Naujausios
Lietuvos kenkėjais tampa regionai. Kodėl?
Iš Vilniaus dvelkia regionus susinanti politika. Šalyje nėra nei efektyvios regioninės politikos, nei noro iš Vilniaus atsikovoti daugiau įtakos ir pinigų. Dar daugiau – iš sostinės sklinda žinia, kad regionai kenkia ir Vilniui, ir Lietuvai.
Šiaulių regionas taip pat šioje kovoje pralaimi, o Šiauliai praranda net savo regiono lyderystę.
Apie regioninę politiką ir Šiaulių regioną – pokalbis su Akmenės rajono meru Vitalijumi MITROFANOVU, Šiaulių regiono plėtros tarybos pirmininku.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Kaip Akmenė Vilnių nuskriaudė
– Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) pastaruoju metu rengia tyrimus, kuriuose rajonai parodomi lyg kenkėjai: tai valdininkų juose per daug, tai nedarbas per didelis. Paskutiniame tyrime įrodinėjama, jog neturtingiausi rajonai, tarp kurių ir Akmenės rajonas, skriaudžia Vilnių: atima iš sostinės pinigus – dalį gyventojų pajamų mokesčio. Šiame tyrime nurodoma, kad Akmenės rajone vienam gyventojui tenka beveik dvigubai daugiau pinigų paslaugoms teikti, nei vienam Vilniaus gyventojui. Kaip vertinate tokius tyrimus?
– Tai neabejotinai politinis užsakymas. Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas yra Lietuvos liberalų sąjūdžio partijos narys, ir institutas dirba grynai partinį darbą.
2014 metais pagal savivaldybių reitingus Akmenės rajonas buvo pirmajame geriausių savivaldybių dešimtuke pagal administravimą. Šiemet Akmenės rajonas reitinguose – vienas iš blogiausiai administruojamų.
Kodėl taip atsitiko? Paskelbus Akmenės rajonui palankius reitingus – artėjo rinkimai, ir buvo pradėta teigti, žiūrėkit, koks puikus Akmenės rajono administracijos vadovas – liberalų sąjūdžio atstovas – kandidatas į Akmenės rajono merus, kaip jis puikiai administruoja, o štai merui socialdemokratui nelabai sekasi pritraukti investicijų...
Liberalsąjūdiečiui nelaimėjus mero rinkimų, staigiai iš geriausiųjų dešimtuko nukritome į blogiausius. Dar šešios savivaldybės staiga tapo blogiausiai administruojamos, o joms vadovauja socdemai.
Todėl nevertinu LLRI tyrimų kaip aiškių ir objektyvių.
– Socialiniuose tinkluose diskutavote su Ž. Šilėnu apie LLRI tyrimą dėl per didelio valdininkų skaičiaus rajono administracijoje. Ką norėjote įrodyti LLRI prezidentui, kuris yra buvęs ir Šiaulių miesto tarybos narys, kilęs iš Šiaulių?
– Privačiose diskusijose jis net yra teigęs, kad laiko klausimas, kada bus sujungtos savivaldybės į krūvą, kad sumažėtų valdininkų skaičius. Aš jam ironizuodamas pasiūliau padaryti vieną savivaldybę – Vilniaus. Ir tvarkykitės sau. Dabar valdžia ir taip yra centralizuota. Kam tada bereikalingi savivaldybių merai? Centralizuotai tvarkykit reikalus! Šiukšlių srityje ir taip savivaldybės nieko negali spręsti pačios, nes priverstinai yra sustumtos į atliekų tvarkymo centrus.
Akmenės rajono administracijoje iš tikrųjų nuo 2011 metų padaugėjo tarnautojų, bet labai padaugėjo ir deleguojamų funkcijų. Pavyzdžiui, 2011 metais vaikų teisių apsaugos srityje dirbo du žmonės, bet priverstinai pagal esančių rizikos šeimų skaičių privalėjome padidinti šios srities etatų skaičių. Pagal galiojančią tvarką funkcijoms vykdyti privalai turėti darbuotojų tiek pat ir Kaune, ir Akmenėje, nors gyventojų skaičius skiriasi daugybe kartų.
Nėra regioninės politikos
– LLRI tyrimuose yra ginami didieji miestai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda, o mažieji, labiausiai nutolę į pakraščius rajonai – skalpuojami. Kodėl?
– Ryškiai matosi dirbtinis supriešinimas. Tačiau nekalbama, kad Vilnius naudojasi ten įsikūrusiais valdžios institutais. Žymiai baisesnė emigracija yra net ne į užsienį, o į didžiuosius miestus, ypač Vilnių. Taip yra todėl, kad nėra Lietuvoje regioninės politikos. Nėra ir lygiavertės konkurencijos. Vilniuje verslininkas gali užstatyti brangią žemę ir gauti solidžią paramą, kaip su tuo pakonkuruos Akmenės, Joniškio, Pakruojo verslininkai, kai rajonuose žemė kainuoja dešimt kartų pigiau nei Vilniuje?
Į Vilnių išvažiuoja rajonų jaunimas, nes ten koncentruojasi aukštosios mokyklos. Mano dukra mokėsi Italijoje, kur tarptautinis koledžas įkurtas keturių tūkstančių gyventojų miestelyje. Apie tą koledžą sukasi visas miestelio gyvenimas. O mūsų aukštosios mokyklos yra tik didmiesčiuose.
– Kokių tikslų siekiama vystant Vilniaus ir „kitos Lietuvos“, o ne regioninę politiką? Kodėl dar labiau gilinama regionų atskirtis?
– Kaip Lietuvos savivaldybių asociacijos valdybos narys ne kartą kartojau, kad gali būti priimtas atskiras sostinės įstatymas dėl tam tikrų sričių. Neigiami pokyčiai regionuose vyksta dėl Žemės, Migracijos įstatymų. Pavyzdžiui, į Akmenės rajoną atvažiuoja užsieniečių iš kaimyninių valstybių, bet laikinai gyvenantiems asmenims yra apribota teisė gauti individualios veiklos patentą. Kodėl neduodame tiems žmonėms, norintiems apsistoti regionuose, o ne Vilniuje, užsidirbti?
Norėjo iš Tbilisio (Gruzija) atvažiuoti kolektyvas į Akmenės miesto šventę. Tai Lietuvos ambasados Gruzijoje darbuotojai atėjusiems gruzinams vizų liepė padainuoti, kad įsitikintų, jog jie tikrai yra ansamblio dainininkai ir važiuoja į Akmenę koncertuoti. Kaip taip galima tyčiotis iš žmonių?
Vienas liberalų viceministras, atvažiavęs į Akmenę, pradėjo sakyti, jog blogai, kad Europos Sąjungos lėšos yra skiriamos atokiems regionams, juk čia vis tiek ateityje niekas nebegyvens, kam kurti regionuose infrastruktūrą, juk čia greitai žmonių nebebus. Labai liūdna, kad tokie žmonės sėdi Vilniuje ir toliau Vilniaus nieko nemato, nors patys greičiausiai kilę iš kaimo ir Vilniuje, yra atvykėliai. Tie buvę kaimiečiai, nuvykę į Vilnių labai aktyviai pasisako už tai, kad reikia viską koncentruoti Vilniuje.
– Kodėl Vilnius gyvena daug geriau nei visa Lietuva, nors didelė, pavyzdžiui, Europos Sąjungos fondų dalis ateina ir į rajonus?
– Vilnius šiandien turi kitokias galimybes dėl stambių investuotojų ir be Europos Sąjungos lėšų. To regionai neturi. Vilniuje kai kurie stambūs objektai, arenos, pastatytos nepanaudojus nė vieno valstybės ar ES lito. Viskas pastatyta iš verslo lėšų, o už tai verslininkams leista šalia šių objektų pastatyti kelis daugiabučius. Ar tai blogai?
Akmenėje vienas investuotojas šalia seno baseino nori pastatyti prekybos centrą. Kad leistume jam tai daryti ir skirtume žemės, jis nori atstatyti miesto baseiną. Bet mes neturime jokių teisinių galimybių taip padaryti. Vienintelė galimybė – vieša ir privati partnerystė, o verslininkas taptų baseino operatoriumi. Bet verslininkui to baseino nereikia, jo ne toks verslas. Todėl tiesiu ranką į VIP – valstybės pinigus – duokite apie 5 milijonus sutvarkyti baseinui, nors, beveik neabejoju, kad verslininkas tą baseiną atstatytų už kokius 2 milijonus ir padovanotų valstybei.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė džiaugiasi, kad ateina į Lietuvą investicinis kapitalas iš Amerikos – Amazonės žemės ūkio technikos gamykla. Ji statoma šalia Vilniaus. Kodėl? Juk Lietuvoje yra Radviliškis, kuriame yra Žemės ūkio mašinų gamykla su senomis tradicijomis. Kodėl nenukreiptas investuotojas į Radviliškį? Kodėl rajonui neduodama didesnės paramos, kad gaivintų regioną, kodėl pumpuojamos į Vilnių investicijos?
– Ar būtent dėl tokios regioninės politikos nedarbas regionuose išlieka gana didelis?
– Taip yra todėl, kad į rajonus suplaukia ir Vilniaus bedarbiai. Juk per paskutinę didžiąją ekonominę krizę jauni žmonės, dirbę Vilniaus prekybos centruose, gyvenę nuomojamuose butuose po keturis žmones, netekę darbo grįžo pas tėvus į rajonus ir prisiregistravo rajonų darbo biržose. Tada visi ėmė rėkti, kad mažosios savivaldybės išmoka tiek daug pašalpų!
Tokiais atvejais reikia vertinti ne nedarbo lygį viename ar kitame rajone, o prarastų darbo vietų kiekį. Bedarbių skaičius nerodo tikrojo nedarbo lygio.
Kodėl didieji stumdo mažesnius?
– O ką patys regionai padarė, kad nebūtų nustumti į pakraščius? Kodėl apskrities savivaldybės nekuria bendrų projektų? Kol kas Šiaulių apskrities savivaldybes vienija tik vienintelis šiukšlių tvarkymo projektas. Gal todėl didieji miestai laimi ir stumdo rajonus?
– Yra dar vienas bendras apskrities projektas – Šiaulių regiono plėtros agentūra. Ji buvo sukurta tam, kad skatintų regiono patrauklumą, rengtų regioninius projektus. O ką ji iš tiesų veikia? Užsiima pastatų renovacija, kad užsidirbtų sau algas, o ne vystytų regioną! Nežinau jos rengiamų regioninių projektų! Jai keltas tikslas – neįvykdytas.
Kiekvienas meras antklodę tempia į savo pusę: pasidalijam pinigus, ir viskas.
Koks buvo ekonominis efektas valstybei panaikinus apskričių administracijas? Jokio! Pavyzdžiui, Žemės ūkio tarnyboje Akmenės rajone buvo trys darbuotojai, o dabar apie dešimt.
Reikėjo formuoti antrojo lygio savivaldą, o ne naikinti apskritis, reikėjo tik truputį perskirstyti funkcijas.
Ar Šiauliai dar regiono centras?
– Ar Regiono plėtros taryba, kurią sudaro apskrities rajonų merai, yra tikroji regiono valdžia?
– Europoje toks darinys yra vienintelis. Lyg ir valdžia, lyg ir ne. Dažnai akcentuoju, kad kai kurių projektų, kuriems gauname lėšas, nereikia susmulkinti. Pavyzdžiui, sveikatos srityje turėtume stiprinti pagrindinę regiono gydymo įstaigą – Respublikinę Šiaulių ligoninę, jos Konsultacinę polikliniką, į kurią važiuoja viso regiono žmonės, o ne verkti, kad naikinamas skyrius, kuriame gydytojas per savaitę tik tris operacijas padaro.
– Tapote Regiono plėtros tarybos pirmininku turbūt ne todėl, kad Šiaulių meras Artūras Visockas pavėlavo į posėdį? Ar Šiauliai, kaip regiono centras, iš tiesų jau praranda lyderio poziciją?
– Šiauliai, kaip didžiausias regiono miestas, turėtų rodyti iniciatyvą burti rajonus. O kas vyksta?
Prapilta geležinkelio vėžė, logistikos centras. Turėjom politikų lygmenyje kalbėtis, nes tokie objektai yra svarbūs visam regionui. Jeigu mano kaimynas bus turtingas ir man geriau bus nuo to. Bet to nėra.
O A. Visockas tikėjosi, kad taps jei ne Regiono plėtros tarybos pirmininku, tai bent pavaduotoju, bet buvo kitokia rajonų merų valia. Gavęs žmonių pasitikėjimą meras yra gerbtinas. Jam dabar sunkiai sekasi, bet gal reikia daugiau laiko įtvirtinti savo autoritetą, lyderystę... Reikia laiko, bet tada, žiūrėk, jau kiti rinkimai, vėl kiti žmonės...
– Kodėl nerandate bendros kalbos tarp rajonų ir Šiaulių miesto?
– Būtų kalba, bet tiesiog nėra idėjų, kokie bendri projektai galėtų būti. Dėl Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro rajonai padaryti antrarūšiais. Pavyzdžiui, yra noras remti tik Šiaulių mieste veikiančią specializuoto transporto įmonę, o rajonų komunaliniai ūkiai tegul dingsta. Prasideda politikavimas dėl įkainių.
Kol Vytautas Juškus buvo Šiaulių meru, mačiau judėjimą, o Justinas Sartauskas net nežinau, ką nuveikė... Turėtų Šiauliai labiau judėti, būti vedančiuoju partneriu visiems rajonams, to dabar labai trūksta.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
LYDERIS: Regiono plėtros tarybos pirmininku išrinktas nebe Šiaulių meras, o Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas. Šiauliai praranda ir regiono centro pozicijas?
REGIONAS: Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas mano, kad patys regiono rajonų vadovai kalti, kad Vilnius regionus susina.
