Naujausios
Lietuvių kalbos egzamine svarstė apie vyriškumą
Vakar šalyje vyko abiturientams bene labiausiai nerimo keliantis privalomas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas – jį laikyti turi visi norintieji gauti brandos atestatą. „Šiaulių krašto“ kalbinti šiauliečiai daugiausiai rinkosi rašyti apie vyriškumą.
Simona SIMONAVIČĖ
simona@skrastas.lt
Aprašinėjo vyriškumą ir vaizduotę
Tiek valstybiniame, tiek mokykliniame brandos egzamine moksleiviai turėjo atlikti vieną užduotį – per keturias valandas parašyti rašinį.
Jie galėjo rinktis rašinio tipą ir temą – buvo pateiktos dvi samprotavimo rašinio ir dvi literatūrinio rašinio temos. Prie kiekvienos jų – po 3 privalomus lietuvių literatūros autorius, kurių kūryba reikia remtis.
Valstybiniame brandos egzamine samprotavimo rašinyje buvo galima svarstyti, kaip suprantamas vyriškumas bei rašyti tema „Kodėl žmogui duota vaizduotė?“. Literatūriniame rašinyje – aprašyti dvarą ar gaivališką prigimtį lietuvių literatūroje.
Mokykliniame egzamine moksleiviams siūlyta rašinyje samprotauti temomis „Ar egzistuoja tik viena tiesa?“, „Kodėl žmonės švenčia šventes?“. Literatūriniame rašinyje galėjo aptarti pavasario reikšmę ar žmoniškumo pamokas lietuvių literatūroje.
Šiauliuose valstybinis lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas laikytas 9 centruose: Dainų progimnazijoje, Didždvario gimnazijoje, Gytarių progimnazijoje, Jovaro progimnazijoje, „Juventos“ progimnazijoje, „Rasos“ progimnazijoje, „Romuvos“ gimnazijoje, „Saulėtekio“ gimnazijoje ir Šiaulių universiteto gimnazijoje.
Dėl pasiruošimo egzaminui atsisakė pramogų
Dar likus valandai iki egzamino pabaigos iš „Juventos“ progimnazijos pamažu pradėjo išeiti valstybinį egzaminą baigę abiturientai iš J. Janonio gimnazijos. „Net komentuoti nenoriu, galvą skauda“, – ranka numojo vienas vaikinas.
Po egzamino įspūdžiais pasidalijusios dvi Emilijos svarstė, jog trys valandos parašyti rašinį – pakankamas laikas. Per jį spėjo ne tik parašyti, bet ir pasitikrinti tekstą. Merginų nuomone, temos buvo labai sunkios.
Ateityje juvelyriką planuojanti studijuoti Emilija rašė apie vyriškumą. Lietuvių kalbos egzaminui ji ruošėsi itin atsakingai – daug mokėsi namuose, ėjo į konsultacijas pas savo mokytoją.
„Skyriau labai labai daug laiko. Teko atsisakyti smagių pramogų“, – pasakojo moksleivė. Mediciną studijuoti planuojanti jos bendravardė Emilija ruošdamasi egzaminui vadovavosi principu – ko neišmokai, jau nebeišmoksi.
Po egzamino įspūdžių aptarti šalia mokyklos prisėdę abiturientai Rokas Grinkevičius ir Gedas Grigaliūnas svarstė, jog egzamino tikėjosi kur kas sudėtingesnio. Pernai egzamine buvo išgąsdinusi tema „Ką gali juokas?“.
„Buvo toks nusistatymas, kad lietuvių egzaminas sėkmės reikalas – arba gausi gerą autorių, arba ne. Šįkart pasisekė – gavom žinomus autorius, tarkim, Vincas Krėvė. Apie jį buvau daugiau pasiruošęs“, – pasakojo Rokas, planuojantis Lietuvoje studijuoti mediciną.
Abu jaunuoliai pasirinko samprotauti apie vyriškumą, nes tai, anot jų, aktuali tema, nepritrūko žodžių, todėl dingo jaudulys.
Mintys šovė pagulėjus ant stalo
Viso duoto laiko egzaminui neišnaudojo ir prie Didždvario gimnazijos stoviniuojantys abiturientai. S. Šalkauskio gimnazijos abiturientas Karolis rinkosi samprotauti vyriškumo tema.
„Sekėsi gan neblogai, parašiau, kiek reikėjo – net daugiau nei 500 žodžių. Temą pasirinkau, nes autoriai pasirodė artimiausi, apie kuriuos galėčiau daugiau parašyti. Paaiškinau, kaip vyriškumą vaizdavo autoriai, pavyzdžiui, V. Krėvė „Skirgailoje“, J. Tumas-Vaižgantas kūrinyje „Dėdės ir dėdienės“. Manau, šiomis dienomis vyrams sunkiau negu moterims. Mums reikia viską valdyti“, – komentavo Karolis.
Vaikinas planuoja studijuoti informacinių technologijų mokslus, jam kur kas svarbesnė anglų kalba.
„Kažkoks „gaivališkumas“ temoje buvo. Net žodis labai neaiškus...“ – stebėjosi S. Šalkauskio gimnazijos abiturientė Laura. – Kai pradžioje pamačiau temas – išsigandau. Galvojau, kad ateisiu į perlaikymą... Labai norėjau miego, tai pagulėjau ant stalo ir šovė mintys, pradėjau rašyti“. Laura rašė apie vyriškumą.
Merginos teigimu, vyriškumas vertinamas perdėtai – vyrai per daug iš savęs reikalauja, per daug stengiasi įrodyti, kad yra labai vyriški.
„Egzaminas sudėtingas, bet jam ruošiausi paskutinę minutę. Manau, parašiau tikrai neblogai, net nesitikėjau tiek iš savęs. Iki visiško džiaugsmo dar palauksiu rezultatų“, – kalbėjo gimnazistė.
SKAIČIAI IR FAKTAI
Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus duomenimis, Šiauliuose brandos egzaminus šiemet laiko iš viso 1 595 abiturientai, pernai buvo 1 699.
Egzaminai vyksta jau nuo kovo mėnesio. Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas – vienintelis privalomas, yra dviejų tipų – valstybinis ir mokyklinis.
Lietuvių kalbos valstybinį egzaminą laikyti pasirinko 934, o mokyklinį – 611 miesto abiturientų.
Brandos atestatui gauti abiturientas privalo išlaikyti lietuvių kalbos ir literatūros ir dar vieno, laisvai pasirinkto, dalyko egzaminus. Kad išlaikytų valstybinį brandos egzaminą, abiturientas turi surinkti ne mažiau kaip 30 proc. galimų surinkti taškų.
Valstybinio brandos egzamino darbus dvi savaites vertins beveik keturi šimtai vertintojų. Šio egzamino rezultatai bus paskelbti liepos 4 d. Mokyklinio brandos egzamino darbai turi būti įvertinti per devynias darbo dienas, t. y. rezultatai bus skelbiami birželio 17 d.
Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą laikyti visoje Lietuvoje registravosi 19 419, mokyklinį – 13 173 kandidatai.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PASIRUOŠIMAS: Dvi Emilijos iš J. Janonio gimnazijos valstybiniam lietuvių kalbos ir literatūros egzaminui ruošėsi skirtingai – viena vadovavosi principu „Ko neišmokai, to nebeišmoksi“, kita mokėsi itin stropiai.
VYRIŠKUMAS: Apie vyriškumą rašinyje samprotavę Gedas Grigaliūnas ir Rokas Grinkevičius svarsto, jog tai aktuali šių dienų tema, todėl ja buvo ką pasakyti, dingo jaudulys.
POŽIŪRIS: S. Šalkauskio gimnazijos abiturientas Karolis įsitikinęs, jog šių dienų vyrams sunkiau, negu moterims, nes jiems reikia viską valdyti.
