Lietuva – ne vien tik Vilnius

Lie­tu­va – ne vien tik Vil­nius

Šian­dien la­bai daž­nai ga­li­me iš­girs­ti ter­mi­ną „re­gio­nų po­li­ti­ka“. Tai ne šiaip po­li­ti­ka, tai po­li­ti­ka skir­ta Eu­ro­pos Są­jun­gos mies­tams ir re­gio­nams ska­tin­ti eko­no­mi­kos au­gi­mą ir ge­rin­ti gy­ve­ni­mo ko­ky­bę stra­te­gi­nė­mis in­ves­ti­ci­jo­mis ma­žiau iš­si­vys­čiu­siems re­gio­nams.

Pak­ruo­jo ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­ras Sau­lius Ge­giec­kas

Ta­čiau Lie­tu­vo­je di­džio­ji da­lis in­ves­ti­ci­jų ke­liau­ja ne į re­gio­nus, bet į Vil­nių. Taip, tai Lie­tu­vos sos­ti­nė, bet ne­rei­kia pa­mirš­ti, kad ir ki­tuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se, mies­te­liuo­se ir ra­jo­nuo­se yra gy­ven­to­jų. Ki­ti Lie­tu­vos re­gio­nai yra lai­ko­mi ne­pers­pek­ty­viais, juo­se dau­giau­sia plė­to­ja­ma že­mės ūkio veik­la, pre­ky­ba ir lo­gis­ti­ka, o eko­no­mi­ka vys­to­ma ir stip­ri­na­ma tik Vil­niu­je. Net ki­ti di­die­ji mies­tai yra nu­stum­ti į šo­ną, nors vi­sur yra kal­ba­ma apie dar­nų vi­sų Lie­tu­vos re­gio­nų vys­ty­mą­si.

Kiek­vie­nais me­tais Lie­tu­vo­je ma­žė­ja gy­ven­to­jų. Mo­kyk­lo­se ma­žė­jant mo­ki­nių skai­čiui, jos už­da­ro­mos ir mo­ki­nu­kams ten­ka va­ži­nė­ti mo­kyk­li­niais ar­ba ra­jo­ni­niais au­to­bu­sais, to­dėl jie anks­ti ke­lia­si ir vė­lai grįž­ta na­mo. Pra­di­nu­kams (ir vy­res­niems) ne­tu­rint vi­sa­ver­čio poil­sio, ne­re­tai nu­ken­čia ir mo­ky­mo­si re­zul­ta­tai. Už­da­ri­nė­ja­mos ne tik mo­kyk­los, bet ir dar­že­liai, gy­dymo ir kul­tū­ros įstai­gos. Ne­re­tai ne­di­de­lė­je gy­ven­vie­tė­je esan­ti bib­lio­te­ka yra vie­nin­te­lis kul­tū­ros šal­ti­nis, ku­rį už­da­rius, ap­lin­kui ne­bus nei vie­nos kul­tū­ros įstai­gos.

Toks įstai­gų už­da­ri­nė­ji­mas ar jun­gi­mas at­gra­so ne tik vers­li­nin­kus ir per­spek­ty­vius spe­cia­lis­tus, bet ir jau­nas šei­mas. Juk ten, kur nė­ra švie­ti­mo, kul­tū­ros ir me­di­ci­nos įstai­gų, nie­kas kur­tis ne­no­ri. Gal­būt gy­ven­vie­tė yra tik­rai ge­ro­je geog­ra­fi­nė­je pa­dė­ty­je – ne­to­li pa­grin­di­nio ke­lio – ta­čiau jei čia ne­vyks­ta jo­kia veik­la, joks pa­grin­di­nis ke­lias ne­pa­dės. Iš to­kių gy­ven­vie­čių gy­ven­to­jai trau­kia­si į di­džiuo­sius mies­tus ar iš­vyks­ta lai­mės ieš­ko­ti sve­tur, taip pri­tai­ky­da­mi sa­vo įgy­tas ži­nias ir ge­bė­ji­mus dirb­da­mi už­sie­nio vals­ty­bė­se. Li­kę gy­ven­to­jai sens­tan­tys ir jų iš­lai­ky­mas gu­la ant kas­met vis ma­žė­jan­čios dir­ban­čių­jų da­lies pe­čių. Be­je, ne­rei­kia pa­mirš­ti ir as­me­nų, ne­tu­rin­čių dar­bo. Vie­ni ne­dir­ba pik­ty­biš­kai, ki­ti dėl to, kad jų gy­ven­vie­tė­je ar ša­lia jos nė­ra dar­bo – juos taip pat rei­kia iš­lai­ky­ti ir su­teik­ti so­cia­li­nę pa­ra­mą.

Šian­dien la­bai po­pu­lia­ru vis­ką cent­ra­li­zuo­ti – gy­ven­to­jams svar­bių įstai­gų pa­da­li­nius, to­kius kaip AB „Ener­gi­jos skirs­ty­mo ope­ra­to­rius“ (prieš tai bu­vo dvi at­ski­ros įmo­nės AB „Lie­tu­vos du­jos“ ir AB „Les­to") ga­li­ma ras­ti tik di­džiuo­siuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se. Dir­ban­čiam as­me­niui pri­rei­kus kreip­tis į įmo­nę ar įstai­gą, esan­čią ap­skri­ties cent­re, pa­pras­tai ten­ka im­ti lais­va­die­nį, nes ke­lio­nė, lau­ki­mas ei­lė­je ir iš­ki­lu­sios pro­ble­mos spren­di­mas ne­re­tai už­trun­ka vi­są dar­bo die­ną. Ato­kes­nė­je gy­ven­vie­tė­je gy­ve­nan­čiam se­no­liui yra dar su­dė­tin­giau nu­vyk­ti į ap­skri­ties cent­rą, ypač jei­gu jis ne­tu­ri ar­ti­mų­jų. Su­si­du­ria­ma ne tik su trans­por­to pro­ble­ma, bet ir rei­kia­mos įstai­gos ra­di­mu did­mies­ty­je. Įs­tai­gų ir įmo­nių cent­ra­li­za­ci­ja yra vie­nas iš veiks­nių, da­ran­čių nei­gia­mą įta­ką tiek gy­ven­to­jų gy­ve­ni­mo ko­ky­bei, tiek re­gio­nų plėt­rai.

Vy­riau­sy­bė yra pri­ta­ru­si Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos spren­di­mui su­da­ry­ti du pla­na­vi­mo re­gio­nus – Sos­ti­nės re­gio­ną (Vil­niaus ap­skri­tis) ir Vi­du­rio ir va­ka­rų Lie­tu­vos re­gio­ną (li­kę 9 ap­skri­tys). Eu­ro­pos Są­jun­gos fi­nan­si­nės in­ves­ti­ci­jos bū­tų pla­nuo­ja­mos at­ski­rai abiem re­gio­nams at­si­žvel­giant į jų iš­si­vys­ty­mo ly­gį. 2021 m. Vi­du­rio ir va­ka­rų Lie­tu­vos re­gio­nas tu­rė­tų lik­ti pri­skir­tas ma­žiau iš­si­vys­čiu­sių re­gio­nų ka­te­go­ri­jo­je, to­dėl tu­rė­tų gau­ti di­des­nes Eu­ro­pos Są­jun­gos in­ves­ti­ci­jas, o Sos­ti­nės re­gio­nas tu­rė­tų at­si­dur­ti ki­to­je ka­te­go­ri­jo­je ir gau­ti ma­žes­nes in­ves­ti­ci­jas. Tam, kad pra­dė­tų ma­žė­ti se­no­lių skur­das, jau­nos šei­mos kur­tų­si ra­jo­nuo­se, ma­žė­tų aso­cia­lus el­ge­sys, rei­kia, kad eko­no­mi­ka at­si­gau­tų ne tik Vil­niu­je ir Vil­niaus ap­skri­ty­je, bet vi­so­je Lie­tu­vo­je.

No­rint, kad su­ma­žė­tų emig­ra­ci­jos mas­tai, rei­kia pra­dė­ti gal­vo­ti apie dar­bo vie­tų kū­ri­mą. Šian­dien iš vers­li­nin­kų ga­li­ma iš­girs­ti, kad dar­bo vie­tų yra, ta­čiau nė­ra no­rin­čių dirb­ti. Rei­kia at­si­min­ti, kad kiek­vie­nas as­muo, tu­rin­tis kva­li­fi­ka­ci­ją ir pa­tir­tį, no­ri dirb­ti už di­des­nę, nei mi­ni­ma­li al­gą. Ar yra tei­sin­ga, kad as­muo, tu­rin­tis aukš­tą­jį iš­si­la­vi­ni­mą, mo­kan­tis ke­lias už­sie­nio kal­bas, be­si­do­min­tis sa­vo sri­ties nau­jo­vė­mis, gau­na ne ką dau­giau nei ne­kva­li­fi­kuo­tus dar­bus dir­ban­tis as­muo. Ta­čiau at­si­žvel­giant į vals­ty­bės mo­kes­čių po­li­ti­ką, ne kiek­vie­nas vers­li­nin­kas tu­ri ga­li­my­bių mo­kė­ti di­des­nį, dar­buo­to­jų kva­li­fi­ka­ci­ją ati­tin­kan­tį dar­bo už­mo­kes­tį.

2017 m. rug­sė­jo 18 d. Klai­pė­dos, Šiau­lių, Tau­ra­gės ir Tel­šių re­gio­nų plėt­ros ta­ry­bos pa­si­ra­šė re­zo­liu­ci­ją dėl bend­ra­dar­bia­vi­mo stip­ri­ni­mo, sie­kiant su­ba­lan­suo­tos re­gio­nų plėt­ros ir Va­ka­rų Lie­tu­vos re­gio­no for­ma­vi­mo. Šia re­zo­liu­ci­ja su­si­ta­ria­ma vie­ny­ti pa­stan­gas ir veiks­mus ak­ty­viai da­ly­vau­jant Lie­tu­vos re­gio­ni­nės po­li­ti­kos for­ma­vi­me bei stip­rin­ti Klai­pė­dos, Šiau­lių, Tau­ra­gės ir Tel­šių re­gio­nų bend­ra­dar­bia­vi­mą ska­ti­nant vi­sa­pu­siu su­pra­ti­mu ir pa­gar­ba grįs­tą dia­lo­gą dėl vie­nin­go Va­ka­rų Lie­tu­vos re­gio­no for­ma­vi­mo.

Rei­kia at­si­min­ti, kad stra­te­gi­nė re­gio­nų par­tne­rys­tė yra tva­rios eko­no­mi­kos ir gy­ve­ni­mo ko­ky­bės au­gi­mo, nau­jų in­ves­ti­ci­jų pri­trau­ki­mo, vers­lu­mo ir ino­va­ci­jų ska­ti­ni­mo ga­ran­tas. Kar­tu bend­ra­dar­biau­jant bus įgy­ven­di­na­mi stra­te­giš­kai svar­būs pro­jek­tai, pa­reng­ti pla­nai ir pri­sii­ma­ma at­sa­ko­my­bė kar­tu siek­ti sėk­min­gos ir su­ba­lan­suo­tos re­gio­nų plėt­ros.

Užs. Nr. 362523