Lietuva sensta ir pasekmės bus liūdnos

KO­MEN­TA­RAS

Lie­tu­va sens­ta ir pa­sek­mės bus liūd­nos

DNB ban­ko tau­py­mo ir in­ves­ta­vi­mo pa­slau­gų de­par­ta­men­to va­do­vas Ro­lan­das Ju­tei­ka

Lie­tu­va – vie­na se­niau­sių ša­lių pa­gal gy­ven­to­jų am­žiaus vi­dur­kį vi­sa­me pa­sau­ly­je. 2016-ais me­tais užė­mė­me 16 vie­tą pa­gal vi­sų gy­ven­to­jų am­žiaus vi­dur­kį, ku­ris sie­kė 43 me­tus (re­mian­tis World CIA Fact­book 2016). Dar įspū­din­ges­nė – 4-oji vie­ta pa­sau­ly­je – yra ly­gi­nant mo­te­ris, ku­rių am­žiaus vi­dur­kis Lie­tu­vo­je sie­kia be­veik 47 me­tus. Jei­gu to­kia gy­ven­to­jų se­nė­ji­mo ten­den­ci­ja iš­si­lai­kys, tu­rė­si­me rim­tų pa­sek­mių.

Ga­na aki­vaiz­du, kad vi­du­ti­nis po­pu­lia­ci­jos am­žius au­ga vi­sa­me pa­sau­ly­je dėl gy­ve­ni­mo ko­ky­bės ge­rė­ji­mo bei pa­sie­ki­mų tech­no­lo­gi­jų, me­di­ci­nos ir ki­to­se sri­ty­se. Prog­no­zuo­ja­ma, kad 2050-ai­siais, ly­gi­nant su šian­die­na, dvi­gu­bai pa­dau­gės vy­res­nių nei 65-erių me­tų am­žiaus gy­ven­to­jų, ir jie su­da­rys 20 pro­c. vi­sos žmo­ni­jos. Lie­tu­vo­je šis au­gi­mas yra vie­nas spar­čiau­sių pa­sau­ly­je. De­ja, tai ne­reiš­kia, kad pas mus ir gy­ve­ni­mo ko­ky­bė au­ga spar­čiau­siai. Yra du ma­žiau kont­ro­liuo­ja­mi ir sun­kiau pro­gno­zuo­ja­mi ro­dik­liai, ku­rie da­ro di­de­lę įta­ką gy­ven­to­jų am­žiaus vi­dur­kiui – tai gims­ta­mu­mo ir mir­tin­gu­mo bei emig­ra­ci­jos ir imig­ra­ci­jos skir­tu­mai.

„Eu­ros­tat“ duo­me­ni­mis, 2016 m. Lie­tu­va „pra­ra­do“ dau­giau­siai gy­ven­to­jų vi­so­je Eu­ro­pos Są­jun­go­je, jei skai­čiuo­si­me pra­ra­di­mą tūks­tan­čiui gy­ven­to­jų. Sta­tis­ti­ka iš tik­ro la­bai įdo­mi. Per pa­sta­ruo­sius 12 me­tų tiek gims­ta­mu­mas, tiek mir­tin­gu­mas Lie­tu­vo­je yra la­bai pa­sto­vūs. Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, per die­ną vi­du­ti­niš­kai gims­ta apie 81-88 kū­di­kiai bei mirš­ta apie 110-125 žmo­nės. Tai reiš­kia, kad dėl na­tū­ra­lios gy­ven­to­jų kai­tos kiek­vie­ną die­ną Lie­tu­va ne­ten­ka apie 22-44 žmo­nių. Kaip jau mi­nė­jau, dy­džiai per pa­sta­ruo­sius 12 me­tų yra pa­kan­ka­mai pa­sto­vūs, to­dėl jei ir bu­vo ban­do­ma di­din­ti gims­ta­mu­mą ar ma­žin­ti mir­tin­gu­mą – aki­vaiz­du, kad ban­dy­mai ne­da­vė jo­kių re­zul­ta­tų.

Su emig­ra­ci­ja yra ki­taip. Emig­ruo­jan­čių bei grįž­tan­čių gy­ven­to­jų skai­čius svy­ruo­ja ga­na stip­riai. Ma­žiau­siai emig­ra­vo 2008-ai­siais me­tais – vi­du­ti­niš­kai 71 žmo­gus per die­ną. Dau­giau­siai 2010-ai­siais – vi­du­ti­niš­kai 228 žmo­nės per die­ną. At­vyks­ta į Lie­tu­vą ge­ro­kai ma­žiau. Dau­giau­siai imig­ran­tų Lie­tu­va su­lau­kė 2014-ai­siais me­tais – vi­du­ti­niš­kai 67 žmo­nių per die­ną. Vis dėl­to skir­tu­mas tarp at­vyks­tan­čių­jų ir iš­vyks­tan­čių­jų yra pa­ly­gin­ti di­de­lis ir ne­ma­žė­ja. Ka­dan­gi iš­vyks­ta dau­giau­siai jau­nes­ni gy­ven­to­jai, jie pri­si­de­da prie bend­ro li­ku­sių gy­ven­to­jų am­žiaus vi­dur­kio au­gi­mo.

Il­gė­jan­ti gy­ve­ni­mo truk­mė sa­vai­me nė­ra blo­gas da­ly­kas – prie­šin­gai, tai la­bai di­de­lis pa­sie­ki­mas. Ne­ri­mą ke­lia ma­žė­jan­tis gims­ta­mu­mas. Šių veiks­nių blo­gą­sias pa­sek­mes pir­miau­sia pa­jus gy­ven­to­jai, išei­sian­tys į pen­si­ją. Prog­no­zuo­ja­ma, kad 2040 me­tais vie­ną pen­si­nin­ką iš­lai­kys vi­du­ti­niš­kai 1,8 dir­ban­čio as­mens (šiuo me­tu 3,5). Tai reiš­kia, kad so­cia­li­nio drau­di­mo sis­te­ma su­rinks ma­žiau mo­kes­čių iš dir­ban­čių­jų ir ne­pa­jėgs mo­kė­ti bū­si­mų pen­si­jų. Ko ga­li­ma ti­kė­tis? Ma­žes­nių pen­si­jų, di­des­nių mo­kes­čių, vė­les­nio pen­si­jos am­žiaus ar­ba di­džiau­sia ti­ki­my­bė – vis­ko kar­tu.

Jau da­bar įmo­nės ma­žes­niuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se tei­gia, kad sun­ku ras­ti tin­ka­mų dar­buo­to­jų. Ši pro­ble­ma au­ga ir tai tu­rės įta­kos eko­no­mi­kos lė­tė­ji­mui, jei ne­bus im­ta­si prie­mo­nių tam su­stab­dy­ti. Pir­miau­sia rei­kė­tų pra­dė­ti nuo gims­ta­mu­mo ska­ti­ni­mo bei emig­ra­ci­jos ma­ži­ni­mo. Sa­vai­me tai tik­rai ne­su­sit­var­kys – rei­kia ryž­tin­gų spren­di­mų iš val­džios. O kol jų nė­ra, siū­lau pa­tiems gy­ven­to­jams pra­dė­ti rū­pin­tis sa­vo se­nat­ve jau da­bar ir nea­ti­dė­ti šio klau­si­mo ry­to­jui.

DNB klien­tų pa­klau­sė­me, ko­kių pa­ja­mų pla­nuo­ja tu­rė­ti su­lau­kus se­nat­vės pen­si­jos am­žiaus. Di­džiau­sia da­lis – 60 pro­c. pla­nuo­ja tu­rė­ti tur­to pen­si­jų fon­duo­se, 28 pro­c. gy­ven­ti iš san­tau­pų, net 24 pro­c. pla­nuo­ja dirb­ti ar tu­rė­ti vers­lą, 18 pro­c. nuo­mo­ti ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą ir tik 5 pro­c. ti­ki­si, kad pa­rems šei­ma. Kas ket­vir­tas klien­tas at­sa­kė, kad ne­pla­nuo­ja tu­rė­ti jo­kių al­ter­na­ty­vių pa­ja­mų šal­ti­nių – gau­ti tik „Sod­ros“ pen­si­ją. Gy­ven­to­jų są­mo­nin­gu­mas apie tai, kad pen­si­jo­je rei­kia tu­rė­ti al­ter­na­ty­vių pa­ja­mų, di­dė­ja, ta­čiau vis dar yra ne­pa­kan­ka­mas.

Pen­si­jo­je re­ko­men­duo­ja­ma už­si­tik­rin­ti pa­ja­mas, sie­kian­čias bent 70 pro­c. prieš tai gau­tų pa­ja­mų. „Sod­ros“ duo­me­ni­mis šiuo me­tu išė­jęs į pen­si­ją žmo­gus vi­du­ti­niš­kai ga­li ti­kė­tis gau­ti tik apie 35 pro­c. bu­vu­sių vi­du­ti­nių dar­bo pa­ja­mų ar­ba per­pus ma­žiau nei re­ko­men­duo­ja­ma. Ant­ra pen­si­jų pa­ko­pa ga­lė­tų pri­dė­ti dar apie 20 pro­c. Li­ku­sią da­lį rei­kia kaup­ti pa­pil­do­mai pa­čiam ki­tais bū­dais. Vie­nas po­pu­lia­riau­sių bū­dų, ku­rį ska­ti­na ir vals­ty­bė gy­ven­to­jų mo­kes­čių leng­va­ta (15 pro­c.), yra tre­čia pen­si­jų pa­ko­pa.

Di­džio­ji DNB klien­tų da­lis kau­pi­mą pen­si­jų fon­duo­se ver­ti­na tei­gia­mai. Ne be rei­ka­lo, nes nuo sis­te­mos įkū­ri­mo pra­džios (2004 m.) Lie­tu­vos ban­ko duo­me­ni­mis, pen­si­jų fon­dai su­kau­pė 2,7 mi­li­jar­do eu­rų. Pen­si­jų fon­dų da­ly­viai bend­rai už­dir­bo 500 mi­li­jo­nų eu­rų (4,9 pro­c. vi­du­ti­nė me­ti­nė grą­ža). 50-iai tūkst. as­me­nų iš pen­si­jų fon­dų bu­vo iš­mo­kė­ta 90 mi­li­jo­nų eu­rų. Iš tik­rų­jų pui­kus re­zul­ta­tas. Ta­čiau yra ir ki­ta gy­ven­to­jų da­lis – skep­ti­kai, ku­rie ne­ti­ki pen­si­jų fon­dais ir jų tei­kia­ma nau­da.

Pag­rin­di­niai iš­šū­kiai, ku­rie ati­to­li­na spren­di­mus pra­dė­ti kaup­ti pen­si­jai yra ži­nių apie pen­si­jų sis­te­mą, mo­ty­va­ci­jos ir ti­kė­ji­mo trū­ku­mas bei psi­cho­lo­gi­niai veiks­niai – no­ras nie­ko ne­keis­ti, ne­tei­sin­gas ri­zi­kos in­terp­re­ta­vi­mas, ap­lin­ki­nių įta­ka, per­dė­tas pa­si­ti­kė­ji­mas da­bar­ti­ne ir bū­si­ma fi­nan­si­ne pa­dė­ti­mi ne­sup­ran­tant, jog pa­ja­mos pen­si­jo­je tik­rai su­ma­žės. Dau­gu­ma įsi­ti­ki­nę prie­šin­gai, kad se­nat­vė­je vis­kas su­si­tvar­kys sa­vai­me. Ki­ti nu­ver­ti­na sa­vo ti­kė­ti­ną gy­ve­ni­mo truk­mę ir ne­ti­ki, jog pen­si­jos iš­vis su­lauks. Įdo­mu tai, jog tai da­ry­ti yra daž­niau­siai lin­ku­sios mo­te­rys, nors jų vi­du­ti­nė gy­ve­ni­mo truk­mė yra di­des­nė nei vy­rų.

Nors dau­ge­lis lie­tu­vių spren­di­mą tau­py­ti pen­si­jai sie­ja su pa­ja­mų pa­di­dė­ji­mu, tai nė­ra prie­žas­tis, dėl ko kaup­ti ne­ga­li­ma pra­dė­ti da­bar. Fak­tas tas, kad ne­svar­bu, ko­kio dy­džio pa­ja­mos, tau­py­ti ga­li kiek­vie­nas. Pats pa­pras­čiau­sias bū­das tai pa­da­ry­ti yra ati­dė­ti da­lį pa­ja­mų iš kar­to jas ga­vus dar prieš pra­de­dant jas leis­ti. Ir tik­rai kiek­vie­nas ga­li įvar­din­ti bent po ke­le­tą pir­ki­nių per pa­sta­rą­sias 30 die­nų, ku­rių ga­lė­jo ir ne­bū­ti.

Kiek rei­kia tau­py­ti pen­si­jai? Tai yra klau­si­mas, į ku­rį tie­saus at­sa­ky­mo nė­ra. Kiek­vie­nas sau pa­pil­do­mai tu­ri­te iš­kel­ti ke­le­tą klau­si­mų, į ku­riuos at­sa­kę su­pra­si­te, ko ga­li­ma ti­kė­tis pen­si­jo­je. „Kiek nuo da­bar­ti­nių pa­ja­mų no­riu gau­ti pen­si­jo­je?“, „Kaip pen­si­jo­je no­riu leis­ti lai­ką?“, „Ar yra ti­ki­my­bė, kad šei­mo­je ga­li at­si­tik­ti kaž­kas stai­gaus ir ne­ti­kė­to (pvz., būs­to re­mon­tas, di­des­nis pir­ki­nys)?“, „Ko­kių li­gų, ku­rio­mis (jei) sir­go ma­no tė­vai ar se­ne­liai, ga­liu ti­kė­tis ir aš?“ ir pan. Klau­si­mai su­dė­tin­gi ir vi­sai ne­mo­ty­vuo­jan­tys pra­dė­ti tau­py­ti, ta­čiau tik at­sa­kius į juos ga­lė­si­te įsi­vaiz­duo­ti bū­si­mą si­tua­ci­ją ir ko­kios su­mos ga­li pri­reik­ti. Ati­tin­ka­mai bus pa­pras­čiau priim­ti spren­di­mą no­ri­mai su­tau­py­ti su­mai ir pa­si­tel­kus skai­čiuok­les įver­tin­ti, kiek rei­kia ati­dė­ti šian­dien, kad pa­siek­tu­mė­te tiks­lą.

Grįž­tant prie teo­ri­jos, re­ko­men­duo­ja­ma su­tau­py­ti bent 10 pro­c. nuo mė­ne­sio pa­ja­mų. Tik­riau­siai ne vi­si įsi­vaiz­duo­ja­te kaip tai pa­da­ry­ti, bet pa­ban­dy­ki­te – ne­su­ži­no­si­te, jei ne­ban­dy­si­te. To­kią su­mą reik­tų ati­dė­ti, jei pla­nuo­ja­te išei­ti į pen­si­ją su­lig 65-ai­siais me­tais ir jaus­tis pa­to­giai. Ta­čiau, jei yra ga­li­my­bė ir no­ras pa­dir­bė­ti pa­pil­do­mai dar 5 me­tus, tau­py­mui ati­de­da­ma su­ma nuo at­ly­gi­ni­mo ga­li siek­ti ir vos 4 pro­c. Pa­vyz­dys pa­teik­tas imant 35 me­tų lai­ko­tar­pį iki pen­si­jos, o il­gu lai­ko­tar­piu su­dė­ti­nių pa­lū­ka­nų efek­tas tu­ri la­bai di­de­lę įta­ką ga­lu­ti­nei su­kaup­tai su­mai.

Tai­gi – sens­ta­me grei­čiau nei ga­li­me įsi­vaiz­duo­ti. Nie­kas mu­mis ge­riau ne­pa­si­rū­pins nei pa­tys. Vis dar gal­vo­ja­te, ka­da pra­dė­ti tau­py­ti? Da­bar.

EL­TA