Naujausios
Lietuvai gresia izoliacija
Iš Sočyje (Rusija) vykusio tarptautinio geležinkelio verslo forumo grįžęs Šiaulių prekybos pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vidmantas Japertas buvo atviras: strateginiuose geležinkelio žemėlapiuose, jungiančiuose Rytų ir Vakarų valstybes nei Lietuvos, nei Šiaulių nėra. „Net „Eurovizijoje“ už mus kaimynai nebebalsuoja – tai rimtas įspėjimas“,– mano V. Japertas.
Irena BUDRIENĖ
irena@skrastas.lt
Nebuvo valstybinio lygio
Sočyje šiauliečiai pristatė Šiaulių viešąjį intermodalinį logistikos centrą, kuriamą laisvąją ekonominę zoną, akcentavo geležinkelio liniją, einančią per Šiaulius ir stambų geležinkelio perkrovimo mazgą Radviliškyje.
Per dvi forumo dienas Rusija pasirašė sutarčių už 13 milijardų litų – pusę Lietuvos metinio biudžeto.
Forume aptartas prekių judėjimas nuo Kinijos per Rusiją į Vakarų Europą. Bet visos pristatytos šio judėjimo kryptys aplenkia Lietuvą – eina per Baltarusiją, Lenkiją.
Septintus metus vykstančiame didžiausiame geležinkelio strategijos renginyje Lietuvai politiniu lygiu niekas neatstovavo – atvyko tik „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Stasys Dailydka. Bet į forumą atvyko Europos Komisijos viceprezidentas Siim Kallas, Europos Parlamento transporto ir turizmo komiteto pirmininkas Brian Simpson, Vokietijos, Lenkijos, Latvijos ir Rusijos susisiekimo ministrai, pagrindinių kompanijų, užsiimančių geležinkelio pervežimais, atstovai.
Ar gresia izoliacija?
„Lietuva gali kalbėtis su transporto kompanijomis, gali – ir politiniu lygiu. Forume pokalbiai vyko tarp Europos Komisijos, Europos Parlamento ir Rusijos Federacijos. Jeigu save identifikuojame kaip logistikos ir krovinių perskirstymo kraštą, dalyvauti būtina“,– teigė Šiaulių prekybos pramonės ir amatų rūmų prezidentas V. Japertas.
„Mūsų ministerijos atsako už atskiras sritis, bet trūksta kompleksinio požiūrio. Tokiuose renginiuose privalu dalyvauti dėl to, kad rinka, ypač pervežimų, juda globalizacijos kryptimi“,– „Šiaulių kraštui“ sakė V. Japertas.
Rusijai įstojus į Pasaulinę prekybos organizaciją prekių srautai mūsų regione gali ženkliai padidėti.
„Šiauliams ne tas pats, kokios bus šių krovinių srautų kryptys. Tam, kad Šiauliai taptų krovinių perskirstymui patogia teritorija, investuota nemažai lėšų, žmogiškųjų išteklių, sukurta infrastruktūra, svarbi integruojantis į bendrą sistemą“,– akcentavo verslo atstovas.
Pervežimai tampa globalūs
Forume kalbėta apie Amerikoje ir Europoje sparčiai populiarėjančius kontreilerinius krovinių pervežimus, kai ant vagono platformos sustatomos priekabos su vilkikais. Rusija ir Suomija pasirašė kontraktus dėl krovininių mašinų gabenimo per šių šalių teritorijas.
Iki 2020 metų Amerikoje planuojama, kad dėl pervežimo geležinkeliu iš kelių dings 1300000 krovininių automobilių. Mažesni bus kuro kaštai, mažesnė tarša, mažiau įvykių keliuose, mažesnės investicijos į kelius – visokeriopa nauda.
Europoje brandinami projektai, kad didesniais, negu 300 kilometrų atstumais, kroviniai būtų pervežami geležinkeliu. Tam turi būti sukurta infrastruktūra, sudarytos schemos, kad operatoriai bendradarbiautų.
Vokietijos susisiekimo ministras Peter Ramsauer pateikė pavyzdį, kodėl krovinius gabenantys traukiniai turėtų išvystyti kuo didesnį greitį. Pagal BMW automobilių gamintojo projektą geležinkeliu į Vokietiją iš Kinijos gabenamos detalės. Šiandien kroviniai kelyje užtrunka apie 40 dienų, bet ateityje per Rusijos teritoriją traukinys nuvažiuos per 12 parų, daugiau nei 100 kilometrų per valandą vidutiniu greičiu.
Iššūkis Lietuvai ir Šiauliams
„Šiauliams kuriant viešąjį intermodalinį logistikos centrą trūksta kompetencijos, patirties, todėl dalyvavimas tarptautiniame geležinkelio verlo forume yra be galo svarbus“,– įsitikinęs V. Japertas.
Jeigu iš Kinijos per Lietuvą į Šiaurės Europą eitų krovinių srautai, tai ženkliai padidintų šalies bendrąjį vidaus produktą, mano V. Japertas. Lietuva, kaip tranzito šalis, gali būti patraukti optimaliais kaštais.
Šiauliai yra strategiškai patogi vieta kroviniams Baltijos šalims, Baltarusijai ir Kaliningradui skirstyti.
Deja, verslo forume vokiečiai savo žemėlapiuose rodė, kad kelias per Baltarusiją, Lenkiją yra šiauriausias krovinių koridorius iš Rytų šalių į Europą.
„Jeigu didžiausi krovinių srautai aplenks mus, nukentės daug paslaugų: pervežimai, sandėliavimas, kitos šakos. Ženklus pervežimų kritimas tiesiogiai įtakos žmonių gerovę, sumažės darbo vietų“,– įsitikinęs V. Japertas.
Apie Baltijos šalis – nė žodžio
„Kai matai dalyvaujant Europos Komisijos ir Parlamento atstovams pateikinėjamas strategines geležinkelio schemas ir jose nė puse žodžio neužsimenama apie Baltijos valstybes – yra blogai“, – įsitikinęs V. Japertas.
Europa aktyviai bendrauja su Rusijos geležinkeliais žiūrėdama sau naudos. V. Japertas mano, kad Lietuva neišnaudoja galimybių, nors esame išskirtiniai. Lietuvoje greitai atsiras vėžės tarp Rusijos ir Europos.
„Kai net „Eurovizijoje“ mūsų kaimynai nebepalaiko, reikėtų suprasti kaip rimtą įspėjimą“, – sako V. Japertas.
Būsimų pervežimų maršrutų žemėlapyje Sibiro magistralė nuo Maskvos šakojasi per Ukrainą, gana didelis koridorius eina iki Baltarusijos sienos, viena kryptis per Lietuvą – bet tik į Kaliningrado pusę. V. Japerto vertinimu, tie patys srautai per Klaipėdos, Rygos ar Talino jūrų uostus galėtų judėti į Europą. „Tokiuose žemėlapiuose norisi būti“, – tvirtina verslo atstovas.
Giedriaus Baranausko nuotr.
ĮSPĖJIMAS: „Artima kaimynystė – labai svarbu“,– mano Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktorius Vidmantas Japertas.
NUOMONĖ: „Kai matai, dalyvaujant Europos Komisijos ir Parlamento atstovams, pateikinėjamas strategines geležinkelio schemas, kuriose nė puse žodžio neužsimenama apie Baltijos valstybes – yra blogai“, – vertino Vidmantas Japertas.
