Naujausios
Lūžo kaulai ant slidžių šaligatvių
Šiauliuose medikai veža į ligoninę ant slidžių šaligatvių pargriuvusius žmones. Rankų, kojų lūžiai, galvos traumos ne vieną ilgam paguldė į patalą. Pasak medikų, to galėjo nenutikti, jei šaligatviai būtų tinkamai pabarstyti. Nukentėjusieji gali kreiptis į teismą dėl patirtos žalos. Gal toks precedentas paskatintų atsakingas tarnybas nežiūrėti pro pirštus į krentančius pėsčiuosius?
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Pagalbos šauksmas iš slidžios gatvės
Pirmadienį greitosios medikų brigados į Respublikinę Šiaulių ligoninę nuvežė 10 žmonių, susižalojusių ant slidžių šaligatvių.
„Daug susižalojusiųjų. Visi jie slydo ant šaligatvių. Pagalbos daugiausiai reikėjo pirmoje dienos pusėje. Didžioji dalis – garbaus amžiaus žmonės“, – pasakojo Šiaulių greitosios pagalbos stoties vyriausioji gydytoja Eugenija Kukaitienė.
Skaičiuojamos traumos: trys žmonės patyrė galvos traumas, fiksuoti šeši kojų lūžiai, raiščių patempimai, vienas žmogus susilaužė žastikaulį. Visi buvo sąmoningi. Susižalojusiųjų amžius – nuo 50 iki 82 metų. Nukentėję žmonės pasakojo ėję į parduotuvę, per kiemą, gatve.
„Vyresnio amžiaus žmonėms kaulai sunkiau gyja, išsivysto kitos ligos“, – perspėjo E. Kukaitienė.
Traumatologams – darbymetis
Respublikinės Šiaulių ligoninės Ortopedijos-traumatologijos centro vedėjas Robertas Mikalauskas sakė, kad pacientų, patyrusių traumas gatvėse, yra dar daugiau, nes ne visi atvyko greitosios pagalbos automobiliais, kai kurie kreipėsi į ligoninę patys.
„Kiekvienas lūžis pacientui yra pats sudėtingiausias. Kas belūžtų – kojos, rankos ar žastai. Kai patiriami lūžiai slidžioje gatvėje, neretai reikia ir operacijų. Tai sudėtingi lūžiai“, – sakė ortopedas traumatologas R. Mikalauskas.
Gydytojas pabrėžia, jog tiek daug pacientų, nukentėjusių ant slidžių šaligatvių, šiais metais yra pirmą kartą. Dalis išleidžiami gydytis ambulatoriškai, kitiems teikiama pagalba centre.
„Gatvių barstymas šiais metais žymiai blogesnis negu anksčiau. Tai matome pagal pacientų skaičių“, – sakė R. Mikalauskas.
Po patirtų traumų žmonės ilgai netenka darbingumo, reikalingas gydymas ir reabilitacija. Sulūžus kojos kaului, pasak mediko, ligonis gydosi mažiausiai apie du mėnesius, lūžus šlaunikauliui gydymas gali užtrukti ir pusę metų.
Galėtų bylinėtis dėl žalos
Ar galėtų susižaloję žmonės reikšti pretenzijas gatvių ir šaligatvių valytojams, savivaldybei?
Advokatas Gintaras Žičkus „Šiaulių kraštui“ sakė, kad ant slidaus šaligatvio nukentėjęs žmogus turi teisę kreiptis į teismą, jog už patirtus sužalojimus nebarstytoje gatvėje atlygintų savivaldybė, kuri privalo rūpintis miesto šaligatvių saugumu.
„Tokio precedento nėra buvę, tačiau teoriškai nukentėjęs žmogus gali prisiteisti žalą iš savivaldybės. Tik reikia įrodyti jos kaltę“, – sakė advokatas.
Jis pateikia pavyzdį: jei automobilis nutrenkia iš miško netikėtai išbėgusį gyvūną, yra galimybė iš valstybės reikalauti atlyginti žalą, nes gyvūnai yra valstybės nuosavybė. Tik reikia įrodyti, kad ji neįvykdė įstatyme numatytų savo pareigų: tame ruože nebuvo įspėjamųjų ženklų, teritorija buvo neaptverta.
„Jei savivaldybė neįvykdo įstatyme numatytų savo pareigų, šiuo atveju, pasirūpinti, kad šaligatviai nebūtų slidūs, galima būtų reikalauti žalos atlyginimo. Tačiau reikia žiūrėti, kokios numatytos savivaldybės normos, sąlygos, – patarė advokatas. – Per parą išbarstyta druska galėjo užsnigti, ją nuplauti lietus. Savivaldybė ir negali atlikti savo pareigų, jei čia barstai, čia užšąla, čia vėl nutirpsta. Reikia įvertinti, ar buvo įmanoma objektyviai užtikrinti šaligatvių nuvalymą dėl oro sąlygų“.
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
TRAUMOS: Dėl slidžių šaligatvių traumų registruojama daugiau negu anksčiau.
