Naujausios
LITO ISTORIJOS (2)
Litų klastotojai dažniausiai renkasi 20 ir 100 Lt
Už suklastotus litus vaikai perka kebabus, suaugusieji – alkoholį. Parduotuvėje atsiskaityti kartais norima net simboliniais vestuvių pinigais. Šiaulių policijos Ekonominių nusikaltimų skyriaus viršininko pavaduotoja Gitana Katkauskienė ir vyresnysis tyrėjas Neilas Šiurkus prognozuoja, jog įvedus eurą pagausės padirbinėjimo atvejų.
Simona SIMONAVIČĖ
simona@skrastas.lt
Rado pinigų klastojimo fabrikėlį
„Pinigų klastojimas prasidėjo tuo pat metu, kai tik atsirado pinigai – dar antikos laikais. Visais amžiais žmonės norėjo nesąžiningai pasipelnyti“, – šypteli Ekonominių nusikaltimų skyriaus vyresnysis tyrėjas N. Šiurkus. Pareigūnas tiria pinigų klastojimo atvejus Šiaulių apskrityje.
2004–2007 metais inkasacijos metu suklastotų pinigų buvo randama kone kiekvieną savaitę, ypač po savaitgalio. Šis bumas buvo visoje Lietuvoje. Tada Šiauliuose, Žemaitės gatvėje, pareigūnai rado pinigų klastojimo fabrikėlį, aprūpinusį padirbiniais visą šalį.
Šiemet apskrityje užfiksuota tik 10 bylų dėl pinigų padirbinėjimo. Pernai buvo 13 bylų vien dėl netikrų 50 litų nominalo kupiūrų. 2012 m. – 18 bylų dėl 50 litų, 9 – dėl 10 litų, 8 – 20 litų. 2011 m. vyravo padirbtos šimtinės. Apskritai dažniausiai padirbinėjamios20 ir 100 litų vertės kupiūros.
Apsauga iš cigarečių pakelio folijos
Litai dažniausiai klastojami primityviais būdais – nuskenuojant tikrą pinigą, ant popieriaus perspausdinant geresnės kokybės spausdintuvu, atitaikant puses. Kai kurie klastotojai net nepasivargina pakeisti pinigo serijos numerių.
Klastotojai bando imituoti pinigo apsaugos priemones – blizgantį siūlelį, vandens ženklus. Siūlelis padaromas net panaudojant blizgantį flomasterį, želė ar foliją nuo cigarečių pakelio. Šimtinėms padaroma perforacija – išduriamos skylutės. Uždedamas primityvus vandens ženklas. „Atspaudas toks paprastas, kaip iš bulvės išpjautas ir uždėtas trafaretas“, – juokėsi G. Katkauskienė.
Imituojamas pinigo švytėjimas, matomas tikrinant jį liuminescencine lempa. Lietuvoje tokiu būdu rastos padirbtos 50, 100 ir 200 litų kupiūros.
N. Šiurkus demonstruoja padirbtą pinigą „be fantazijos": nėra net vandens ženklo, siūlelio imitacijos. Jis pagamintas spalvoto spausdinimo būdu. Siekdamos pagaminti kokybiškus pinigų falsifikatus, nusikalstamos grupuotės tam turi skirti didžiules investicijas: kainuoja spausdinimo įranga, žaliavos.
Monetų padirbinėtojai beveik nefalsifikuoja, tokių atvejų – vienetai. Klastoti metalinius pinigus tiesiog neapsimoka. Yra pasitaikęs padirbtas vienas litas.
Užburtas falsifikatų ratas
Prastesnės kokybės padirbti pinigai dažniausiai randami kaimo parduotuvėse, turguose, prekybos kioskuose.
„Pastebėjęs, jog jam kažkas įbruko padirbtą pinigą, žmogus bando juo atsikratyti – dar kartą kaip nors iškišti. Patys patyrę nuostolių jie bando juos kompensuoti“, – pažymi G. Katkauskienė.
Nė karto nepasitaikė, kad prekybininkas informuotų policiją, jog pas jį bandyta atsiskaityti padirbtu pinigu.
Naujausias pinigų klastojimo atvejis prieš kelias savaites užfiksuotas Pakruojo rajone, Linkuvos vasaros šventėje. Padirbtus pinigus bandyta realizuoti pas mugės prekybininkus.
Sukčiai netikrus litus įdavė išgeriantiems asmenims, kad šie nusipirktų alkoholio sau ir jiems. Pareigūnams pakliuvę tarpininkai iš girtumo ir baimės negalėjo pasakyti, iš kur gavo netikrų pinigų.
Vaikai pirko kebabus
G. Katkauskienė prisiminė atvejį, kai 2006 metais pinigus padirbinėjo iš Akmenės rajono į vieną Šiaulių kolegiją studijuoti atvykę jaunuoliai. Nuomojamame kambaryje jie įsirengė pinigų „spaustuvėlę“, pareigūnai rado kelis lakštus pinigų ruošinių. Už netikrus grynuosius bandė pirkti alkoholinių ir gaiviųjų gėrimų, cigarečių.
Prieš porą metų policijos pareigūnai sulaikė nepilnamečius. Vaikai už padirbtus pinigus kioskuose pirkinėjo kebabus, karštus sumuštinius.
Vestuvėse, bernvakariuose, mergvakariuose, gimtadieniuose platinami proginiai „žaisliniai“ pinigai taip pat yra pakliuvę į apyvartą. Svečiai sumanė pabandyti jais atsiskaityti.
Už Baudžiamojo kodekso 213 straipsnio „Netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimas, laikymas arba realizavimas“ pažeidimą asmenys baudžiami bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
Pasimetimu pasinaudos sukčiai
Ekonominių nusikaltimų skyriaus vyresnysis tyrėjas rekomenduoja prekybininkams būti atidesniems sulaukus naktinio picos iškvietimo, ypač, jei užsakant tiksliai nenurodomas adresas. Akylesni turėtų būti taksistai, turgaus prekeiviai.
Anksčiau netikrais pinigais padirbinėtojai buvo pamėgę atsiskaityti už daiktus: pagal skelbimus perkamus dėvėtus mobiliuosius telefonus, nešiojamuosius kompiuterius, kompiuterinius žaidimus.
Buvo susitinkama vėlyvu metu, imituojama, esą čia pat iš bankomato paimami pinigai. Nukentėjusysis apsižiūrėdavo tik namuose. Taip iškart buvo išleidžiamas didelis kiekis padirbtų litų.
Pasitaikė atvejų, kai padirbtais eurais ar svarais buvo atsiskaitoma už automobilį. Padirbta kitų šalių valiuta dažniausiai atkeliauja iš užsienio.
Pasak N. Šiurkaus, norint atpažinti kokybiškai padirbtą eurą, reikia žinoti ne vieną pinigo saugos požymį. Populiariausi 20, 50, 100 nominalo padirbti eurai.
Pareigūnai neabejoja, jog kitais metais Lietuvai įsivedus eurą sukčiai bandys pasinaudoti žmonių pasimetimu, nepripratimu prie naujo pinigo. Jie viliasi, jog apsaugos požymiai prieš įsivedant naują valiutą bus plačiai viešinami, nes patys gyventojai nepuls masiškai domėtis apsaugos priemonėmis interneto svetainėse.
„Vieni perdėtai įtariai žiūri net į sušlapusį pinigą, kiti atvirkščiai – paėmę akivaizdžiai padirbtą pinigą jo nemato“, – pažymi G. Katkauskienė.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
MONETA: Padirbtas vienas litas – retenybė. Monetų padirbinėtojai beveik nefalsifikuoja.
KOMPENSACIJA: „Tokia žmogaus natūra, kad pastebėjęs, jog jam kažkas įbruko padirbtą pinigą, bando juo atsikratyti – dar kartą kaip nors iškišti. Patys patyrę nuostolų jie bando juos kompensuoti“, – sakė Šiaulių policijos Ekonominių nusikaltimų skyriaus viršininko pavaduotoja Gitana Katkauskienė.
KLASTOTĖ: Spalvoto spausdinimo būdu padirbti 50 litų – nėra vandens ženklo, siūlelio imitacijos.
