
Naujausios
Lietuva – ne vien tik Vilnius
Šiandien labai dažnai galime išgirsti terminą „regionų politika“. Tai ne šiaip politika, tai politika skirta Europos Sąjungos miestams ir regionams skatinti ekonomikos augimą ir gerinti gyvenimo kokybę strateginėmis investicijomis mažiau išsivysčiusiems regionams.
Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Gegieckas
Tačiau Lietuvoje didžioji dalis investicijų keliauja ne į regionus, bet į Vilnių. Taip, tai Lietuvos sostinė, bet nereikia pamiršti, kad ir kituose Lietuvos miestuose, miesteliuose ir rajonuose yra gyventojų. Kiti Lietuvos regionai yra laikomi neperspektyviais, juose daugiausia plėtojama žemės ūkio veikla, prekyba ir logistika, o ekonomika vystoma ir stiprinama tik Vilniuje. Net kiti didieji miestai yra nustumti į šoną, nors visur yra kalbama apie darnų visų Lietuvos regionų vystymąsi.
Kiekvienais metais Lietuvoje mažėja gyventojų. Mokyklose mažėjant mokinių skaičiui, jos uždaromos ir mokinukams tenka važinėti mokykliniais arba rajoniniais autobusais, todėl jie anksti keliasi ir vėlai grįžta namo. Pradinukams (ir vyresniems) neturint visaverčio poilsio, neretai nukenčia ir mokymosi rezultatai. Uždarinėjamos ne tik mokyklos, bet ir darželiai, gydymo ir kultūros įstaigos. Neretai nedidelėje gyvenvietėje esanti biblioteka yra vienintelis kultūros šaltinis, kurį uždarius, aplinkui nebus nei vienos kultūros įstaigos.
Toks įstaigų uždarinėjimas ar jungimas atgraso ne tik verslininkus ir perspektyvius specialistus, bet ir jaunas šeimas. Juk ten, kur nėra švietimo, kultūros ir medicinos įstaigų, niekas kurtis nenori. Galbūt gyvenvietė yra tikrai geroje geografinėje padėtyje – netoli pagrindinio kelio – tačiau jei čia nevyksta jokia veikla, joks pagrindinis kelias nepadės. Iš tokių gyvenviečių gyventojai traukiasi į didžiuosius miestus ar išvyksta laimės ieškoti svetur, taip pritaikydami savo įgytas žinias ir gebėjimus dirbdami užsienio valstybėse. Likę gyventojai senstantys ir jų išlaikymas gula ant kasmet vis mažėjančios dirbančiųjų dalies pečių. Beje, nereikia pamiršti ir asmenų, neturinčių darbo. Vieni nedirba piktybiškai, kiti dėl to, kad jų gyvenvietėje ar šalia jos nėra darbo – juos taip pat reikia išlaikyti ir suteikti socialinę paramą.
Šiandien labai populiaru viską centralizuoti – gyventojams svarbių įstaigų padalinius, tokius kaip AB „Energijos skirstymo operatorius“ (prieš tai buvo dvi atskiros įmonės AB „Lietuvos dujos“ ir AB „Lesto") galima rasti tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Dirbančiam asmeniui prireikus kreiptis į įmonę ar įstaigą, esančią apskrities centre, paprastai tenka imti laisvadienį, nes kelionė, laukimas eilėje ir iškilusios problemos sprendimas neretai užtrunka visą darbo dieną. Atokesnėje gyvenvietėje gyvenančiam senoliui yra dar sudėtingiau nuvykti į apskrities centrą, ypač jeigu jis neturi artimųjų. Susiduriama ne tik su transporto problema, bet ir reikiamos įstaigos radimu didmiestyje. Įstaigų ir įmonių centralizacija yra vienas iš veiksnių, darančių neigiamą įtaką tiek gyventojų gyvenimo kokybei, tiek regionų plėtrai.
Vyriausybė yra pritarusi Vidaus reikalų ministerijos sprendimui sudaryti du planavimo regionus – Sostinės regioną (Vilniaus apskritis) ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regioną (likę 9 apskritys). Europos Sąjungos finansinės investicijos būtų planuojamos atskirai abiem regionams atsižvelgiant į jų išsivystymo lygį. 2021 m. Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas turėtų likti priskirtas mažiau išsivysčiusių regionų kategorijoje, todėl turėtų gauti didesnes Europos Sąjungos investicijas, o Sostinės regionas turėtų atsidurti kitoje kategorijoje ir gauti mažesnes investicijas. Tam, kad pradėtų mažėti senolių skurdas, jaunos šeimos kurtųsi rajonuose, mažėtų asocialus elgesys, reikia, kad ekonomika atsigautų ne tik Vilniuje ir Vilniaus apskrityje, bet visoje Lietuvoje.
Norint, kad sumažėtų emigracijos mastai, reikia pradėti galvoti apie darbo vietų kūrimą. Šiandien iš verslininkų galima išgirsti, kad darbo vietų yra, tačiau nėra norinčių dirbti. Reikia atsiminti, kad kiekvienas asmuo, turintis kvalifikaciją ir patirtį, nori dirbti už didesnę, nei minimali algą. Ar yra teisinga, kad asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą, mokantis kelias užsienio kalbas, besidomintis savo srities naujovėmis, gauna ne ką daugiau nei nekvalifikuotus darbus dirbantis asmuo. Tačiau atsižvelgiant į valstybės mokesčių politiką, ne kiekvienas verslininkas turi galimybių mokėti didesnį, darbuotojų kvalifikaciją atitinkantį darbo užmokestį.
2017 m. rugsėjo 18 d. Klaipėdos, Šiaulių, Tauragės ir Telšių regionų plėtros tarybos pasirašė rezoliuciją dėl bendradarbiavimo stiprinimo, siekiant subalansuotos regionų plėtros ir Vakarų Lietuvos regiono formavimo. Šia rezoliucija susitariama vienyti pastangas ir veiksmus aktyviai dalyvaujant Lietuvos regioninės politikos formavime bei stiprinti Klaipėdos, Šiaulių, Tauragės ir Telšių regionų bendradarbiavimą skatinant visapusiu supratimu ir pagarba grįstą dialogą dėl vieningo Vakarų Lietuvos regiono formavimo.
Reikia atsiminti, kad strateginė regionų partnerystė yra tvarios ekonomikos ir gyvenimo kokybės augimo, naujų investicijų pritraukimo, verslumo ir inovacijų skatinimo garantas. Kartu bendradarbiaujant bus įgyvendinami strategiškai svarbūs projektai, parengti planai ir prisiimama atsakomybė kartu siekti sėkmingos ir subalansuotos regionų plėtros.
Užs. Nr. 362523