo J. Je­rec­kie­nė.

„Šiaulių kraš­to“ inf.

Ja­ni­nos ŠA­PAR­NIE­NĖS nuo­tr.

Ju­di­tos Je­rec­kie­nės la­von­gė­lė pra­žy­do de­šim­tai­siais au­gi­ni­mo me­tais.