
Naujausios
„Lietuva man – tinkamiausia vieta gyventi“
Liudvikas Jakavičius, žymiausio Šiaulių knygininko, leidėjo Liudviko Jakavičiaus (1871–1941) proanūkis, dar nemoka lietuviškai, bet didžiuojasi Lietuvos pilietybe ir pasu. Meksikoje gimęs, Ispanijoje gyvenęs trisdešimtmetis į Šiaulius atvyko savanoriauti, bet tikisi čia įsikurti: išmokti lietuvių kalbą, studijuoti, atidaryti spaustuvę ir įkurti muziejų, skirtą proseneliui.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Trys Liudvikai Jakavičiai
„Noriu sugrįžti ten, kur mano šaknys. Lietuva man – tinkamiausia vieta gyventi“, – sako Liudvikas.
Ispaniškai ir angliškai kalbantis vyras save vadina tikru lietuviu. Nors turėjo galimybę rinktis ir Ispanijos pilietybę, apsisprendė: bus Lietuvos pilietis.
Liudviko prosenelis – garsus XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus pirmos pusės visuomenės veikėjas Liudvikas Jakavičius. Senelis – muzikas Liudvikas Jakavičius. Liudvikas šypsosi: jei turės sūnų, šis irgi bus Liudvikas Jakavičius.
Artimiausias jo planas – prie savo pavardės prijungti prosenelės Honoratos Grimalauskaitės-Jakavičienės pavardę ir oficialiai tapti Liudviku Jakavičiumi-Grimalausku.
Liudviko elektroninio pašto adresas jau dabar susideda iš vardo ir abiejų pavardžių. „Liudvikas Jakavičius-Grimalauskas“ užklijuota ir ant jo nešiojamojo kompiuterio.
Vaikinas šypsosi: Meksikoje jo vardas ir pavardė buvo labai neįprasti, tad mokykloje teko patirti patyčių. Užsienyje užrašant vardą ir pavardę problemų kildavo nuolat, tad Liudvikas visuomet pasiimdavo asmens taptybės kortelę.
Lietuvoje, juokiasi, atvirkščiai: žmonės nustemba, kad lietuviškai nekalbantis žmogus turi lietuvišką pavardę.
Ten, kur šaknys
Jaunasis L. Jakavičius į Šiaulius atvyko prieš mėnesį: savanoriauti Didždvario gimnazijos radijo klube. Per metus Liudvikas planuoja išmokti lietuvių kalbą ir likti Lietuvoje.
Ši mintis ramybės nedavė penkerius metus. Atsiradus galimybei, ja pasinaudojo.
Pirmą kartą į Lietuvą atskrido beveik prieš dešimtmetį, paskui viešėjo dar keletą kartų. Šiauliuose Liudvikas – antrą kartą.
„Keistas jausmas vaikščioti gatvėmis, kuriomis vaikščiojo mano prosenelis. Mano draugams labiau patinka Vilnius. O aš geriau jaučiuosi Šiauliuose. Šiauliai man yra ypatingi“, – šypsosi Liudvikas.
Liudvikas žino, kur Šiauliuose, Tilžės gatvėje, stovėjo prosenelio namas. Aplankė tą vietą – tik namo ten jau seniai nėra. Bet tebeauga prosenelio L. Jakavičiaus kartu poetu ir knygnešiu Jonu Krikščiūnu-Jovaru, poetu aušrininku ir 1863 metų sukilimo dalyviu Juozu Miliausku-Miglovara sodintas Spaudos darbuotojų ąžuolas Prisikėlimo aikštėje palei Tilžės gatvę.
Šeimos archyvas
Prosenelis L. Jakavičius su Honorata Grimalauskaite išaugino penkis vaikus: Liudviką, Artūrą, Bronislovą, Donatą, Gražiną. Visi jie buvo talentingi – muzikai, aktoriai. Argentina, Venesuela, JAV, Ispanija – šalys, po kurias išsibarstė Jakavičių giminė. Lietuvoje liko tik aktorė Gražina Jakavičiūtė, jos dukra dabar gyvena Vilniuje.
Liudvikas rodo išsaugotas šeimos relikvijas – prosenelio, senelio dokumentus, nuotraukas. Jų kopijas jis yra perdavęs Šiaulių „Aušros“ muziejui.
L. Jakavičiaus rankose – senelio Liudviko Jakavičiaus, gimusio 1910 metais, pasas, Kauno konservatorijos klausytojo asmens liudijimas, „šoferio liudijimas asmens reikalams“, dokumentai, 1944 metais išduoti Vokietijoje.
Kompiuterio ekrane Liudvikas parodo atviruką, jame – laivas, kuriuo senelis atplaukė į Argentiną.
Liudvikas atverčia 1998 metų laikraštį „Argentinos lietuvių balsas“, čia išspausdinta žinia apie L. Jakavičiaus mirtį.
Senosiose nuotraukose – senelis L. Jakavičius su Šiaulių dramos teatro trupe, kelių kartų šeimos narių portretai.
„Tai – viena iš nedaugelio prosenelio nuotraukų. Gal ir esame panašūs“, – nusišypso Liudvikas, rodydamas prosenelio Liudviko Jakavičiaus fotografiją.
Originalių prosenelio spaustuvės knygų Liudvikas neturi. Bet yra surinkęs elektronines viršelių versijas.
Grįžti planuoja ir mama
Senuosius dokumentus ir nuotraukas išsaugojo Liudviko mama Karmen Jakavičiūtė. Ponia Karmen, rūbų dizainerė, Meksike turėjo savo saloną, bet dėl ekonominės krizės jį teko uždaryti. Dabar gyvena Ispanijoje.
Mama, šypsosi Liudas, supranta lietuviškai, bet kalbėti nemoka. Sulaukusi pensijos, ji irgi planuoja gyventi Lietuvoje.
Gausybėje nuotraukų – mamos sesuo Graciela Jakavičiūtė, gyvenanti Ispanijoje. Ji – savo kartos žvaigždė: aktorė, dainininkė.
Nuotraukose teta užfiksuota karjeros zenite su garsenybėmis, tarp kurių – ir karališkosios šeimos atstovai.
Vienoje iš nuotraukų Graciela įsiamžinusi su Arvydu Saboniu, kai krepšinio legenda žaidė Ispanijoje. Moters rankose – Vyčio ženklas.
Gyvenimo pavyzdys – senelis
Liudvikas Ispanijoje studijavo teisę, bet nugalėjo pomėgis rašyti ir politika. Šiemet pirmą kartą balsavo – rinko Lietuvos Prezidentą. Savo pasirinkimą įamžino nuotraukoje.
„Man prosenelis – gyvenimo pavyzdys. Svarbiausia jo veikloje, mano akimis, lietuvių kalbos skatinimas, rėmimas, aukštinimas. Džiugu, kad, nepaisant istorijos peripetijų, Lietuvoje kalbama lietuviškai“, – sako Liudvikas.
Vaikinas per šiuos metus tikisi ne tik prabilti lietuviškai, bet ir pagilinti anglų kalbos žinias. O tada studijuoti Šiaulių universitete. Išsiaiškino, kad anglų kalba galima studijuoti ekonomiką, bet labiau norėtų studijuoti istoriją.
Ateityje norėtų dirbti žiniasklaidoje, nes, kaip ir prosenelis, mėgsta rašyti. Ir dabar Lietuvos internetiniams portalams rašo straipsnius anglų kalba.
Tolimesnėse svajonėse – atidaryti spaustuvę, muziejų, skirtą proseneliui Liudvikui Jakavičiui. Pabrėžia, kad jam labai svarbu kuo daugiau sužinoti apie senelį, prosenelį, todėl bet kokia informacija, kurią galėtų pateikti šiauliečiai, jam būtų labai naudinga. Ateityje šeimos istorija galbūt suguls ir į knygą.
Jono TAMULIO nuotr.
POŽIŪRIS: Liudvikui Jakavičiui lietuviai atrodo labai draugiški, nors iš pirmo žvilgsnio – kiek uždaroki: „Ispanijoje gali susidraugauti per dieną, ten turiu daug draugų pramogoms. Čia, manau, į draugystę ir gyvenimą yra žiūrima rimčiau.“
LIETUVIS: Liudvikas Jakavičius didžiuojasi lietuvišku pasu.
SUGRĮŽIMAS: Liudvikas Jakavičius grįžo ten, kur jo šaknys.
Asmeninės nuotr.
POSENELIS: Liudviko Jakavičiaus prosenelio Liudviko Jakavičiaus portretas.
TEISĖS: Liudviko Jakavičiaus senelio „šoferio liudijimas“.
LEIDINYS: Pirmojo lietuviško tango „Sutemos“, kuriam muziką sukūrė senelis Liudvikas Jakavičius, bukletas.
SENELIS: Muzikas Liudvikas Jakavičius (dešinėje) Argentinoje.
Liudvikas Jakavičius
Slapyvardis – Lietuvanis. Gimė 1871 metais Akmenėje, mirė 1941 metais Anykščiuose.
1888–1890 metais tarnavo raštininku Papilėje (Akmenės r.), palaikė ryšius su knygnešiu Boleslovu Šiušiu, platindavo lietuvišką spaudą.
1891 metais apsigyveno Rygoje (Latvija). Platino lietuvišką spaudą, dalyvavo Rygos lietuvių veikloje, prisidėjo prie Pašalpos draugijos steigimo. 1898 metais suorganizavo scenos mėgėjų būrelį, buvo nuolatinis spektaklių režisierius ir aktorius. 1901 metais įkūrė nelegalią spaudos rėmimo ir platinimo draugiją „Šviesa“, bendradarbiavo „Varpe“ ir „Ūkininke“.
Po lietuviškos spaudos draudimo panaikinimo 1904 metais Rygoje atidarė knygyną „Lietuva“, įkūrė savo knygų ir kalendorių leidimo įmonę „Lietuvanis“.
1910 metais įkūrė Rygos lietuvių teatro draugiją „Žaislas“ ir jai vadovavo. Pats dainavo solo ir chore, režisavo, sakė monologus.
1918 metais verslą perkėlė į Šiaulius. 1918–1938 metais buvo žymiausias Šiaulių knygininkas, turėjo knygyną „Lietuva“. L. Jakavičius laikomas stambiausiu privačiu Lietuvos leidėju: jo leidinių tiražas per 20 metų buvo per 2 milijonus egzempliorių.
1938 metais knygyną ir teisę leisti kalendorius perdavė Feliksui Maksvyčiui (1909–2008).1940 metais persikėlė į žmonos Honoratos Grimalauskaitės-Jakavičienės, švietėjos, visuomenininkės, tėviškę Anykščius.
Už nuopelnus Lietuvai 1938 metais buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu.
Parengta pagal www.anykstenai.lt